Poroninas – stotelė pakeliui į Tatrus

Daugelis keliautojų Poroniną pravažiuoja pakeliui į Zakopanę. Tačiau  čia verta bent trumpam sustoti, užsukti į nedidelį Podhalės regiono  miestelį, kuriame girdėti galingas kalnų upių šniokštimas, o užkopus į medinį širdies formos taką ,,Sky Walk“ atrodo, tarsi vaikščiotum virš debesų.

Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje – atsiveria ne tik Podhalės istorija, bet ir šio krašto žmonių dvasia. Šventovė pastatyta po to, kai Pirmojo pasaulinio karo metais sudegė senoji medinė bažnyčia. Naująją suprojektavo žymus Krokuvos architektas Franciszekas Mączyńskis, jos architektūroje darniai susilieja Podhalės tradicijos ir XX amžiaus sakralinės architektūros bruožai. Vos įžengus pro duris, dėmesį patraukia ne tik spalvingos freskos, ar pro vitražus krintanti šviesa. Čia tvyro ramybė, kurios taip dažnai ieškome kelionėse. Bažnyčia skirta šv. Marijai Magdalietei – pirmajai Prisikėlimo liudytojai, tapusiai vilties ir ištikimybės simboliu.  Marija Magdalietė – žmogus, kuris po sunkių išbandymų tapo ištikimiausia Kristaus sekėja – buvo labai artima šio kalnų krašto žmonių dvasingumui. Ji tapo parapijos globėja ir iki šiol saugo Poronino bendruomenę.

Jono Pauliaus II pėdsakai

Ant bažnyčios sienos pritvirtinta atminimo lenta primena ypatingą įvykį. 1977 m. gegužės 22 d. tuometinis Krokuvos arkivyskupas kardinolas Karolis Wojtyła, vėliau tapęs popiežiumi Jonu Pauliumi II, šioje bažnyčioje kunigais įšventino du Podhalės diakonus – Stanislovą Černiką iš Białojo Dunajeco ir Janušą Orawiecą iš Poronino apylinkių. Tai buvo vienas paskutinių jo apsilankymų Podhalėje prieš išrenkant popiežiumi. Neatsitiktinai Podhalės žmonės Joną Paulių II iki šiol vadina savu. Jis mėgo Tatrus, slidinėdavo, keliaudavo kalnų takais ir nuolat sugrįždavo į šį kraštą.

Palaimintasis, rūpinęsis paklydusiais vaikais

Bažnyčioje galima rasti maldų ir leidinių, skirtų palaimintajam kunigui Bronislavui Markevičiui – Michalitų kongregacijos įkūrėjui. Visą savo gyvenimą jis paskyrė našlaičiams, vargstantiems ir paklydusiems vaikams. Jo įsitikinimu, nėra nė vieno prarasto vaiko, jei atsiranda žmogus, kuris juo patiki. Poronino parapijoje jau daugiau kaip septynis dešimtmečius tarnauja Michalitų seserys, o bažnyčioje saugomos palaimintojo Bronislavo relikvijos. Bažnyčioje radau nedidelę pastoracinę knygelę „Mokiniai misionieriai“. Viena gražiausių joje minimų minčių paimta iš pranašo Ezekielio regėjimo apie iš Dievo šventyklos ištekančią upę. „Ten, kur nubėga šis vanduo, viskas atgyja.“ Žvelgiant į per Poroniną tekančius Poronieco ir Baltojo Dunajeco vandenis ši metafora įgauna ypatingą prasmę. Tikėjimas, gerumas ir tradicijos, kaip ir kalnų upė, gyvi tol, kol teka. Kol jais dalijamės su kitais.

Podhalė – daugiau nei kalnai

Vos už keliolikos minučių kelio nuo Poronino įrengtas vienas naujausių Podhalės traukos objektų – „SkyWalk“ takas. Tai 854 metrų ilgio medinis takas, vedantis į apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria įspūdinga Tatrų panorama. Iš viršaus jo forma primena Podhalės kalniečių širdį – vieną svarbiausių šio regiono simbolių. Nuo apžvalgos tako matyti ne tik kalnų viršūnės. Apačioje vingiuoja Poronieco ir Baltojo Dunajeco upės, žaliose pievose ganosi avys, o horizonte dunkso Tatrai. Tai vaizdas, leidžiantis suprasti, kodėl šis kraštas taip mylimas ne tik turistų, bet ir pačių kalniečių. Podhalė žavi kalnais, medine architektūra, kalniečių muzika ir svetingumu.

Tačiau keliaujant verta atrasti ir mažesnius miestelius – Poroniną, Małe Ciche, Murzasichlę. Juose atsiskleidžia tikrasis regiono veidas – ne turistinis, o kasdienis. Kelionėse nebūtinai traukia triukšmas ir šurmulys, kartais tam tereikia trumpam sustoti,  užeiti į nedidelę bažnyčią, pasiklausyti kalnų upės tėkmės ir suprasti, kad didžiausi kelionės atradimai  visada laukia  ten, kur žmonės saugo savo istoriją, tradicijas, papročius ir tikėjimą.