Kai dauguma žmonių pajūrį renkasi poilsiui, saulės vonioms ir maudynėms Baltijos jūroje, Aušra ir Evaldas Mikalajūnai čia pasirinko kasdienį darbą. Vos daugiau nei kilometras nuo Baltijos, tarp pušų ir jūros vėjų, plyti 1,3 ha vynuogynas. Vynuogynas įsikūręs Pajūrio regioniniame parke, todėl natūralus kraštovaizdis ir saugoma gamta įpareigoja ūkininkauti atsakingai.
Vynuogės su pajūrio charakteriu
Mikalajūnų vynuogyne puoselėjamos ekologinio ūkininkavimo tradicijos. Po vynmedžių šaknimis slypi buvęs Baltijos jūros dugnas. Dirvoje randami kalkakmeniai ir fosilijos primena, kad prieš milijonus metų čia tyvuliavo jūra. Tokį dirvožemį itin vertina garsieji Europos vyndariai, todėl Evaldas šypsodamasis sako, kad jų vynuogės turi savitą – pajūrio charakterį. Didžiausias Karklės simbolis – Olando Kepurės skardis. Maždaug 24 metrų aukščio šlaitas šimtmečius buvo orientyras laivams ir žvejams, o šiandien nuo jo atsiveria vienas įspūdingiausių Baltijos jūros vaizdų Lietuvoje. Karklė ypač patinka ieškantiems tikro pajūrio – tokio, kuriame girdėti ne pramogų muzika, o bangų mūša, kvepia pušimis ir jūros druska, o kiekvienas pasivaikščiojimas primena, kad Lietuvos pajūris turi ne tik kurortinį, bet ir laukinės gamtos veidą.
Auga šeimos vynuogynas
Teisininko Evaldo Mikalajūno pažintis su vynuogininkyste prasidėjo visai kukliai – nuo kelių Kaune pasodintų vynmedžių. Nedidelis bandymas auginti vynuoges prie tėvų namų pamažu virto eksperimentiniu ūkiu. Pirmąsias vynuoges pasodino 2013 metais, vėliau Pakaunėje, prie Nevėžio, išsinuomojo nedidelį sklypą, kuriame toliau eksperimentavo. Galiausiai 2018-aisiais Evaldas Mikalajūnas su žmona Aušra nusiperka sklypą Karklėje. Žemėje, kurioje anuomet augo javai ir pupos, buvo kuriamas šeimos vynuogynas. Pradžia nebuvo lengva. Reikėjo išvalyti sklypą, įsigyti pirmuosius įrankius, mokytis iš savo klaidų ir kantriai laukti rezultatų. Šiandien anuomet buvusiame javų ir pupų lauke jau žaliuoja apie keturis tūkstančius vynmedžių. Evaldas vadovauja Lietuvos vynuogininkų asociacijai, yra jos prezidentu. „Vynuogininkystės tradicijos Lietuvoje dar tik formuojasi, tikimės, kad vynuogynai išliks kultūriniu požiūriu populiarėjančia vieta ir ateityje. Galvojame apie ateitį, geresnius metus, geresnį derlių“, – atviravo E. Mikalajūnas.
Vynuogyno vizija – kinoteatro bariuke
Pasiteiravus, kodėl savo vynuogynui pasirinko būtent Karklę, Evaldas ilgai negalvoja. „Dažnai su tėvais atostogaudavome Palangoje, todėl pajūris man visada kėlė malonius jausmus. Negana to mano žmona kilusi iš Palangos, tad sunku apsispręsti nebuvo, kur turėtų augti mūsų šeimos vynmedžiai. Evaldas toliau pasakoja, kad pačią mintį kada nors turėti savo vynuogyną nešiojosi jau seniai. Dar studijų metais, laukdamas filmo Vilniaus „Vingio“ kino teatro bariuke, vartydavau Rasos ir Arūno Starkų leidžiamą „Vyno žurnalą“. Žavėjausi tvarkingomis vynmedžių eilėmis, kelių kartų puoselėjamais ūkiais, ta ramybe ir tvarka. Tuomet pirmą kartą pagalvojau, kad būtų prasminga kada nors sukurti tokį vynuogyną ir pačiam“, – prisiminė E. Mikalajūnas. Tuo metu tai buvo tik tolima svajonė.. Šiandien ji jau virto realybe Karklėje – ten, kur vynmedžius kasdien pasitinka Baltijos vėjas.
Tris dešimtmečius auganti tradicija
Pasak Evaldo, šiuolaikinė Lietuvos vynuogininkystė skaičiuoja maždaug tris dešimtmečius. Per tą laiką atsirado šalies klimatui tinkamų vynmedžių veislių, susiformavo tradicijos, o įvairiuose Lietuvos kampeliuose išaugo dešimtys nedidelių vynuogynų. Dauguma Mikalajūnų vynuogyne augančių sodinukų užauginti Lietuvoje – ne vienas patyręs augintojas jau geba juos dauginti iš įsišaknijusių šakelių. Greta lietuviškam klimatui pritaikytų veislių čia auga ir prancūziškos kilmės vynmedžiai – Chardonnay, Pinot Noir ir kitos veislės. Sukaupta patirtis leidžia kasmet džiaugtis vis gausesniu derliumi. Dalis vynuogių parduodama, o kita dalis tampa kūrybinių eksperimentų dalimi. Šeima gamina vyną savo reikmėms, ieško naujų receptų ir jau sukūrė aromatingą saldžiarūgštį vynuogių padažą, puikiai derantį prie salotų, sūrių ar mėsos patiekalų.
Pasiruošimas kitam žingsniui
Šiuo metu Mikalajūnai ruošiasi dar vienam svarbiam etapui – produkcijos licencijavimui. Gavus reikiamus leidimus, jie tikisi oficialiai prekiauti ūkyje pagamintais vynuogių padažais ir vynu. Prie šio tikslo priartėti padeda ir narystė Lietuvos vynuogininkų asociacijoje, kuri vienija per 70 narių. Čia nuolat dalijamasi patirtimi, naujienomis ir praktiniais patarimais. „Vieni kažką perskaito, kiti – kažkur nuvažiuoja. Informacija dalijasi didelis bendraminčių būrys“, – pasakojo Evaldas. Kartu su žmona jis yra baigęs vynuogių vyno technologijų kursus. Abu studijuoja teisę doktorantūroje Mykolo Romerio universitete, tačiau didžiausias bendras jų projektas šiandien – šeimos vynuogynas. „Esame ekologinis ūkis, dėl ko tenka purkšti ekologiniais preparatais dažniau nei kituose ūkiuose. Didžiausi iššūkiai prasideda lietingomis vasaromis, kai vynmedžius puola miltligė, puvinys, grybinės ligos. Tuomet purškiame asiūklio, dilgelių ar pelenų ištraukomis. Vynuogių kokybė labai priklauso nuo oro. Šie metai mums – atauginimo metai, nes po šaltos žiemos dalis vynmedžių nušalo, todėl šie metai Mikalajūnams yra ūkio atsigavimo metai“, – pasakojo pašnekovas.
Romantinės traukos vieta
Šiandien Karklės vynuogynas lankytojus kviečia ne tik paragauti derliaus, bet ir patirti šios vietos dvasią. Čia rengiamos edukacijos, kūrybinės popietės „Tarp molio ir vynmedžių“, kuriose pažintis su vynuogynu susipina su keramikos dirbtuvėmis. Populiarėja ir vakariniai renginiai organizuojami su partneriais – pasakojimai apie vyno kelią bei partnerių organizuojamos degustacijos po atviru dangumi. „Vynuogynas – vieta žmonėms pabėgti iš miesto šurmulio, atsipalaiduoti ir prasmingai pabūti kartu. Čia negirdime automobilių, stebime mėlyną dangų, augančius vynmedžius. Net pastoginėje lizdą susisukę čiurliai tapo mūsų vynuogyno dalimi“, – pasakojo Evaldas. Jis neslepia, kad edukacijos dar tik skinasi kelią, tačiau susidomėjimas pamažu auga. Vis dėlto didžiausią džiaugsmą jam teikia ne lankytojų skaičius, o galimybė kasdien dirbti su žeme ir matyti, kaip auga vynmedžiai. „Kiekvienas pavasaris suteikia naują galimybę padaryti kažką geriau. Ūkyje laikas teka lėčiau. Čia daug erdvės, tylos ir ramybės. Kai aplink nėra bereikalingo triukšmo, daugiau vietos lieka mintims.“
Vasarą Mikalajūnų šeimos gyvenimas sukasi apie vynuogyną, o žiemą atsiranda laiko kitoms veikloms, kelionėms ir poilsiui. Tačiau ateitį jie neabejotinai sieja su Karkle – vieta, kur Baltijos vėjas kasdien paliečia vynmedžių lapus, o vynuogės, įgauna savitą pajūrio charakterį.
Daugiau informacijos www.vynuogynas.com
Dana Lukauskienė
www.musuzinios.lt
