„Labai džiaugiamės, kad pabėgome iš to miesto“, – sako Agnė ir Tomas Abramovičiai, prieš metus nusprendę palikti Klaipėdą ir įsikurti Normantų kaime pajūryje. Valdžios požiūriu į uostamiestį nepatenkinta pora dabar neatsidžiaugia naujaisiais savo namais. Nors Agnei į darbą ir atgal kasdien tenka sukarti po 120 kilometrų, viską šeimai atperka gamtos artumas ir ramybė.
Sako, kad Klaipėda tvarkoma „neūkiškai“
LRT RADIJO laidos „Už Vilniaus“ herojai kartu – jau 7-erius metus. Bendrą gyvenimą pora pradėjo kurti Klaipėdoje, iš kur ir yra kilęs Tomas. Dėl studijų į Vilnių, o vėliau dėl darbo į Londoną išvykęs vyras, grįžęs į gimtąjį miestą, 13 metų pradirbo vienoje uosto įmonių.
Visgi, Tomui netekus darbo, jo žmona Agnė suprato, jog atėjo metas pokyčiams. Pora neslepia, kad prie to prisidėjo ir Klaipėdos politikų požiūris į miestą – esą jie, daug dėmesio skirdami ekonominei plėtrai, nepakankamai atsižvelgia į gyventojų poreikius.
„Klaipėda – labai žavus, labai gražus miestas su puikia istorija. (…) Bet viena iš priežasčių, kodėl mes iš jo pabėgome, buvo, mano supratimu, politikų požiūris į miestą – jis nėra patogus gyventojams.
Vienur juodos anglys žmonėms byra ant palangių, kitur smarvė, kitur suleidžia sunkvežimius vos ne į miesto centrą, nes atkelia terminalą labai arti. (…) Pastaraisiais metais mačiau labai daug neūkiško Klaipėdos tvarkymo. Toks beviltiškumo jausmas tikrai pykdė.
Suprantu, kad uostas turi būti, iš jo žmonės gyvena, jis kelia mūsų ekonomiką, bet neatrodė, kad miesto politikams tikrai rūpi, kad miestiečiams būtų gerai gyventi“, – pasakoja Agnė.
„Kam turi būti skirtas miestas – ar pramonei, ar automobiliams, ar žmonėms? Matau, kad mūsų infrastruktūra ir architektūra iš tikrųjų nėra pritaikyta žmogui. Gyvenimo kokybė man pagerėjo pabėgus iš miesto. Klaipėdai reikėtų labai pasitempti“, – priduria Tomas.
Dėl darbo tenka važiuoti į Šilutę
Prieš metus persikraustę į Klaipėdos rajone esantį Normantų kaimą, Abramovičiai neatsidžiaugia – juos supa ramybė, natūrali gamta, o iki jūros galima nukeliauti ir pėsčiomis. Pasak iš Šakių rajono kilusios Agnės, šalia turint tokį grožį, jokios atostogos užsienyje nedomina.
„Aš labai džiaugiuosi, kad mes čia gyvename, priimu tai kaip didžiulę dovaną. Matau, kaip likusios Lietuvos žmonės trokšta tos jūros, kaip jie stovi kamščiuose, taupo, (…) kad išsinuomotų būstą Palangoje. (…) O mums tai yra kelių minučių reikalas – atvažiuoji, pabūni, pakvėpuoji, pasivaikštai ir vėl namo.
Aš visą laiką sakau ir Tomui, ir savo draugams: „Mes gyvename kurorte, įvertinkime tai“. Pavyzdžiui, man vasarą net nėra poreikio kažkur toli keliauti, nes čia jūra, čia Karklė, čia Palanga, jeigu labai nori – čia Nida“, – atvirauja moteris.
Vienintelis minusas gyvenant Normantuose, priduria ji, yra tai, jog į darbą tenka sukarti ilgą kelią. Šilutės turizmo informacijos centro vadovės pareigas einanti tautietė pirmyn ir atgal kasdien suvažinėja 120 km.
„Galiu sakyti, kad, kol vairuoju, turiu daug gražaus laiko saviedukacijai (juokiasi). Aišku, jeigu darbas būtų kažkur šalia, tikrai būtų daugiau džiaugsmo. (…) Bet, na, taip jau kažkaip gyvenime susiklostė – pasirinkau darbą, kuris man patinka, o ne vietą.
(…) Jeigu tai būtų labai blogas dalykas, aš tiesiog to nedaryčiau ir kažką gyvenime pakeisčiau. Bet man labai patinka mano darbas, labai patinka dirbti su žmonėms, turiu puikų kolektyvą. (…) Tai dėl to man tas važinėjimas nublanksta“, – aiškina Agnė.
Atrado save naujoje profesijoje
Po to, kai neteko darbo Klaipėdos uoste, laidos „Už Vilniaus“ herojaus Tomo gyvenime pasikeitė ne tik gyvenamoji vieta. Vyras nusprendė išbandyti save profesijoje, apie kurią ilgai svajojo. Tautietis pusantrų metų lankė masažuotojo kursus, šiuo metu atlieka šešių savaičių trukmės praktiką.
„Atėjo gyvenime posūkis toks, kai reikėjo keisti savo darbinę raišką. Žmona sakė: „Eik ten, kur kojos veda, kur širdis kviečia, daryk tai, kas tau patinka“. (…) Taip ir padariau – ėjau mokytis masažuotojo specialybės.
(…) Net nesitikėjau, kad ji yra tokia sudėtinga. Galvojau, išmoksiu kelis judesiukus, galėsiu kažką paglostinėti. (…) Bet jeigu nori žmogui padėti, pagelbėti, nuimti įtampą, tikriausiai šios specialybės turi mokytis visą gyvenimą“, – pasakoja Tomas.
Pašnekovas neslepia pasitenkinimo, kad pirmieji jo klientai nuo masažuotojo stalo pakyla su šypsena. Tobulėjančiais vyro sugebėjimais džiaugiasi ir jo žmona Agnė.
„Labai skatinau Tomą pasirinkti būtent tai, kas jį tikrai domina. Aišku, tai truko gana ilgai. Jis mokydavosi vakarais, vėlai grįždavo, mes labai mažai matydavomės tuo laikotarpiu, nes aš dažnai dirbu ir savaitgaliais. Bet pasakiau: „Jeigu tave domina kita sritis, tai susiimkime tuos pusantrų metų ir įgyvendinkime tavo svajonę“.
(…) Daug kas sako: „Kaip tau pasisekė, turėsi vyrą masažuotoją“. Bet aš sakau: „Gerai, kol mokosi, o kai pradės iš tikrųjų dirbti, kažin, ar grįžęs po darbo, pamasažavęs kelis žmones, dar norės mane masažuoti“, – juokiasi moteris.
Lietuvos į užsienį neiškeistų
Priešingai nei vyras Tomas, Agnė sako niekada dėl ekonominių priežasčių į užsienį nevažiavusi. Tautietė pabrėžia – geriau nei Lietuvoje ji nerastų niekur.
„Man čia yra gera. Niekada nebuvau ekonominė emigrantė, niekada nenorėjau išvažiuoti iš Lietuvos. Mano pirmieji darbai po studijų tikrai nebuvo labai gerai apmokami, (…) bet vis tiek čia likau, norėjau čia kabintis į gyvenimą.
Leonidas Donskis yra pasakęs, kad tu gali išvažiuoti į užsienį, gali dirbti įvairius darbus, (…) bet tu niekada ten nepadarysi tokio pokyčio, kokį gali padaryti savo šalyje. (…) Čia tu supranti iki niuansų visas sistemas, visus formalius ir neformalius gyvenimo ir sugyvenimo būdus. Čia tu pokytį padarysi, jeigu tau svarbu daryti pokytį. O man tai yra svarbu“, – tvirtina LRT RADIJO pašnekovė.
Žmonai skuba paantrinti ir Tomas. Jo patirtis parodė, kad joks ekonominis gerbūvis užsienyje neatstos to, ką gali pasiūlyti gimtinė.
„Labai gera gyventi Lietuvoje, todėl ir grįžau prieš 15–16 metų iš Londono. Kad ir kokia skani, riebi duona užsienyje, bet vis dėlto skalsesnė ji yra Lietuvoje. Manau, kad Lietuva yra tikrai labai šauni šalis, o žmonės čia – nuostabūs“, – sako tautietis.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Už Vilniaus“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
