Gegužės mėnuo Plungės atvirame jaunimo centre buvo kupinas įvairiausių patirčių. Susiliejimo su gamta ir moteriškų galių paieškos renginyje tik merginoms su Amanda ir Iveta, vyko dvarų kultūros paieškos bei tarptautinis renginys Slovakijoje lyčių lygybės tema „Gender Equality in your Community“ .
Variklis atrasti save
Gegužės 22 dieną Plungės atviras jaunimo centras kvietė į gamtą, įsiklausyti į tylą, išgirsti savo vidinius troškimus, neignoruoti savo minčių, norų, svajonių, kurias taip dažnai mes atidedame vėlesniam laikui. Savanorės Emilijos Pigagaitės iniciatyva savo patirtimi su jaunimo centro lankytojomis atvyko pasidalinti lektorės Amanda ir Iveta. Į Plungę iš Šiaulių atvykusios savanorės pasakojo įdomią savo susipažinimo istoriją Airijoje, kur panašus gyvenimas, panašūs keliai, deja kirtosi tik akimirkai kitai, kol pagaliau susitikimas bendroje draugų grupėje leido išsiaiškinti panašumus. „Mūsų gyvenimo istorija – visiškai vienoda. Netgi mūsų šeimos vienos kitas pažįsta. O artimesnės tapome dėl „Erasmus“ programos Madride. Čia kartu praleidome daug laiko, o vėliau kuriam laikui grįžome į Airiją“, – pasakojo Amanda ir Iveta. Jos kalbėjo apie savanorystės patirtis, keliones po Lotynų Ameriką. Merginos akcentavo, kad pagal modernius standartus abi buvo visai sėkmingos. Baigė universitetus, dirbo visai gerus darbus. Atrodo, viskas kaip ir pasiekta. Bet gyvenimas atrodė blankus, vargino rutina. Anot lektorių, keliaujant atrandi dalykus svarbius ne tik išoriniame pasaulyje, bet ir vidiniame. Kiekviena kelionė yra lyg variklis atrasti save, pamatyti pasaulį, pažinti gyvenimą, skirtingas kultūras, kurios sukasi aplink kiekvieną žmogų, jo vidinį pasaulį – save.
Patirtį sustiprino dainos ir būgnelio garsai
Susitikimas su Instagram paskyroje savo kelionių akimirkas keliančiomis ir gerai žinomomis lektorėmis Amanda ir Iveta vyko Gandingos kraštovaizdžio draustinyje, kuris senųjų plungiškių dar vadinamas „Kregždynu“, mat gamtoje, klausantis upės čiurlenimo, paukščių čiulbesio, basomis stovint ant žolės, klausantis tylos, atsiveria slapčiausios mintys, o svarbiausia – čia nereikia bijoti būti savimi. Renginį vainikavo kuklios, ant laužo keptos, vaišės. Vegetarai galėjo paskanauti keptų baklažanų, saldžiųjų bulvių, o kiti – paragauti mėsytės. Merginos, skatino susilieti su gamta, pajausti savo moteriškąsias galias, išrėkti visas negandas ir nesusipratimus, o unikalią patirtį užtvirtino dainos ir šamaniško būgnelio garsai. Gaila buvo atsisveikinti su viešniomis, tačiau nuoširdūs apsikabinimai ir patirtis ilgam išliks atmintyje.
Stalgėnuose – dvarų kultūros paieškos
Vykdant mobilųjį darbą su jaunimu ir kaimiškojoje vietovėje, gegužės 24 dieną, Plungės atviro jaunimo centro jaunuoliai keliavo į Stalgėnus, kur, pastatytoje palapinėje, įvairiausius pojūčius padėjo atrasti ypatingas projektas –„Keliaujantis Aristavėlės dvaras“. Čia mus pasitiko Lietuvos liaudies buities muziejaus istorikai, kurie nuoširdžiai pasakojo apie dvarų kultūrą Lietuvoje. Stalgėnų kaime įrengta mobili ir interaktyvi XVIII a. pab – XIX a. vid. dvaro ekspozicija, kurioje per skirtingus pojūčius – uoslę, skonį, regą, klausą, lytėjimą – jaunimo centro lankytojai pažino tiek šio konkretaus dvaro, tiek apskritai Lietuvos dvarų kultūrą. Uostėme natūralių, to meto dvarų kultūrai būdingų prieskonių kvapus, augintus dvaruose, apžiūrėjome senuosius įrankius, dėliojome dėliones, gaminome unikalius maišelius su dvaro vaizdais. O į dvarą, įrengtą palapinėje, keliavome žaliu, kvepiančių tikros žolės kilimu. Jaunuoliai sužinojo, kad unikalūs Aristavėlės dvaro rūmai – vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys, kurį galite išvysti Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Šie rūmai nepasižymi dideliu masteliu ir prabanga, tačiau yra gerai išlaikę tipišką bajoriškos rezidencijos vaizdą, kurio palikime atsispindi viduriniojo bajorijos sluoksnio materialinė ir dvasinė kultūra. O smagiausia, jog šiame keliaujančiame dvare įrengtas fotoveidrodis, kuriame galima interaktyviai pasimatuoti dvariškių drabužius ir gauti atspausdintą nuotrauką. Tai padarė ir VšĮ „Plungės atviro jaunimo centro“ darbuotojos Dana Lukauskienė bei Jolanta Valavičienė.
Tarptautinės diskusijos lyčių lygybės tema
Na, o gegužės pabaigą vainikavo tarptautinis renginys – jaunimo darbuotojų mokymai lyčių lygybės tema Slovakijoje. VšĮ „Plungės atviro jaunimo centro“ direktorė Dana Lukauskienė, gegužės 27 – birželio 4 dienomis dalyvavo tarptautiniame seminare „Gender Equality in your Community“, Slovakijoje. Tarptautiniai mokymai vyko nedideliame miestelyje, kuris vadinasi Snina. Šio Slovakijos miesto pasididžiavimas – nacionalinis parkas, kuris kartu su gretimomis teritorijomis Lenkijoje ir Ukrainoje sudaro Rytų Karpatų regioną, 1993 m. paskelbtą UNESCO tarptautiniu biosferos rezervatu, siekiant apsaugoti pirmykščių miškų buveines. Kitas Sninos pasididžiavimas – unikalios kokybės vanduo, išgaunamas iš kalnų šaltinių. Čia gausu astronomijos observatorijų, kurios įkurtos kalnuose, ar miesto prieigose, skirtos stebėti dangaus reiškinius, planetas. Gamtos turtai ir nepaprastas jos grožis, vaizdas į kalnų virtines, suteikia miestui ir jo apylinkėms didelį poilsio ir turizmo plėtros potencialą. Tačiau viešbučių ir maitinimo įstaigų tinklas turi kur pasitemti, infrastruktūra paveldėta iš sovietinių laikų, daugeliui reikia remonto, modernizavimo.
Ar moters paskirtis tik stovėti prie viryklės ir sūpuoti vaikus?
Į tarptautinį renginį susirinkę jaunimo darbuotojai iš Lietuvos, Bulgarijos, Graikijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, Serbijos, Slovakijos bei Slovėnijos sprendė, kaip užtikrinti vyrų ir moterų lygybę darbo vietoje, visuomenėje, šeimoje. Nors Lietuvoje labai daug problemų lyčių lygybės srityje nėra – moterys užima aukščiausius valstybinius postus, jos renkasi profesiją, darbo vietą, yra lyderės, vairuoja automobilius ir ne tik, tačiau vis dar pastebimi darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumai. Anot seminaro dalyvių, visa mūsų lygybės koncepcija yra iššūkis. Dažnai klausiame savęs, ar vyrai ir moterys turėtų uždirbti vienodai, o gal vyras yra šeimos galva, maitintojas, kuris neturi jausmų, negali viešai verkti, o moters paskirtis tik stovėti prie viryklės ir sūpuoti vaikus? Ką daryti, jei vienas iš šeimos narių smurtauja, kur kreiptis moterims, jei į jas žiūri ne taip, kaip į lygiaverčius partnerius, o sekso objektus? Ar vyrų švilpimas žemina moterį gatvėje?.. Kas gali naudoti makiažą, ar tai tik moterų dalykas, o gal jis aktualus ir vyrams?.. Ypač šiais laikais, konfliktai ir problemos atsiranda kasdien ir turime su tuo susidurti. Ar manote, kad žinote, kaip spręsti šias problemas? Ar turite tinkamus įrankius? Ar turi pakankamai žinių ir įgūdžių, kad jas suprastume? Tarptautiniai mokymai yra ta vieta, kur mes diskutuojame, mokomės ir ieškome būdų suprasti ir rasti tinkamiausius sprendimus.
Lietuvos pristatyme kalbama ir apie Filipinus
Tarptautinį renginį moderavo patyrę fasilitatoriai iš Lietuvos ( Aleksandras Davydovas) , Lenkijos (Marcin Dąbkiewicz) ir Slovakijos (Rastislav Zaremba). Jaunimo darbuotojai atliko tyrimą bei pristatė savo mintis lyčių lygybės tema ir vietos katalikiškoje mokykloje – Cirkevné Gymnázium Snina. Jauni žmonės noriai diskutavo lyčių lygybės tema. Vyko šalių pristatymai, jų kultūrų, papročių, tradicijų aptarimas. Lietuvai atstovavo Aleksandras Davydovas, Jurgita Jasaitė, Dana Lukauskienė bei labai įdomi asmenybė – energijos užtaisas – Lietuvoje gyvenanti filipinietė Julyanne Franco. Todėl Lietuvos pristatyme, buvo kalbama ir apie Filipinus, šio salyno kultūrą, emigrantės įspūdžius Lietuvoje. Jaunoji Yanna atskleidė kalbos ir žodžių magiją, lietuviškos ir filipiniečių kalbos panašumus, kaip antai : lupa ( filipinų kalba reiškia žemė) – lūpa; sala ( nuodėmė) – sala; takas (pabėgti) – takas; oras ( laikas) – oras; gera ( karas) – gera; laba ( skalbiniai) – laba; basa ( skaityti)– basa; tira (nusitaikyti) – tyra; mesa ( stalas)– mėsa, gala ( klajoti) – galia.
Pritaikomi vietos bendruomenėse
Tarptautiniame renginyje įgytos žinios, patirtys ir praktiniai patarimai bus pritaikomi ir vietos bendruomenėse Lietuvoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje bei Slovėnijoje. Tikimės, kad lyčių lygybės užtikrinimo žinia pasklis po pasaulį, padės išvengti stereotipinių nuostatų, inicijuos esminius pokyčius ir pasauliniu mastu.
