„Dainų dainelė“ tapo paskatinimu kurti ir nebijoti savo kūryba dalytis, LRT.lt sako atlikėja, kompozitorė ir LATGA tarybos pirmininkė Raminta Naujanytė-Bjelle, konkurso sceną išbandžiusi ir kaip dalyvė, ir kaip vedėja.
Gyvavimo 50-metį mininti „Dainų dainelė“ jau tapo gražia tradicija: televizijos žiūrovams tai smagus, vaikiško nuoširdumo pilnas koncertas, o mažiesiems dainorėliams – pirmieji žingsniai ant scenos ir galbūt ateityje laukiančios muzikinės karjeros kelio pradžia. LRT.lt kviečia pakeliauti laiku ir prisiminti konkurso akimirkas, dalyvius ir pažinti žmones, kurie ją kuria.
„Turbūt niekada taip nesijaudinau, kaip tąsyk“, – šypsosi R. Naujanytė, prisimindama 2006-uosius ir pirmąjį savo pasirodymą „Dainų dainelėje“.
Pasak atlikėjos, tuo metu nebuvo kito konkurso, kuris moksleiviams atrodytų toks svarbus ir reikšmingas, tad jam buvo ruošiamasi labai atsakingai, o dėl galimybės pasirodyti televizijoje teko įveikti kelis atrankos etapus. Dar ir dabar ji pamena, kaip su baime žvelgė į viską stebėjusius ir vertinusius komisijos narius.
Drauge su dar dviem Ukmergės muzikos mokyklos auklėtinėmis Neringa ir Agne atlikusi dainą „Ave Maria“, Raminta tapo „Dainų dainelės“ laureate.
Po poros metų į konkurso sceną ji jau žengė kaip solistė. „Mano mokytoja Daiva Petrikienė buvo nuostabus žmogus ir puiki pedagogė, suformavusi mano požiūrį į muziką.
Kadangi jau buvau pradėjusi kurti, antrą kartą į „Dainų dainelę“ ji skatino eiti su savo kūrybos daina. Nors tada laureate netapau, tai, kad mano autorinė daina nuskambėjo eteryje, man reiškė daugiau už bet kokį titulą – pajaučiau, kad galiu kurti ir su savo kūryba nuveikti kai ką daugiau.
Galima sakyti, „Dainų dainelė“ tapo postūmiu kurti toliau ir nebijoti dalytis“, – tikino Raminta, pasakodama apie pirmąjį savo hitą, kurį labai mėgo jos draugai ir pažįstami, tad jis netruko pasklisti tarp jų.
Taip atsispyrusi nuo „Dainų dainelės“ R. Naujanytė, šiandien daugeliui žinoma tiesiog kaip Bjelle, tapo garsia atlikėja ir dainų autore.
2018-aisiais ji ir vėl buvo sugrįžusi į vaikų ir moksleivių konkursą, tiesa, šįkart jau kaip vedėja, dirbusi drauge su Ignu Andriukevičiumi.
„Jaudindavausi dėl visų dalyvių ir visada džiaugdavausi jų pasirodymais, tačiau įdomiausia man buvo stebėti mokytojus. Kaip ir minėjau, pati turėjau puikią vadovę D. Petrikienę, leidusią skleistis mano asmenybei ir įkvėpusią pasukti muzikos keliu. Jos dėka muzikos mokykla man niekada nebuvo tik mokykla – tai buvo labai miela man vieta, mėgavausi mokymosi procesu.
Taigi, man buvo įdomu pamatyti, kokie mokytojai atlydi savo mokinius, kaip su jais bendrauja. Vieni būdavo laisvesni, kiti – konservatyvesni, vieni mokėdavo įkvėpti ir nuraminti, kiti kaip tik įnešdavo daugiau įtampos ir sumaišties. Vieni man atrodė tiesiog fantastiški profesionalai, kiti – keliantys klausimų“, – prisiminimais dalijasi skirtingas konkurso puses pamačiusi R. Naujanytė.
Šiemet 50-metį mininčiai „Dainų dainelei“ Bjelle linki nebijoti keistis ir įsileisti daugiau pačių vaikų kūrybos: „Jiems tai gali reikšti labai daug.“
