Vilniaus miesto ir rajono sandūroje atsidūrę Katiliškių, Murlinės, Daškūnų ir aplinkinių mikrorajonų gyventojai valdžios atstovų jaučiasi užmiršti. Dar 2017 metais jie baksnojo pirštu į sunkiai išvažiuojamus, duobėtus kelius. Tačiau nuo to laiko situacija pernelyg nepasikeitė. Dėl prasto susisiekimo gyventojai netgi inicijavo peticiją. Savo ruožtu savivaldybių atstovai pripažįsta, kad bėdų yra, bet ne viskam pakanka lėšų.
Praėjo mažiausiai septyneri metai, o bėdos – tos pačios
Į LRT GIRDI kreipęsi gyventojai neatsistebi vietos valdžios neveiksnumu. Jų teigimu, į namus vedančios Katiliškių bei V. Sirokomlės gatvės ypač žiemą ir prasidėjus pavasariui neretai tampa sunkiai įveikiamos. Čia gausu ne tik duobių ar provėžų, per atlydį kelio paviršius ištęžta ir gatvės virsta tikru purvynu.
Gyventojai atkreipė dėmesį, kad dėl neprižiūrėtų kelių tenka ne tik laužyti savo automobilius, iššūkių kyla ir aptarnaujančiajam transportui, kuriam ne visuomet pavyksta pasiekti norimą tikslą. Ir nors dėl kylančių nepatogumų tiek Vilniaus miesto, tiek rajono savivaldybės ne kartą sulaukė skundų, pasak gyventojų, ilgalaikių sprendimų taip ir nebuvo imtasi.
LRT.lt plačiau pasidomėjus šia problema, paaiškėjo, kad naujienų portalas „15min“ taip pat dar 2017 metais rašė apie Katiliškių ir V. Sirokomlės gatvių bėdas. Visgi per tiek metų, panašu, niekas pernelyg į gerąją pusę nepasikeitė.
Neapsikentę savivaldybių neveiksnumo, netoliese įsikūrusios Nemėžio seniūnijos gyventojai, kuriems tenka dardėti V. Sirokomlės gatve, vasario mėnesį internete netgi inicijavo peticiją, kuria siekia atkreipti valdžios dėmesį.
„Norime pareikšti nepasitenkinimą V. Sirokomlės žvyrkelio būkle, kuri buvo fiksuojama š. m. sausio 15–30 dienomis. Kelias nėra tinkamai prižiūrimas – daugelyje atkarpų danga pažliugusi ir duobėta. Visoje žvyrkelio atkarpoje nėra įrengtos lietaus nuvedimo sistemos, pralaidos ir nesuformuoti nuolydžiai.
Dėl galbūt blogai įrengtų pagrindų iš po žvyro sluoksnio skverbiasi juodžemis, dėl to formuojasi gilios provėžos ir dalinai nebepravažiuojamos atkarpos. Padėtis dėl minėto kelio darosi ekstremali, kiekviena kelionė tampa rizikinga ir brangi, automobilių važiuoklė ir kitos dalys nuolat genda. Jau nuo 2020 m. buvo rašomi laiškai su skundais apie kelio būklę, tačiau sureaguota buvo tik 2023 m. pavasarį, kai keliu pravažiuoti tapo nebeįmanoma, buvo atliktas lokalių vietų remontas“, – peticijoje nurodė gyventojai.
Bėdų kyla ištisus metus
Katiliškių seniūnaitė Monika Jurgelevičienė LRT.lt kalbėjo, kad problemų dėl gatvių kokybės išties yra. Pašnekovės teigimu, tam nemažos įtakos turi sunkiasvoris transportas, kuris pastaruoju metu dažnai rieda Katiliškių ir V. Sirokomlės gatvėmis.
„Kadangi ši Nemėžio seniūnijos pusė pastaruoju metu darosi vis patrauklesnė naujai besikuriantiems gyventojams, kelių būklei tai tikrai turėjo įtakos. V. Sirokomlės gatvėje yra ne viena didelė įmonė, taip pat – lentpjūvė, į kurią nuolat vyksta pakrauti miškavežiai. Visa tai daro didelę įtaką kelio būklei.
Šią žiemą teko pačiai ne kartą kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl Katiliškių gatvės atkarpos, kadangi tam tikrais momentais ja pravažiuoti buvo labai sunku. Pavasarį, prasidėjus atlydžiui ir esant nepastovioms oro sąlygoms, kelio atkarpose atsiranda duobių, kurios ypač didėja įvairaus autotransporto vairuotojams važiuojant dideliu greičiu“, – pasakojo M. Jurgelevičienė.
Anot seniūnaitės, duobės ir dulkės kelia iššūkių ir kitais metų laikais, tačiau bene didžiausios bėdos kyla būtent prasidėjus atlydžiui. Pašnekovė iliustravo, kad V. Sirokomlės gatvėje vien praėjusiais metais buvo įklimpę mažiausiai trys krovininiai automobiliai.
„Tokios situacijos bet kokiu atveju sukelia nepatogumų tiek gyvenantiems aplink minimas gatves, tiek galbūt kasdien ja važiuojantiems“, – teigė ji.
Svarbus ir gyventojų sprendimas
Pasak M. Jurgelevičienės, ne tik ji, kaip seniūnaitė, bet ir patys gyventojai dėl kylančių problemų nuolat palaiko ryšį su savivaldybėmis. Pašnekovės teigimu, negalima sakyti, kad pastarosios visiškai nereaguoja ir nesiima veiksmų.
„Mano asmenine nuomone, pastaraisiais metais kelių priežiūra Nemėžio seniūnijos teritorijoje kaip tik pagerėjo, sulaukiau ne vieno gyventojo žinučių, kad, tarkim, žiemos metu buvo pravalomos net tos gatvės, kurias seniau labai retai valydavo“, – pridūrė ji.
Visgi ilgalaikių sprendimų, kurie galėtų užtikrinti gyventojų gerovę, per tiek metų taip ir nesulaukta. Seniūnaitės įsitikinimu, tam labiausiai koją kiša finansavimo trūkumas. Tačiau pašnekovė mato ir tam tikrą išeitį – situaciją galbūt galėtų pagerinti pačių gyventojų sprendimas oficialiai deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniaus rajone.
„Vis dar išlieka problema tai, kad Nemėžio seniūnijos naujakuriai dažnu atveju nesiregistruoja Vilniaus rajone ir dokumentaliai lieka Vilniaus miesto arba kitų regionų gyventojais, nors faktiškai gyvena rajone. Ypač tai liečia jaunas šeimas, kurioms ypač aktualu vaikų ugdymo įstaigos. Dėl šios priežasties Nemėžio seniūnija negauna tam tikros dalies žmonių sumokamų mokesčių, kadangi jie skirstomi pagal dokumentalią gyvenamąją vietą“, – komentavo pašnekovė.
Miesto savivaldybė: finansai yra riboti
Vilniaus miesto savivaldybė raštu LRT.lt perduotame komentare teigė, kad jai gyventojų keliami klausimai dėl Katiliškių gatvės problematikos yra žinomi. Visgi, anot jos, savivaldybės finansinės galimybės yra ribotos, todėl lėšos asfaltavimui ir kitos gatvių infrastruktūros įrengimui pirmiausia nukreipiamos ten, kur eismas intensyvesnis, o poreikis naujai infrastruktūrai, įskaitant dviračių ir pėsčiųjų takus, dėl gyventojų skaičiaus didesnis.
„Katiliškių gatvėje eismo intensyvumas yra sąlyginai žemas, gatvėje būdingas taškinis užstatymas – pastatų nedaug, jie išdėstyti dideliais atstumais. Dėl to, kol mieste yra intensyvesnio eismo ir tankiau apgyvendintų gatvių su žvyro danga, prioritetas tenka joms. Užtikrinant susisiekimą Katiliškių gatve, joje žvyro danga reguliariai išlyginama greideriu. Pastarąjį kartą dangos lyginimo darbai buvo atlikti vasario pabaigoje, vos tik tai padaryti leido oro sąlygos“, – komentavo savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad gatvės infrastruktūros atnaujinimą gali inicijuoti patys gyventojai, pasinaudodami dalinio finansavimo galimybe. Pagal ją savivaldybė gali finansuoti nuo 50 iki 70 proc. atliekamų darbų vertės, priklausomai nuo to, kokie darbai atliekami.
„Norintys programoje dalyvauti gyventojai turi įsipareigoti savo lėšomis parengti gatvės remonto techninį projektą. Remonto darbų atlikimą organizuotų savivaldybė, o programos dalyviai darbus finansuotų pagal pateiktą sąmatą. Remdamiesi Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis, iniciatyvos dėl gatvės atnaujinimo taip pat gali imtis naujų pastatų statybą planuojantys vystytojai“, – detalizavo G. Grubinskas.
Žadama asfaltuoti po kelerių metų
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič portalui kalbėjo, kad apie problemas minėtose gatvėse irgi žinoma.
„Dėl gyvenviečių plėtros šiose gatvėse nuolat vyksta intensyvus sunkiasvorio transporto eismas, kas dar labiau prisideda prie kelio dangos blogėjimo. Esant palankioms oro sąlygoms, po žiemos išėjus įšalui ir kai nelyja, Nemėžio seniūnija kelius lygina autogreideriu“, – nurodė ji.
J. Gulbinovič pažymėjo, kad Vilniaus rajone yra daugiau kaip 2,5 tūkst. km vietinės reikšmės kelių ir gatvių. Iš jų su asfaltbetonio danga – tik apie 24 proc. Anot savivaldybės atstovės, šiuo metu yra sudaroma sąmata dėl blogiausių kelio ruožų sutvarkymo, darbus planuojama atlikti kiek įmanoma greičiau.
„Verta pažymėti, kad einamųjų metų vykdomų darbų planas nagrinėjamas seniūnijos seniūnaičių sueigoje, susirinkimo metu yra surašomas protokolas, kuriuo remiantis sudaromi Vilniaus rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių prioritetinių objektų sąrašai. Pagal seniūnijos seniūnaičių sueigos protokolą, V. Sirokomlės gatvės asfaltavimas yra planuojamas 2026 metais, tačiau tikslus darbų atlikimas priklausys nuo finansavimo“, – LRT.lt sakė Vilniaus rajono savivaldybės atstovė.
