Vilniaus paveikslų galerijoje atidarytoje parodoje – pasakojimas apie Vilnių kaip užsienio pirklių, amatininkų ir menininkų traukos centrą. 16–19-o amžiaus eksponatai atskleidžia, kokie žmonės kūrė meninį Vilniaus vaizdą.
Barokinis varpas, pagamintas garsaus prancūzų kilmės patrankų liejiko ir varpų meistro Jono Dylamas, skirtas Merkinės rotušei, – vienas iš daugiau nei šimto parodos „Svetimas tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“ eksponatų. Jis parodos kuratorių nebuvo planuotas, todėl itin įdomus.
Pasak Aistės Bimbirytės, parodos pasakojimas grįstas chronologiniu principu.
„Nuo seniausių laikų 15–16 a. iki Pirmojo pasaulinio karo, tai tas sutampa nuo 16 amžiaus monetos, auksakalystė iki 19 a. VU uždarymas ir šiek tiek 19 a. antrosios pusės, nes vėliau dėl politinės situacijos keičiasi santykis su meistrais“, – sako parodos kuratorė A. Bimbirytė.
Parodos pavadinimas „Svetimas tapęs savu“ atskleidžia jos sumanymą, sako parodos kuratorė, galbūt laikas užsienio kraštų kūrėjus, kūrusius miesto savastį, nustoti vadinti svetimais. Vilnius visuomet traukė pirklius, amatininkus ir menininkus iš užsienio. Valdovo dvaro auksakaliai ir Vilniaus monetų kalyklos meistrai, didikų rūmuose ir jų funduotose bažnyčiose dirbę tapytojai, architektai bei skulptoriai, į draugijas susibūrę kūrėjai ir Vilniaus universiteto profesoriai kartu su vietiniais kūrė Vilnių.
„Pradėjome ieškoti vardų ir paaiškėjo, kad visi tie vardai turi mums labai negirdėtas pavardes. Ir daugelį tų pavardžių mes žinojome – Palionis, Galis Pietroperti – meno istorikams ir gidams, besidomintiems Vilniaus kultūra pavardės puikiai pažįstamos. Bet kai pradėjome galvoti apie 18 amžių, kas yra tie meistrai kūrę Vilniaus architektūrą, auksakalystės dirbinius, tapybą, išlindo vokiškos pavardės, kurios buvo žinomos tik specialistams, ir mes nusprendėme įtraukti į veiklas specialistus, menotyrininkus, kurie parengė mums mokslines studijas, kurių pagrindu mes patys darėme parodą. Taip atsirado ta mintis kalbėti apie tuos, iš pažiūros svetimus žmones, kurie sukūrė tai, kas yra Vilniaus neatsiejama dalis, pavyzdžiui, Vilniaus vėlyvasis barokas, jį sukūrė užsieniečiai meistrai. Tai čia ir yra apie svetimo tapimą savu, mes nebeatskiriame ir nebekvescionuojame, kad galbūt tai sukūrė žmogus, atvykęs iš svetur“, – kalba ji.
Parodai eksponatus skolino Lietuvos muziejai ir privatūs kolekcininkai.
Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje veiks iki balandžio.
