Lietuvos krašto raida, veikiama globalių vėjų ir skersvėjų, vis tikrina žmonių atsparumą, sugebėjimą išgyventi, kūrybingumą. Vienus tokie išbandymai verčia migruoti paskui darbą ir uždarbį, kitus sužlugdo ir išmoko tiesti ranką pašalpai, tačiau nemažai žmonių nelaukia likimo malonių ir stengiasi neleisti snausti išgyvenimo genui. Mėgstami laisvalaikio užsiėmimai, taip įtraukia į veiklą, kad tampa sėkmingu ,pagrindiniu užsiėmimu.
Skleidžia šilumą
Žemaitijoje galima sutikti auksarankių, kurie imasi įvairiausių verslų , nepasiseka viena veikla, tuoj imasi kitos ir pagaliau prijaukina sėkmę savo namuose, įrodo, ką sugeba žmogaus rankos, kai jas skatina sumanumas, vaizduotė ir optimizmas. Neišsenkama sumanymų skrynia – mūsų tautos paveldas. Tai ir maistas, kuris iš mugės į namus atneša švenčių pas močiutę ir senelį skonius, kvapus, prisiminimus. Šaltą viduržiemio metą sušildo kupoliautojų surinktų, rūpestingai džiovintų, mūsų žemelės išpuoselėtų, gamtos energijų ir gydomųjų galių kupinų žolelių, arbata, namai tampa jaukesni, kai juose atsiranda sodžiaus meistro su meile sukurtų, gimtinės įkvėptų mielų dirbinių.
Devyndarbė
Sunkiu metu, kai ant žmogaus pyksta gamta ir šaltojo laiko vėsa nenori trauktis net pavasariui baigiantis, kai dar neišlydėta pandemija kelia grėsmes ir šiepia dantis beždžionių raupai, populiari tampa mintis – pakeliauti pas auksarankius. Tas, kas vasarą leisis pakeliauti Žemaitijos keliais ir žvyrkeliukais, tikrai nenusivils. Kukliose sodybose galima sutikti ir žiniuonių – gyduolių, ir audėjų, ir mezgėjų, ir kalvių, dievdirbių, margučių margintojų. Jei patys nekuria, tai bent kolekcionuoja, senolių kurtus dirbinius, augina nuostabius augalų derinius sodybose. Kiekviename kaime, mažoje ar didesnėje vietovėje, galime sutikti meistrų, kurių sieloje gražiai dega iš alkų židinių, iš laiko tolių atkeliavusi dieviškosios ugnies kibirkštėlė ir visa, ką sukuria to ypatingo žmogaus rankos, aplinkui skleidžia šilumą, jaukumą, tikėjimą savo jėgomis. Viena iš jų gyvena netoli Kalvarijos esančiame Paparčių. kaime. Kai žmogų vadiname devyndarbiu – teigiame, kad jo norai verčia iššokti aukščiau nosies, bet, jei ponią. Eglę… pavadinsime devyndarbe tai nebus metafora.
Siuvinėjimas ramina
Siuvinėjimo menas, kažkada labai paplitęs, nebuvo namų, kuriuose nebūtų siuvinėjimo lankelio, į kasą supintų spalvingų siūlų dabaršiek tiek apleistas. Siuvinėjo moterys vaikelio laukdamos, rūbelius, vystyklus ruošdamos, merginos kraičio skrynią pildydamos,“ takelius“, „kampelius“ komodoms, spintelėms dengti gražindamos, norėdamos nustebinti kaimynus dailiais siuvinėtais rūbais, paveikslais, užuolaidomis. Sakralumo suteikdavo svečio pagerbimui dengiama siuvinėta staltiesė. Miegamajame virš lovos kabėdavo siuvinėta drobė su saldaus miego palinkėjimu, virtuvėje šluostes slėpė daili įmautė, virš didelio stalo,skirto gausiai šeimai, kabanti drobė, su išsiuvinėtu garuojančiu kepsniu kėlė apetitą. Vienos moterys siuvinėjo, ką pačios sumaniusios, kitos įsigydavo specialų audinį siuvinėjimui, ypač siuvinėjimui kryželiu – kanvą. Dabar mėgėjoms siuvinėti padeda tirpstančios ir kitokios sumaniai pagamintos kanvos, tik siuvinėjimo lankeliai, dailūs kampeliai, takeliai, rankšluosčiai su raudonos spalvos briedžiais kažkur dingo iš namų. Tiesa, turime siuvinėtojų profesionalų, kuriuos rengia mokymo įstaigos.
Žyniuonė
Žemaitijos šviesuolė gyvena gamtos apsuptyje. Kaip ir daugelis kaimo žmonių nuo mažų dienų galėjo stebėti augalus, iš artimųjų daug sužinojo apie žolelių, uogų, daržo ir lauko bei miško augalų savybes. Visa tai vyko natūraliai: kaimo žmogus įsibrėžęs, susižeidęs ruošia žolių nuovirą,kai kamuoja nemiga, kosulys, sloga, neskuba į tolokai esančią vaistinę, o pliko arbatas. Pirmąsias – žinias dar vaikystėje kaimo gyventojai gauna iš artimųjų, o kai jau išmoksta skaityti – savarankiškai kaupia vis daugiau informacijos. Žiniuonė įspėja, kad pirmiausiai reikia gyventi gamtoje, matyti juos augančius, besikeičiančius. Jei juos bandai atpažinti, žiūrinėdamas knygų paveikslėlius – gali apsirikti. Anot moteriškės mieste asfaltas, visur tvirta danga –jos atsilaužęs negriauši. Kas kita kaime, būdamas augalijos apsuptyje negali ja nesidomėti ir nepanaudoti savo reikmėms. Anot žiniuonės, jai likimas lėmė gyventi tarp dangaus ir žemės augalijos ir visa tai oras, žolelės, žmogaus rankomis išaugintos ir maistu virtusios gėrybės – yra jos gyvenimo dalis.
Edukuoja
Moteris iš Paparčių kaimo organizuoja edukacijas. Prieš atvykdamos lankytojų grupės nurodo pageidautiną temą. Dažniausiai žmonės domisi sveikatinimo temomis. Edukacijos vyksta gamtoje. Dažniausiai prie gražaus Paparčių Auškalnio kalno ir aplinkinėse apylinkėse. Padavimai pasakoja, jog čia prasmegusi bažnyčia ir kartais girdėti jos varpas. Pasakojama, kad čia buvęs malūnas, į kurį žaibą pasiuntęs Perkūnas. Kalvos šlaituose auga daug vaistažolių. Kaip jau buvo minėta, žiniuonė supažindina su žolelėmis „gyvai“.
Edukacijų metu moteris akcentuoja, jog žmogaus organizme viskas susiję: dvasinės būsenos lemia fizinę sveikatą. Taigi nuoskaudos, įžeidimai, dėmesio stoka, patirtas neteisingumas, stresas visa tai virsta sunkiomis ligomis. Todėl reikia mokytis pakantumo, gražaus bendravimo. Žmonės, kovojantys dėl valdžios, nesąžiningai siekiantys pirmavimo, konkurencinėje kovoje pasitelkiantys gandus, šmeižtą, besitelkiantys į mobingo grupes – labai nusikalsta, žaloja kitų žmonių sveikatą, jų elgesys sukelia jiems patiems ir esantiems šalia sunkias ligas. Kartais liga būna Dievo planas ir nutolina žmogų nuo pikto. Sergantis žmogus būna kuklesnis ,draugiškesnis, prieraišesnis. Deja, pasveikęs nukreipia energiją ne ten, kur reikia ir kuria įtampas, tampa konfliktišku, ne vienam drumsčia ramybę. Šviesuolės patarimai, pasiūlyti vaistažolių receptai grąžina ne vienam sveikatą, bet žmogui ne taip lengva pakeisti aplinką, o tęsiantis gyvenimą ten, kur nepalankus mikroklimatas, vėl suserga.
Kaip pastebėjo žiniuonė, dažniausiai žmonės skundžiasi sąnarių skausmais. Kol žmogus jaunas, jo gera medžiagų apykaita, skausmo priežastys gali glūdėti sąnariuose, tačiau jis nekreipia dėmesio, neturi kada saugoti sąnarių senatvei. Traumos, peršalimai, erkių įkandimai, virusinių ligų poveikis labai atsiliepia vyresniame amžiuje.
Polinkis dailiesiems amatams
Eglės namuose kartais dūzgia ir audimo staklės. Jos yra pagamintos Skandinavijoje. Moterys audžia ir be staklių, rankomis. Tai itin kruopštumo reikalaujantys darbai. Juostų audimas labai senovinis dailusis amatas.Juostos atsirado anksčiau negu kiti audeklai. Jos paplitusiosusiot Edukacijų metu Paparčių kaimo sodyboje galima pamatyti įvairių raštų juostų. Eglute austi juostas ,anot auksarankės, lengviau, sudėtingiau išaustijuostas su kaladėlėmis . Ponia Eglė sėmėsi patirties Švedijoje, Norvegijoje. Jos nuomone Lietuvos moterys darbštesnės ir išradingesnės. Jų audimo raštai sudėtingesni, puošnesni. Labai savitos yra vytinės juostos. Auksarankė audžia gana ilgas juosmens juostas. Jei vytinės juostos siūlai susipina tenka ardyti juostą ir vėl iš naujo austi nuardytą dalį.
Juostų raštai priklauso nuo audimo technikos. Tačiau įtakos turi tradicija. Ornamentai yra atkeliavę iš senų senovės, jų tyrinėtojai įžvelgia, kad būdingi vaizdiniai gali būti laiku atkeliavę iš senovės Egipto. Patys seniausi raštai – tai geometrinės figūros: trikampėliai, rombai, ugnies ženklai. Augaliniai motyvai vėlesni- rožytės, augalo pumpurai, lelijos, stilizuotas gyvybės medis. Labai reikšmingi ūkininkui gyvūnai, vieni laikomi mėsai, kiti, kaip jėga transporto priemonėm traukti treti duoda pieno. Arklys primena karo žygius, merginų svajones apie šaunų raitelį. Todėl neretai pastebime žirgo motyvą. Tas ne kūrėjas, kurio žvilgsnis nekrypsta dangaus link. Todėl ir juostų raštuose atsiranda žvaigždės, saulės motyvai. Juostos dovanojamos per vestuves, krikštynas, jubiliejus, jomis vyniojamos dovanos, jos saugo lopšį nuo piktų jėgų.
Auksarankei teka ir paprastus žemiškus ūkio darbus nudirbti. Dažnai sodyboje pakvimpa kepama naminė duona, rūpestingai prižiūrimos vištelės deda kiaušinius ant stalo netrūksta daržovių. Ponia Eglė mėgsta siuvinėti, kuria atvirukus, puošia rūbus. Savo kūrinius ji pasiryžo parodyti Skandinavijos specialistams, kurie pripažino, kad ji yra įvaldžiusi prabangaus siuvinėjimo meną. Jie labai susidomėjo jos dvigubu dygsniu. Gal būt tai yra jos išradimas. Prabangiu siuvinėjimu siuvinėjama ant brangios medžiagos, labai gerais siūlais.
https://www.youtube.com/watch?v=xW37SopX0h8
