Šeštadienį, birželio 27 dieną Palangoje surengta vytinių ir rinktinių juostų audimo edukacija subūrė tradicinių amatų ir etninės kultūros puoselėtojus. Į renginį dalyvius pakvietė ilgametė etnokultūros puoselėtoja Zita Baniulaitytė, o edukaciją vedė sertifikuota tautinio paveldo produkto amatininkė ir meno kūrėja Birutė Račkaitienė.
Kiekvienas siūlas – pereina per audėjos rankas
Edukacijos metu dalyviai susipažino su vytinių ir rinktinių juostų audimo istorija, jų simbolika bei vieta lietuvių tradicinėje kultūroje. Senovėje juostos buvo ne tik tautinio kostiumo dalis – jos lydėjo svarbiausius žmogaus gyvenimo įvykius, tapdavo dovana, apeigų ir šeimos tradicijų ženklu. Vytinės juostos audžiamos lentelėmis (kortelėmis). Raštas susidaro sukant lenteles, todėl jis dažniausiai yra smulkesnis ir ritmiškesnis. Rinktinės juostos audžiamos staklėmis, o audėja rankomis pakelia tam tikrus metmenų siūlus. Taip galima išausti sudėtingus, stambius geometrinius ornamentus – rombus, žvaigždes, kryžius, eglutes, saulutes.
Bando rekonstruoti autentiškus raštus
Edukacijos vedėja B. Račkaitienė pasakojo, jog lietuviška austinė juosta – kur kas daugiau nei tautinio kostiumo detalė. Tai vienas seniausių tekstilės dirbinių, kuriame užkoduoti baltų pasaulėžiūros ženklai, gamtos ritmai ir žmogaus gyvenimo ciklai. Juostos lydėdavo žmogų nuo gimimo iki mirties – jomis buvo juosiami drabužiai, puošiamos vestuvės, jomis dovanojama garbingiems svečiams, o kartais jos atlikdavo ir apeiginę, apsauginę funkciją. Ilgainiui dalis senųjų audimo tradicijų nutrūko todėl šiandien jų atkūrimas – ne vien audėjų, bet ir archeologų darbas. Kasinėjimų metu randami tik nedideli audinių ar juostų fragmentai, dažnai išlikę kapinynuose dėl palankių sąlygų. Mokslininkai kruopščiai tiria siūlų kryptį, pluoštą, pynimo būdą, spalvų pėdsakus ir ornamentų likučius. Remdamiesi šiais duomenimis, eksperimentinės archeologijos metodais jie mėgina atkurti ne tik audimo techniką, bet ir tai, kaip juostos galėjo atrodyti prieš tūkstantį ar daugiau metų. Lietuvos archeologai yra ištyrę dešimtis juostų fragmentų, datuojamų nuo II iki XVII amžiaus, o jų rekonstrukcijos leidžia geriau suprasti baltų genčių aprangą ir estetiką. Autentiškiems raštams atkurti reikalingas ypatingas gebėjimas, ryžtas prisidėti prie kultūros puoselėjimo, begalinis kruopštumas ir kantrybė. Palanga tampa ta vieta, kurioje buriasi auksarankės prasmingiems darbams – prisiminti senąsias audimo tradicijas, atkurti autentiškus raštus.
Prisiliesti prie tradicijos
Edukacijos dalyviai turėjo galimybę savo rankomis išbandyti šį kruopštumo, kantrybės ir susikaupimo reikalaujantį amatą, pajusdami, kaip iš paprastų siūlų pamažu gimsta spalvinga lietuviška juosta. Renginys tapo ne tik praktine pažintimi su vienu seniausių lietuvių amatų, bet ir priminimu, kad tautinis paveldas gyvas tol, kol juo dalijamasi. Zitos Baniulaitytės iniciatyva ir Birutės Račkaitienės meistriškumas leido dalyviams prisiliesti prie tradicijos, kuri iki šiol išsaugo savo kultūrinę ir meninę vertę.
Dana Lukauskienė
www.musuzinios.lt
