Nedideliame Nyderlandų mieste gyvenančios Nomedos istorija primena amerikietiškus kalnelius – nuo gyvenimo gatvėje iki keltuvų čempionato ir netikėtai atrastos tikrosios meilės. Jos gyvenimas užsienyje – tarsi nuotykių mozaika, kurioje kiekvienas etapas atvėrė naujas galimybes ir iššūkius.
Su keltuvu važinėjo kaip Schumacheris
„Olandijoje keltuvų čempionatas organizuojamas kas penkerius metus. Dauguma vyrų važiuoja į tą čempionatą rungtyniauti. Laimėtojas gauna 10 tūkstančių eurų. Kadangi su keltuvu važinėjau kaip Schumacheris, atėjo šefas ir sako: „Nomeda, po savaitės važiuoji į čempionatą“, – prisimena pašnekovė.
Meistriškai valdyti keltuvą Nomeda išmoko dirbdama sandėlyje. O dalyvavimas čempionate tapo ne tik įgūdžių išbandymu, bet ir galimybe įrodyti savo vertę tokioje profesijoje. Be to, tarp 60 dalyvių čia buvo galima sutikti vos dvi moteris.
„Jei turi talentą vairuoti mašiną, turėsi talentą ir keltuvą vairuoti. Tiesiog reikia nebijoti ir gerai jausti centimetrus, nes važiuoti reikia per mažiausius tarpelius, nieko negalima užkliudyti ir numesti“, – pasakoja ji.
Nomeda iškovojo 41-ą vietą, kaip pati sako, nebuvo paskutinė ir dar aplenkė nemažai vyrukų. Maža to, apsukriai lietuvei po šių varžybų gimė dar viena idėja, kaip užsidirbti papildomai.
„Išmokau keltuvo šakėmis monetą pakelti nuo žemės. Kai darbe nebūdavo ką veikti, lažindavomės: jei pakelsiu du eurus nuo žemės, laimėsiu dešimt eurų“, – juokiasi Nomeda.
Patikėjo meile iš pirmo žvilgsnio
Į Nyderlandus Nomeda emigravo norėdama patikrinti santykius su tuomečiu sutuoktiniu. Anot pašnekovės, jautė buityje atsiradusią trintį, išblėsusius jausmus, todėl nusprendė, kad atstumas padės pasiilgti ir atgaivinti santykius.
Tačiau atvažiavusi čia skinti paprikų ir užsidirbti naujam automobiliui ji netikėtai sutiko kitą meilę.
„Išvažiavau, paprikų lysvėje sutikau savo dabartinį vyrą Sebastianą. Kitaip negalėjo būti, dabar jaučiu, kad atvažiavau į Nyderlandus pas jį.
Aš įsidarbinau pirmoji, bet neilgai trukus dirbti atėjo du nauji vaikinukai. Atsimenu, važiuoju lysvėje, jis važiuoja iš paskos ir kažkaip mūsų žvilgsniai susitiko. Tai taip 14 metų ir žvelgiame vienas į kitą. Kai klausia žmonės, ar tikiu meile iš pirmo žvilgsnio, atsakau, kad dabar jau tikiu“, – prisipažįsta moteris.
Vos per akimirką Nomedos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Tvirto charakterio moteris iš karto suprato – tai tikroji meilė. Todėl grįžo į Lietuvą ir sutuoktiniui pasakė norinti skirtis. Vis dėlto likimas tautietei buvo paruošęs ne vieną išbandymą.
„Santykių su dabartiniu vyru pradžioje mus išmetė iš namų. Tada nežinojome Nyderlandų įstatymų ir žmonės tuo pasinaudojo, išmetė į gatvę. (…) Todėl su vyru miegojome mašinoje“, – atskleidžia pašnekovė.
Visus daiktus Nomeda su Sebastianu ir draugų pora susikrovė į automobilio bagažinę. Visi per naktį turėjo sugalvoti, ką toliau daryti. Moteris pasakoja, kad turint motyvacijos ir ryžto įmanoma viskas, todėl naujus darbus ir gyvenamąją vietą rasti pavyko labai greitai.
„Perėjom ir pragarą, ir ugnį“, – sako Nomeda ir priduria, kad Nyderlanduose susirasti darbą tikrai lengva. Tereikia netingėti ir skambinti agentūroms. Viena tikrai turės pasiūlymą. Tačiau aplankiusi sėkmė vėl netikėtai apleido – iššūkių kilo į Nyderlandus bandant atsivežti Nomedos vaikus.
„Mano vyras gyveno kompanijos name. Paklausė šefo, ar gali atsivežti vaikus. Sako: be problemų. Tačiau tik parsivežus vaikus nuomonė pasikeitė ir gyvenamosios vietos ieškoti teko vėl.
Tuomet Sebastianas skambino tėvams į Lenkiją ir sako: turite du anūkus dovanų, ar galite prižiūrėti mėnesį, kol susirasime butą? Ačiū Dievui, jie sutiko padėti, o su naujaisiais anūkais mėnesį kalbėjo per „Google“ vertėją“, – sunkią gyvenimo svetur pradžią prisimena Nomeda.
Sunkus darbas atnešė rezultatų
„Pradėti gyvenimą nuo nulio nelengva. Tačiau, kai esi su žmogumi, su kuriuo tau gera, viską gali ištverti“, – priduria pašnekovė. Nors pradžia buvo paženklinta vienu po kito ėjusiais išbandymais, meilė visus juos atlaikė.
Nomeda labai greitai suprato, kad norėdama geresnio darbo privalo išmokti vietinę kalbą. Todėl sužinojusi apie nemokamus kursus, kuriuos siūlė savivaldybė, pasinaudojo šia galimybe.
„Visiems vadovams pasakiau, kad su manimi angliškai nekalbėtų, o jei nesuprasiu, kad tiesiog kartotų lėčiau sakinį. Žodis po žodžio ir išmokau“, – džiaugiasi ji.
Dabar Nomeda dirba logistikos įmonėje, tačiau nebevairuoja keltuvo ir nedėlioja prekių. Ji yra personalo vadovė, atsakinga už 36 darbuotojus. Tiesa, gauti šį darbą moteriai nebuvo lengva – reikėjo daug ryžto ir užsispyrimo.
„Velniškai daug ruošiausi pokalbiui, naktimis nemiegodavau. Tiesiog rašiausi ant lapuko argumentus, juos perrašinėdavau. Dėl šio darbo teko eiti net į penkis pokalbius, teko bendrauti ir su generaliniu direktoriumi. Jis ir pasakė: „Nomeda, tu pas mus dirbsi ir mes kalnus nuversime“, – prisimena pašnekovė.
Nors šios pareigos reikalauja daug pastangų ir geležinės kantrybės, Nomeda vis tiek jį vadina svajonių darbu.
„Šitoje įmonėje dirbu daugiau nei pusę metų ir manau būtent tokioje įmonėje seniai turėjau dirbti. Čia labai vertina mano motyvaciją, duoda galimybę siekti išsilavinimo.
Pavyzdžiui, neseniai gavau sertifikatą, nes tris mėnesius mokiausi apie žmonių įdarbinimą. Dabar ruošiuosi teisiniam diplomui, mokausi apie darbuotojo ir darbdavio teises, kokių nusižengimų negali būti, kad darbas būtų tikslus, ko žmogus negali daryti darbe“, – tikina Nomeda.
Kas dieną tautietės pečius prislegia gausybė atsakomybių: grafikai, dokumentų tvarkymas, naujų darbuotojų priėmimas ir senų atleidimas. Tai atlaikytų ne kiekvienas. Kartais pasitaiko tokių dienų, kai turi spręsti tarp dirbančiųjų iškilusius konfliktus laisvu nuo darbo metu ar savaitgaliais.
Nenuostabu, kad turėdama tiek atsakomybių bei įsipareigojimų po darbo dienos Nomeda namo grįžta visai be jėgų. Nors Sebastianas jau išmoko jausti žmonos nuotaikas, priekaištų dar pasitaiko. „Būna, vyras sako: „Pamiršk darbą namie, pareik namo kaip žmona, o ne vadovė, nes aš jau tavęs bijau“, – juokiasi Nomeda.
Į gimtąjį miestą sugrįš iškelta galva
Didžiausiu pasiekimu Nomeda įvardija ateities planus įmonės, kurioje šiuo metu dirba, filialą atidaryti jos gimtojoje Klaipėdoje.
Kad įgyvendintų seniai brandintą idėją, prireikė keturiolikos metų darbo patirties ir gudrumo įtikinti vadovą. „Prie olandų reikia išmokti prieiti. Todėl ir pradėjau nuo žemiausio laiptelio logistikoje, kad viską suprasčiau iki mažiausių smulkmenų“, – sako ji.
Tokia idėja Nomedai kilo, nes, jos manymu, lietuviai yra tikrai stropūs ir motyvuoti darbuotojai, be to, dažnas dar ir turi puikias anglų kalbos žinias. Būtent tokius darbuotojus vertina visoje Europoje.
„Taip ir parašiau generaliniam direktoriui ilgokame laiške, pasiūliau atidaryti padalinį Lietuvoje. Vos tik išsiunčiau laišką, jis man paskambino ir džiaugėsi puikia idėja. Šiuo metu kuriame darbo grupę, skirstome, kas kuo domėsis – kokie Lietuvos įstatymai, kokių dokumentų reikia. Gali būti, kad dar šiais metais atidarysime“, – džiaugiasi moteris.
Nomeda didžiuojasi, kad į savo gimtąjį miestą galės sugrįžti kaip laimėtoja. Todėl šiandien už viską, ką jai teko ištverti, pašnekovė likimui dėkinga. Ir savo vyrui Sebastianui, kuris visada buvo šalia. Maža to, visai neseniai švęsdama gimtadienį moteris gavo dar vieną dovaną – tapo močiute.