Praėjusiais metais prie restauruojamo Žemaičių vyskupystės muziejaus archeologai tyrinėdami aptiko dešimtis kapų, kai kurie jų buvo su gausiomis įkapėmis. Rasti ir senosios Varnių katedros mūrinių pamatų fragmentai.
Po Žemaitijos krikšto Varniai tapo naujos vyskupijos centru ir juose buvo pastatyta katedra, kuri ne kartą degė, atstatyta ar buvo statoma iš naujo. 1680 metais sudegė medinė katedra, stovėjusi toje vietoje, kurioje XVIII amžiaus antroje pusėje pastatytas kunigų seminarijos pastatas. Jame dabar įsikūręs Žemaičių vyskupijos muziejus.
Katedra buvo medinė, tačiau, manoma, turėjo mūrinius rūsius su laidojimo kriptomis. Pernai archeologinių tyrinėjimų metu kriptų nepavyko rasti, kadangi jos, tikėtina, buvo toliau nuo muziejaus pastato sienų.
Matyt, statybininkų sunkiasvorė technika muziejaus kieme stipriai sujudino tai, kas po žeme buvo neliesta šimtus metų – senosios katedros rūsių skliautus. Vienoje kiemo vietoje atsivėrė gili duobė. Vien iš viršaus vizualiai apžiūrėjus, buvo pastebėtos giliau esančios senovinės mūro konstrukcijos.
Nedelsiant buvo iškviesti archeologai. Jie, lydimi ir saugomi ugniagesių, nusileido į duobę ir jos viduje apstulbę išvydo mūrinę, skliautuotą patalpą, iš kurios durys vedė į kitus rūsius. Iš viso aptiktos aštuonios kriptos, esančios ilgo koridoriaus šonuose. Visose kriptose gausu karstų. Dauguma jų mediniai, vieni jau visai sutręšę, net subyrėję, dalis karstų – metaliniai.
Manoma, kad netikėtai įgriuvus vienos kriptos skliautui, aptikti senosios katedros rūsiai, į kuriuos įėjimas buvo žemėmis užbertas tikriausiai po 1680 metų, kai toje vietoje nuspręsta katedros neatstatyti. Nauja katedra buvo pastatyta kitoje vietoje. Tai – dabartinė Varnių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.
Anais laikais bažnyčių rūsiuose arba žemėje bažnyčiose buvo laidojami dvasininkai, bažnyčioms nusipelnę pasauliečiai. Neabejotina, kad aptiktose buvusios Varnių katedros kriptose yra palaidoti vyskupai, kiti aukšto rango dvasininkai. Archeologai tikisi, kad karstuose gali pavykti aptikti įžymiojo žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio, lietuviškos raštijos pradininko Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Mikalojaus Daukšos, istoriko Motiejaus Strijkovskio bei kitų įžymių asmenų palaikus.
Archeologai nesiryžta pasakyti, kiek laiko užtruks kriptų tyrinėjimai. Tačiau akivaizdu tai, kad muziejaus restauracijos projektas turės būti keičiamas ir tęsiamas, kadangi reikės sutvarkyti kriptas, sutvirtinti jų sienas, skliautus, sutvarkyti karstus, palaikus, nusprendžiant, ką perlaidoti kitoje vietoje, o ką palikti kriptose.
Kol kas niekas nepaliesta. Suirusiuose karstuose matomi palaikai, kai kuriuose net rūbų skiautės, kryželiai. Viename suirusiame karste matoma, manytina, vyskupo lazda. („KŽ“ inf.)
