Vaiko priežiūra, artimojo slauga, santuoka ar kiti asmeniniai poreikiai – aplinkybės, dėl kurių darbuotojui gali prireikti nemokamų atostogų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad Darbo kodeksas numato atvejus, kai darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą jas suteikti. Kitais atvejais reikalingas abiejų darbo sutarties šalių susitarimas.
Darbuotojams taip pat svarbu įvertinti, kaip šios atostogos veikia socialinį draudimą ir kasmetinių atostogų kaupimą. „Nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu. Darbdavys negali vienašališkai nuspręsti išleisti darbuotojo tokių atostogų ar reikalauti, kad šis pateiktų prašymą prieš savo valią“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Norėdamas pasinaudoti nemokamomis atostogomis, darbuotojas turėtų raštu kreiptis į darbdavį, nurodyti prašomą atostogų laikotarpį ir jų suteikimo pagrindą. Nuo šio pagrindo priklauso, ar darbdavys privalo prašymą tenkinti ir kokios trukmės atostogos turi būti suteiktos. Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas:
darbuotojui, auginančiam vaiką iki 14 metų, – iki 14 kalendorinių dienų; darbuotojui su negalia, taip pat darbuotojui, auginančiam vaiką su negalia iki 18 metų arba slaugančiam ar prižiūrinčiam asmenį su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, – iki 30 kalendorinių dienų; tėvui jo pageidavimu vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų bei atostogų vaikui prižiūrėti metu, o motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu; bendra šių nemokamų atostogų trukmė negali viršyti 3 mėnesių; darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, arba darbuotojui, pateikusiam sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo sveikatos būklę, – tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;
darbuotojui santuokai sudaryti – iki 3 kalendorinių dienų; darbuotojui dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki 5 kalendorinių dienų; kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais – joje nustatyta tvarka ir nustatytos trukmės.
Šiais atvejais darbdavys privalo suteikti darbuotojo prašomos trukmės atostogas, neviršijant nustatytų ribų. Kitais atvejais visą darbo dieną (pamainą) ar ilgiau trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu, jeigu darbdavys sutinka. „Kai įstatymas neįpareigoja suteikti nemokamų atostogų, darbdavys turi įvertinti konkrečias aplinkybes ir sprendimą priimti vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei bendradarbiavimo principais“, – pažymi I. Piličiauskaitė-Dulkė. Kai asmeniniams reikalams pakanka dalies darbo dienos ar pamainos, darbuotojas gali prašyti nemokamo laisvo laiko. Paprastai jis suteikiamas darbdaviui sutikus, tačiau dėl skubių šeiminių priežasčių ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo
tiesiogiai dalyvauti, darbdavys tokį laiką suteikti privalo. Už nemokamą laisvą laiką darbo užmokestis nemokamas. Vis dėlto darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną ar pamainą. Tokiu
atveju už faktiškai dirbtą laiką mokamas darbo užmokestis. Perkeliant darbo laiką būtina laikytis maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. Nemokamos atostogos gali turėti įtakos socialinio draudimo stažui ir socialinėms garantijoms, įskaitant pensijų, ligos, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo stažo
kaupimą, teisę į ligos išmoką susirgus bei privalomąjį sveikatos draudimą. Todėl rekomenduojama įsivertinti galimas pasekmes, o prireikus pasikonsultuoti su atsakinga institucija dėl konkrečiu atveju taikomo reguliavimo ir galimo poveikio socialinėms garantijoms. Kasmetinių atostogų kaupimas priklauso nuo nemokamų atostogų suteikimo pagrindo ir trukmės. „Kai nemokamos atostogos suteikiamos Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje
nustatytais pagrindais ir neviršija joje numatytos trukmės, kasmetinės atostogos kaupiamos už visą šį laikotarpį. Jeigu nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu pagal šio straipsnio 2 dalį, į darbo metus kasmetinėms atostogoms gauti įskaitoma iki 10 darbo dienų tokių atostogų per metus“, – atkreipia
dėmesį I. Piličiauskaitė-Dulkė. Ši 10 darbo dienų riba taikoma bendrai per metus, o ne kiekvienam atskiram nemokamų atostogų laikotarpiui. Ją viršijanti šalių susitarimu suteiktų nemokamų atostogų dalis į
darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, neįskaitoma.
