Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto profesorė dr. Inga Dailidienė išrinkta Nacionalinio klimato kaitos komiteto (NKKK) pirmininke trejų metų kadencijai. Jos vadovaujamas komitetas Aplinkos ministerijai teiks nepriklausomas mokslines konsultacijas klimato kaitos politikos formavimo, vertinimo ir įgyvendinimo klausimais. „Laukia daug darbo, tačiau klimato kaitos tyrimai yra ilgametė mano veiklos sritis.
Klaipėdos universitete su kolegomis tyrinėjame, kaip keičiasi Baltijos jūra ir jos pakrantės – nuo vandens lygio kilimo iki dažnėjančių jūrinių karščio bangų. Šie tyrimai padeda suprasti, kokių pokyčių galime tikėtis ir kaip jiems pasirengti. Vadovaudama komitetui sieksiu, kad ši sukaupta patirtis, kartu su kitų Lietuvos mokslo institucijų žiniomis, būtų pasitelkiama priimant klimato politikos sprendimus“, – sako KU Jūros tyrimų instituto profesorė dr. Inga
Dailidienė. Pasak jos, komiteto darbas ypač svarbus artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį.
„Mokslininkų dalyvavimas šiuose procesuose bus ypač svarbus. Sieksime, kad
mokslininkai neliktų nuošalyje: būtų aktyviau įtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, o jų žiniomis būtų remiamasi formuojant klimato politiką“ – teigia prof. dr. I. Dailidienė. Naujos kadencijos komitete dirbs 11 šalies mokslo ir studijų institucijų deleguotų mokslininkų. Penki ankstesnės kadencijos nariai tęs darbą, tarp jų ir prof. dr. I. Dailidienė, o šeši nariai paskirti naujai. Tokia sudėtis leidžia išlaikyti sukauptą patirtį ir kartu įtraukti
naujas kompetencijas bei požiūrius. Naujos kadencijos NKKK posėdyje jau aptartas Lietuvos pasirengimas pirmininkauti
Europos Sąjungos Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį ir naujojo Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymo įgyvendinimas.
Komiteto paskirtis – padėti užtikrinti, kad klimato politikos sprendimai būtų grindžiami naujausiomis mokslo žiniomis, patikimais duomenimis ir nepriklausomu ekspertiniu vertinimu. NKKK vertina klimato kaitos tyrimus, Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) išvadas ir kitą aktualią mokslinę informaciją. Komitetas taip pat gali teikti rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų ir jų finansavimo prioritetų, vertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą, prognozes bei klimato politikos priemonių poveikį. „Klimato politika turi remtis mokslu, todėl mokslininkų įžvalgos mums vertingos jau pačioje sprendimų paieškos pradžioje – ne tik vertinant parengtus siūlymus, bet ir formuojant jų kryptį. Dėkoju ankstesnės kadencijos komiteto nariams už jų indėlį ir sveikinu naujuosius narius – tikiuosi atviro, nuoseklaus dialogo sprendžiant tiek šiandienos, tiek ilgalaikius
klimato politikos klausimus", – sako aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.
Aplinkos ministerija naujos kadencijos laikotarpiu sieks aktyviau pasitelkti komiteto ekspertinę kompetenciją. Mokslininkų įžvalgos bus svarbios tiek vertinant rengiamus sprendimus, tiek ankstesniuose politikos formavimo etapuose – identifikuojant problemas ir nagrinėjant galimus jų sprendimo būdus.
