Prezidentas Gitanas Nausėda nesutinka, kad Lietuva dėl kylančių vidinių nesutarimų pablogino savo pozicijas kovoti dėl reikšmingiausių ES postų, o oficialiai nepristatydama būsimo eurokomisaro kandidatūros vėluoja derybose dėl trokštamų portfelių.
„Nieko [Lietuva] nepralaimi. Iš tiesų, šios kalbos yra, matyt, mano draugų konservatorių”, – Briuselyje po neoficialios ES lyderių vakarienės, kurios metu buvo aptarti Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai ir galimos kandidatūros aukščiausiems ES postams užimti, kalbėjo jis.
Prezidentas pažymi, kad šiuo metu ne laikas kalbėti apie būsimą Lietuvos eurokomisarą, mat iš pradžių turi būti patvirtintas Europos Komisijos (EK) pirmininkas. Jį EP ketina tvirtinti liepos viduryje. Dabartinė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen laikoma realiausia kandidatė būti perrinkta. Tuo metu Lietuvoje, kaip galimo kandidato į eurokomisarus, minima Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) G. Landsbergio pavardė.
„Kai ateis laikas kalbėtis apie portfelius, kalbėsime apie portfelius, bet niekas neturi būti Lietuvoje iš anksto garantuotas, kad bus pasiūlytas ir prezidentas pritars jo kandidatūrai.
Šito sprendimo aš dar nesu priėmęs, ir jeigu kažkas galvoja, kad tą padarys, apeidamas mane, labai klysta, – tvirtina jis.
Kaip galima paskelbti kandidatą, jei Europos Vadovų Taryboje (EVT) nėra sutarimo, kas bus Europos Komisijos prezidentas? Į ką kreiptis? Kas formuos kabinetą? Kas formuos visą Komisiją? Tai yra mėginimas dirbtinai kaitinti situaciją, tikintis, kad iš šito drumsto vandens kažkas naudinga išeis. Tai tikrai siūlau dar kartą nusiraminti. Jau vieną kartą siūliau ir siūlau dar kartą nusiraminti ir tiesiog suprasti, kad politiniai procesai turi savo logiką ir mes eisime pagal šiuos procesus.“
Atkreipus dėmesį, kad kai kurios ES šalys jau paskelbė kandidatus į eurokomisarus, pavyzdžiui, Latvija, Suomija, Slovakija, Estija taip pat turi savo kandidatę – premjerę Kają Kallas, prezidentas nesutiko, kad tai tinkamas pavyzdys.
„Valdis Dambrovskis (Latvijos keliamas kandidatas, dabartinis EK vicepirmininkas – LRT.lt) iš tiesų yra vardas, kuris jau seniai dirba Europos Komisijoje, ir turi tikrai pakankamai didelį įdirbį. Kai kurie mūsų yra mažiau žinomi. Gal jie labiau garsina save Lietuvos viešojoje erdvėje ir galbūt kartais susidaro įspūdis, kad jiems visos durys Europoje yra atviros – toli gražu taip nėra.
Tai aš, kaip žmogus, kuris jau pakankamai matęs šių Briuselio koridorių, sakau, kad yra politinis procesas, turi būti pasiūlytas kandidatas į komisarus, kuris su prezidentu turi būti suderintas, ir jau prezidentas, o ne premjeras, pataisysiu ministrą (veikiausia turi omenyje G. Landsbergį – LRT.lt), teikia šitą kandidatą Lietuvos Respublikos Seimui“, – sako jis.
Jis pridūrė, kad Lietuva turi pagrindo turėti ambicijų reikšmingam portfeliui.
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu kilo diskusijų, kad Lietuva dėl nesutarimų tarp Prezidentūros ir Vyriausybės pralaimi pozicijas užimti aukštesnius ES postus arba apriboja savo galimybes gauti reikšmingą portfelį Europos Komisijoje.
Pirmadienį Briuselyje taip pat lankęsis ir rinkimus laimėjusios Europos liaudies partijos pirmajame suvažiavime dalyvavęs G. Landsbergis sakė, kad Lietuva turėtų nedelsti dėl eurokomisaro pozicijos, nes „laikas tiksi ir sprendimus reikia daryti.“
„Akivaizdu, kad kaimynai mūsų nelaukia, Latvija jau pateikė oficialų kandidatą, neabejoju, Estija taip pat tuoj pateiks, vakar Suomija pateikė savo kandidatą. Manau, reikia į tai atkreipti dėmesį ir daryti išvadas“, – LRT.lt sakė jis.
ES lyderiai dėl postų sutarimo kol kas nepasiekė
Dėl aukščiausių ES postų – EK pirmininko, EP pirmininko, EVT pirmininko ir ES užsienio politikos įgaliotinio yra deramasi tarp rinkimus laimėjusių partijų.
Prieš ES lyderių neoficialią vakarienę ne vienas lyderis Briuselyje patvirtino, kad svarstomas toks planas: Europos Komisijos pirmininke galėtų būti perrinkta konservatorė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininku galėtų tapti buvęs Portugalijos premjeras socialistas Antonio Costa, Europos Parlamente darbus tęsti dabartinė pirmininkė konservatorė Roberta Metsola, o ES įgaliotine užsienio politikai galėtų tapti liberalų kandidatė Estijos premjerė Kaja Kallas.
Vis dėlto lyderiams sutarti nepavyko, diskusijas jie tęs dar kitą savaitę vyksiančioje EVT.
„Rezultatai nėra įspūdingi, apsikeitėme nuomonėmis, nei viena kandidatūra nebuvo atmesta, bet, kita vertus, nei viena kandidatūra ir nebuvo priimta“, – sako G. Nausėda.
LRT.lt žiniomis, daugiausia diskusijų sukėlė rinkimus laimėjusios Europos liaudies partijos (krikščionys demokratai) spaudimas antroje vietoje likusiems socialdemokratams, kad po 2,5 metų EVT pirmininko poziciją vėl galėtų perimti kandidatas, priklausantis jų politinei šeimai. EVT pirmininkas skiriamas 2,5 metų kadencijai, bet tradiciškai būna pratęsiamas šalių lyderių dar likusiems 2,5 metų.
Nuogąstavimų turi ir Italijos premjerė G. Meloni, kuri kritikavo patį procesą, kai postai iš esmės padalijami partijų šeimose, užkulisiuose, o ES lyderiams prie stalo reikia diskutuoti dėl konkrečių iš anksto suderėtų pavardžių, o ne atvirkščiai.
Kritikos tam pažėrė ir G. Nausėda, kuris pats nepriklauso ir kaip Lietuvos prezidentas negali priklausyti konkrečiai partijai.
„<...> buvo labai daug pokalbių ir apie patį metodą, ir apie tai, kaip mes judėsime sprendimo link, kad mes turėtume labiau įsiklausyti vieni į kitus, kad nebūtų atskirų pokalbių, kai tos rinkimus laimėjusios partinės šeimos kalbasi tarpusavyje, o tada mes susirenkame prie bendro stalo.
Tą pats pasakiau: pirmiausia atkreipkime dėmesį, kad mes visi čia, sėdintys prie stalo, nebūtinai atstovaujame tam tikroms partijoms, kurios laimėjo rinkimus, mes pirmiausia atstovaujame šalį ir dėl tos priežasties visi turime būti vienodai gerbiami, į visų nuomonę turi būti vienodai įsiklausyta. Ypatingai šį klausimą aštriai kėlė Italijos premjerė“, – sakė jis.
