Naujose mokyklų tinklo taisyklėse numačius, kad gimnazijos klasėse privalės būti mažiausiai 21-as mokinys, 70–čiai šalies mokyklų gali nepavykti suformuoti klasių. Nuogąstaujant, kad kaimiškose vietovėse mokykloms teks užsidaryti, kai kurios savivaldybės ragina kriterijus peržiūrėti. Siūloma leisti formuoti ir mažesnes, bent 15-kos mokinių klases.
Kauno rajono Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos chemijos kabinete – 12 suolų. Dalis jų tušti ne tik per mokinių atostogas.
„Praktiškai galiniai suolai yra laisvi, nes 16–18 mokinių tiktai klasėse, o vienuoliktokai ir dvyliktokai renkasi chemiją, fiziką, tai ateina tik po 7–9 mokinius“, – sako Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Laimutė Rutkauskienė.
Pagal pernai Vyriausybės patvirtintas mokyklų tinklo taisykles 11–12 klasėje turėtų būti bent 21 mokinys. Jei mažiau, klasė nebeformuojama.
„Nuo rugsėjo pirmos turėtume neformuoti trijų vienuoliktos klasės moksleivių klasių“, – pastebi pavaduotoja.
Nesuformavus vyresnių klasių, mokiniams, kurie į mokyklą ateina ne tik iš Čekiškės, bet atvažiuoja iš kaimyninių Raseinių, Kėdainių, Jurbarko rajonų, tektų ruoštis dar ilgesnėms kelionėms. Artimiausios kitos gimnazijos už 15-os kilometrų.
„Mokiniams susidarytų virš 20 kilometrų atvažiuoti, autobusų nelabai yra maršrutinių, tektų tais mokykliniai susivežti“, – akcentuoja L. Rutkauskienė.
Į keliones, panašu, ruoštųsi ir mokytojai. Nebelikus vyresniųjų klasių tektų ieškoti papildomų darbų.
„Krūvis mažėja per pus. Tai lems ir atlyginimo sumažėjimą“, – nuogąstauja chemijos mokytoja Jovita Girniuvienė.
Kauno rajone pertvarka nesurinkus reikiamo mokinių skaičiaus gresia trims gimnazijoms. Lietuvoje tokių dar apie 70. Kauno rajono meras siūlo kriterijus keisti. Leisti atokesnėse vietose esančiose mokyklose klases formuoti jei susirenka bent 15 mokinių.
„Patapus pagrindine mokykla iškyla grėsme, kad dalis ir mažesniųjų klasių moksleivių išvažiuos, sumažės mokytojams krūviai, padidės transporto kaštais, o dideles tuščias erdves mokyklose vis tiek reikės išlaikyti“, – akcentuoja Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Ministerija sako išimčių yra, mažesnės, bent 12 mokinių klasės galimos, kai mokyklos patalpose filialą ar skyrių įsteigia kita gimnazija.
„Turėtų būti galvojama apie jungtines mokyklas“, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Tuo tarpu Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja L. Rutkauskienė sako, kad jai tokia tvarka keista.
„Visiškai nežinau kas tada pasikeičia, kaip mūsų mokytojai dirbtų, mūsų mokiniai būtų, bet jie priklausytų kitai gimnazijai?“ – retoriškai svarstė L. Rutkauskienė.
Vytauto didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentė Aušra Rutkienė dvejoja ar jungtinių mokyklų administravimas įsteigus filialus skirtingose vietovėse būtų efektyvus, pasigenda ir mokinių skaičiaus kriterijų pagrindžiančių tyrimų.
„Statistika sako, kad vidutinis vaikų skaičius klasėje yra 20–21, bet kas yra vidurkis? Jei viena koja ant žarijų, kita ant ledo, tai vidurkis normali kūno temperatūra, tai čia lygiai taip pat. Mes turim pagalvoti ne tik apie skaičių, turim pasižiūrėti į kiekvieną kontekstą“, – tikina A. Rutkienė.
Mažesnes, bent 12 mokinių klases formuoti leidžiama, jei gimnazija vienintelė visoje savivaldybėje. Išimtys taikomos ir tautinių mažumų mokyklose.
