Klaipėdos uosto laivybos kanale ir jo prieigose jau kurį laiką itin intensyviai dirba ne vienos užsienio kompanijos technika, atliekanti uosto gilinimo darbus. Vienas svarbiausių šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vykdomų infrastruktūros projektų naudingas ne tik pačiam uostui, siekiančiam ir toliau išlikti konkurencingu, bet ir kiekvienam Lietuvos gyventojui.
Pasaulinės laivybos tendencijos rodo, kad dėl masto ekonomijos laivai kasmet didėja, todėl uostai turi kiek įmanoma greičiau prisitaikyti prie šių pokyčių, paruošdami uosto infrastruktūrą naujiems laivų parametrams. Tik nuolat gilindamas ir valydamas laivybos kanalą, Klaipėdos uostas gali priimti didžiuosius Baltijos jūra plaukiančius laivus, juos vis pilniau pakrauti, taip padidinant transporto grandinės efektyvumą bei dar labiau užtikrinti laivybos saugumo sąlygas uoste.
„Šiandien atplaukiantys laivai dėl nepakankamo uosto gylio mus pasiekia nepilnos krovos ar mažesnių gabaritų, nei galėtų. Be to, didesnis gylis mums leistų pritraukti įvairesnius krovinius gabenančius laivus: didesnių gabaritų tanklaivius, dujovežius ir visus kitus didžiuosius laivus, iš kurių surenkamos ir didesnės rinkliavos. Apskaičiuota, kad vienas gylio centimetras leidžia į „Panamax“ tipo laivą papildomai pakrauti iki 100 tonų krovinių, tai reiškia tiesioginę naudą valstybei ir kiekvienam iš mūsų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pastaraisiais metais Klaipėdos uostas buvo įtrauktas į naujas laivybos linijas, kurios uostą sujungė su Niujorko, Ekvadoro, Pakistano ir kitų tolimųjų šalių uostais, o lyginant konteinerių krovą (TEU) šių metų sausio–lapkričio mėnesiais su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krova šiemet augo net 60 procentų, Tam, kad Klaipėdos uostas ir toliau galėtų priimti vis didesnius okeaninius laivus, gylis uoste ypač svarbus. Tik turėdamas reikiamus laivybos kanalo gylio parametrus Klaipėdos uostas galės ir toliau vystyti krovinių konteineriuose perskirstymo centro (hub) veiklą.
Gylis Klaipėdos uostui taip pat itin svarbus rengiantis vystyti pietinę uosto dalį, kurioje suplanuota suformuoti naują 100 ha teritoriją. Kad ši teritorija būtų patraukli potencialiems investuotojams, būtinas Klaipėdos uosto gilinimas, sudarantis sąlygas laivams be apribojimų patekti į Klaipėdos uostą.
Klaipėdos uosto vidinio laivybos kanalo dabartinis gylis – 15 metrų, bet kitąmet jau bus fiksuojamas 15,5 metro gylis, o ateityje siekiama turėti 17 metrų. Šiuo metu įgyvendinant Klaipėdos uosto gilinimo projektą dirba dvi užsienio kompanijos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo gilinimo iki 15,5 metro darbus atlieka olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“, o išorinio laivybos kanalo gilinimo iki 16 metrų – Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija „Jan de Nul N.V.“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su „Baggerwerken Decloedt en Zoon N.V.“.
Bendra projekto vertė siekia beveik 100 milijonų eurų įskaitant PVM. 28 milijonai eurų finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis, dar 10,2 milijono eurų bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, o likusi dalis finansuojama Uosto direkcijos lėšomis.
