Mokestinių ginčų komisijos narė V. Vildžiūnaitė: „pilkųjų zonų“ aiškinant mokesčių įstatymus dar yra
2023 m. Mokestinių ginčų komisija nepatvirtino kiek daugiau nei kas ketvirto mokesčių administratoriaus sprendimo. Tai, komisijos narės Vilmos Vildžiūnaitės teigimu, tiesia kelią abipuse pagarba ir supratimu grįstą santykį tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus.
Pernai Mokestinių ginčų komisija nepatvirtino 43 proc. mokesčių administratoriaus sprendimų, 20 proc. išaugo dėl ginčytinos situacijos besikreipiančiųjų mokesčių mokėtojų. Labiausiai skundžiama institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija, po jos rikiuojasi Muitinės ir Aplinkos apsaugos departamentai. Ginčijamasi dažniausiai dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir, galiausiai, pelno mokesčio įgyvendinimo.
„Pavyzdžiui, gyventojas pastato du kotedžus vieną šalia kito ir parduoda, automatiškai kyla ginčas, ar tai yra verslo veikla ar asmeninio turto pardavimas. Jeigu veikla nelaikoma ekonomine, gali kilti klausimas, ar reikia skaičiuoti PVM“, – Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“ kalbėjo V. Vildžiūnaitė.
Ginčai GPM srityje, jos teigimu, įprastai kyla dėl nesutapimo tarp oficialių pajamų ir išlaidų. Tokiu atveju mokesčių administratorius gali manyti, kad ne visos pajamos buvo deklaruotos.
Jei ginčai yra nepalankūs mokesčių mokėtojui, jam gali grėsti įvairaus pobūdžio baudos. Finansiškai mokestinės baudos gali būti kur kas didesnės nei baudos, numatytos pagal Baudžiamąjį kodeksą, o kai kurios gali turėti netgi skaudžių nefinansinių pasekmių.
„Jei, tarkime, asmuo nesumoka privalomojo sveikatos draudimo įmokų, jis gali netekti teisės gauti nemokamas sveikatos paslaugas, o nesumokėjęs mokesčių – prarasti teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose“, – nefinansinių baudų pavyzdžius pateikia Mokestinių ginčų komisijos narė.
Paklausta apie mokesčių administratoriaus požiūrį į mokesčių mokėtojus, V. Vildžiūnaitė sako, kad šiandien jis – pakitęs. „Iš baudėjo vaidmens jis perėjo į patarėjo, konsultanto vaidmenį, siekiančio padėti mokesčių mokėtojams palengvinti jų įsipareigojimų vykdymą“.
Pokyčius, jos teigimu, paspartino ir skaitmenizacija, kuri leido aiškiau suprasti bei taikliau taikyti mokesčių įstatymus. Tačiau vadinamų „pilkųjų zonų“ vis dar yra.
„Pavyzdžiui, atšaukus mokesčių administratoriaus sprendimą, kuris reglamentavo „Sodros“ įmokas iš darbuotojams išmokėtų dividendų, buvo pašalinti neaiškumai dėl įmokų skaičiavimo. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai, kurie anksčiau susidurdavo su sunkumais skaičiuojant įmokas, dabar turi aiškesnes gaires. Kitaip tariant, buvusi neapibrėžta situacija, arba „pilkoji zona“ virto „baltąja zona“, – sakė Mokestinių ginčų komisijos narė.
Ji pabrėžia, kad įstatymų pakeitimai palengvintų darbą ne tik Mokestinių ginčų komisijai, bet ir visiems mokesčių mokėtojams, nes aiškesnės ir atnaujintos nuostatos sumažintų spragas ir nesuderinamumus. Tačiau priduria, kad tai dažnai Finansų ministerijos ir politikų rankose.
Viso pokalbio klausykite šioje nuorodoje.
