„Ieškau užkalbėtojo nuo rožės“, – tokie skelbimai vis dar ne retenybė socialiniuose tinkluose. LRT.lt domisi, kas tai per liga, kad žmonės pagalbos ieško ne tik medikų kabinetuose, bet ir pas burtininkus.
Mitologė: „Diskredituoti tradicijos ir tam tikro dvasinio gydymo būdo nereikia“
Lietuvių užkalbėjimų tradicijas tyrinėjanti mitologė dr. Daiva Vaitkevičienė LRT.lt sako, kad iki šiol žmonės kreipiasi į rožės užkalbėtojus todėl, kad ši liga yra klastinga ir turi nemažai paslapčių, skirtingai nei daugelis kitų ligų.
„Kiek žinau, ši liga turi ne vieną sukėlėją, todėl ir medikams ne visada pavyksta paskirti tinkamus antibiotikus. Be to, rožė linkusi kartotis. Gal todėl žmonės, negalėdami lengvai įveikti rožės, nusivilia tradicine medicina ir pagalbos ieško pas užkalbėtojus.
Užkalbėjimai yra sena mūsų tradicija ir panašu, kad šiais laikais dar randa terpę gyvuoti. Ir kas čia blogo? Jeigu žmogui padeda, jis pasveiksta – puiku. Diskredituoti tradicijos ir tam tikro dvasinio gydymo būdo nereikia. Žmonės nuo seno tikėjo, kad žodis irgi turi gydomąjį poveikį. Šiais laikais mes tai vadiname placebo efektu.
Tiesa, kiek šiandien Lietuvoje belikę rožės užkalbėtojų, sunku pasakyti“, – pasakoja užkalbėjimų tradicijas tyrinėjanti tautosakininkė.
120 užkalbėjimų nuo rožės
Pasak dr. D. Vaitkevičienės, rožės užkalbėtojai ir žmonės, kurie pas juos lankėsi, jai pasakojo, kad patys medikai siunčia pacientus pas užkalbėtojus.
„Sako, kad eitų ieškoti bobutės, kai nepavyksta išgydyti rožės tradicinės medicinos metodais. Žinoma, kad patys medikai tai neigia, nes jie negali to prisipažinti viešai. Žiūrėk, dar gydytojo licenciją atims. Todėl iš gydytojo tokio prisipažinimo negausite.
Žinau atvejį Biržų rajone, kai į rožės užkalbėtoją kreipėsi pats gydytojas kineziterapeutas. Jis rože beviltiškai sirgo kelerius metus. Po apsilankymo pas užkalbėtoją jis visiškai pasveiko“, – sako mitologė.
Pasak pašnekovės, užkalbėjimų nuo rožės yra daug. Jai pavyko rasti apie 120. Tipinis lietuvių užkalbėjimas nuo rožės: „Ėjo Jėzus, nešė tris rožes – vienai sudegti, vienai nukristi, o trečiai sudžiūti.“
„Tradiciškai rožės užkalbėtojai negali imti jokio atlygio, nebent aukos pavidalu. Todėl šiais laikais būti užkalbėtoju neapsimoka, o ir didžioji visuomenės dalis užkalbėtojus laiko raganiais, šarlatanais ir panašiai“, – sakė mokslininkė.
Rožė gali praeiti ir savaime
Santaros klinikų Infekcinių ligų skyriaus vedėja gydytoja doc. Birutė Zablockienė LRT.lt teigia, kad savo pacientų ji pas užkalbėtojus nenukreipia.
„Ne vienas pacientas ir mums yra prisipažinęs, kad kreipiasi į rožės užkalbėtojus. Mes, medikai, tikime įrodymais pagrįstais gydymo būdais.
Rožė seniai žinoma odos ir limfagyslių infekcinė liga, ją sukelia bakterijos. Dažniausias sukėlėjas – streptokokas. Kartais jos forma būna lengva, o kartais sunki. Jeigu forma labai lengva, žmogus gali pasveikti ir be medikamentų, savaime. Gal todėl nuėję pas užkalbėtoją jie mano, kad burtai padėjo.
Tačiau jeigu rožės forma sunki, linkusi atsikartoti, tada tikrai reikia kreiptis į medikus, o ne užkalbėtojus“, – sako gydytoja ir priduria, kad rožė nėra reta liga.
Negydoma sunki rožės forma gali baigtis sepsiu ir mirtimi
Pasak pašnekovės, rožę sukeliančios bakterijos natūraliai tarpsta mūsų odoje, bet ligą sukelia tik susidarius palankioms sąlygoms. Pavyzdžiui, esant odos, gleivinių pažeidimams.
„Kaip minėjau, rožė būna įvairių formų: esant lengvai formai, ant odos matomas tik aiškus, ribotas paraudimas, oda būna karšta, įtempta, liečiama labai skauda, žmogus karščiuoja. Sunkesnės formos atveju ant paraudusios odos atsiranda ir skysčio pripildytų pūslių, jos gali trūkti, tada atsiveria didelės žaizdos. Esant sunkiausiai formai, oda gali ir nekrozuoti – pakisti negrįžtamai“, – apie rožės formas pasakojo gydytoja.
Rožę diagnozuoti nėra sudėtinga. Šiai ligai būdingi simptomai: didelis karščiavimas, pykinimas, atsiranda ribotas, aiškiais kraštais (ne visada) odos paraudimas, kuris plinta vienodai į visas puses.
„Jeigu rožės forma lengva, žmogus jaunas, liga pasireiškė pirmą kartą, gydymas nėra ilgas ir sudėtingas, dažniausiai užtenka suvartoti antibiotikų kursą.
Sunkesnių formų, besikartojančios rožės atvejais gydymas trunka ilgiau. Tada tenka hospitalizuoti pacientą.
Negydant arba neteisingai gydant rožę, galimos ir komplikacijos. Vieną jų – sepsis. Mirštamumas nuo šios ligos maždaug vienas procentas.
Bėda su rože ta, kad ji linkusi pasikartoti. Dažnai matome tuos pačius pacientus“, – pasakoja gydytoja.
Didesnę riziką susirgti rože turi vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat pacientai, turintys problemų su imunitetu, su išsiplėtusiomis kojų venomis, sergantys nutukimu ar cukriniu diabetu.
