Geografus ir kitus geografija besidominčius asmenis vienijanti Lietuvos geografų draugija švenčia savo 90 metų jubiliejų. Per ilgą gyvavimo laikotarpį visuomeninė organizacija rengė mokslines konferencijas, ekspedicijas, prisidėjo prie studijų programų steigimo, publikavo su geografija susijusius leidinius, atliko mokslinius tyrimus ir kitais būdais populiarino geografiją Lietuvoje bei užsienyje, rašoma geografų draugijos pranešime žiniasklaidai.
Steigimasis ir augimas drauge su valstybe
Lietuva buvo viena paskutiniųjų Europos šalių, įkūrusių geografų draugiją. Nors jau nuo 19 a. geografinius tyrimus čia organizavo Rusijos imperatoriškosios geografijos draugijos Šiaurės vakarų skyrius, valstybingumas itin paspartino krašto pažinimą.
Nacionalinės valstybės orumas, tautinė savimonė augo ne tik su nepriklausomybės atkūrimo pareiškimu, savo kalbos atgavimu, bet ir savo krašto išmanymu.
1934 m. sausio 9 d. buvo įregistruoti Lietuvos geografų draugijos (LGD) įstatai, o dar po poros savaičių, 26 dieną įvyko Steigiamasis susirinkimas. Šiandien Lietuvos geografai švenčia 90 metų draugijos jubiliejų.
Draugijos steigėjai ir organizatoriai buvo prof. Juozas Dalinkevičius, prof. Steponas Kolupaila, Kazimieras Bieliukas, o pirmuoju pirmininku išrinktas prof. Kazys Pakštas. Dėl tuometinio didelio visuomenės dėmesio geografiniam šalies ir pasaulio pažinimui pirmaisiais Lietuvos geografų draugijos nariais tapo ne tik geografijos mokslininkai ir mokytojai, tačiau ir iškilūs kariškiai, teisininkai. Draugija turėjo apie 120 narių.
Svarbiausieji LGD veiklos barai iki Antrojo pasaulinio karo buvo geografijos mokslo žinių gausinimas ir sklaida per mokslo leidinį „Kosmos“, viešas paskaitas, o taip pat tėvynės pažinimo skatinimas kelionėse.
1938 m. LGD tapo Tarptautinės geografijos sąjungos (angl. International Geographical Union, IGU) nariais ir dalyvavo tarptautiniuose kongresuose.
1938 m. rugsėjis buvo itin viltingas: „LGD įkūrėjas prof. K. Pakštas bei jo bendraminčiai surengė pirmąjį Lietuvos geografų kongresą. Geografija ir geografai tuomet buvo populiarūs, todėl jų veiklą svariai rėmė valstybė, skyrusi net 3000 litų.
Renginyje pranešimus skaitė: K. Pakštas, S. Kolupaila, A. Bendorius ir kiti geografai, įvyko net 2 dienų ekskursija po Dzūkiją. Po šio kongreso Lietuvos geografų vardai vis labiau skambėjo ir tarptautiniuose kongresuose.
LGD veikla nutrūko kartu su Lietuvos valstybingumu. Per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo LGD nariai aktyviai veikė užsienyje (labiausiai – JAV), primindami būtinybę atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą bei plėtodami lituanistinę veiklą.
Trys sovietmečio dešimtmečiai
Lietuvos geografų iniciatyva tik 1955-06-15 įkurta Lietuvos SSR geografinė draugija – SSRS geografinės draugijos padalinys. Steigiamasis susirinkimas įvyko Vilniuje 1957-03-22. Nepaisant pavadinimo ir juridinio statuso, draugija tęsė ir plėtojo Lietuvos geografinio pažinimo tradicijas: skatino ir vykdė geografinius tyrimus, būrė Lietuvos geografų bendruomenę, organizavo mokslo renginius ir keliones, plėtojo mokslinius ryšius.
1957–1967 m. LGD prezidento pareigas ėjo ežerotyrininkas, Lietuvos ežerų katalogą pirmąkart sudaręs akademikas prof. Kazimieras Bieliukas.
1958 m. išėjo pirmasis periodinis mokslo žurnalas „Geografinis metraštis“, dabar ANNALES GEOGRAPHICAE, leidžiamas jau 66 metus, iki šiol.
Nuo 1967 m. iki savo mirties, 1986 metais LGD vadovavo upių, reljefo tyrinėtojas, ypač kompleksiniam visos Lietuvos teritorijos nagrinėjimui pasišventęs kraštovaizdžio geografijos patriarchas, už savo išskirtinę mokslinę veiklą net 2 valstybės apdovanojimus pelnęs VU Bendrosios geografijos katedros vedėjas prof. Alfonsas Basalykas.
Sovietmečiu buvo atlikta daug svarbių gamtinės geografijos tyrimų, palaipsniui vystėsi ir kraštovaizdžio geografija, tačiau ideologiškai pavojinga visuomeninė geografija, socialiniai tyrimai ypač sumenko.
Kaip atsvara industrializacijos, urbanizacijos, melioracijos, tremčių ir pokario kovų realybei, vis daugiau žmonių ėmė keliauti, plėtojosi ir kraštotyra, ir turizmas. Geografai ne tik tyrė, bet ir skatino visus savo kraštą pažinti, suprasti, mylėti.
1966 m. liepos 3 d. Lietuvos turizmo pionierių atstovai surašė Punios sutartį, kuria įtvirtino etiško keliavimo, atsakingo turizmo principus, padėjo pamatus žygeivystės judėjimui, prigimtinės kultūros atgaivinimui.
1967 m. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto geografai įkūrė pirmąją žygeivių sekciją „Gabija“. Ilgainiui žygeiviai tapo stipria aktyvius Lietuvos patriotus telkiančia jėga, Persitvarkymo Sąjūdžio atrama.
Siekdamas geografinę mintį ir Tėvynės meilę įskiepyti jaunimui, 1986 m. tuometinio Vilniaus Pedagoginio instituto Regioninės geografijos katedros docentas dr. R. Krupickas įkūrė iki šiol veikiančią Jaunųjų geografų mokyklą – neformalią trimetę mokyklą moksleiviams, besidomintiems geografija.
Čia vaikai iš visos Lietuvos mokosi iš geriausių geografijos profesionalų tyrėjų ir praktikų, jie išgirsta naujausias žinias, pat taiko jas praktiškai, keliauja, pažįsta savo kraštą, jo žmones ir tradicijas, stovyklauja gamtoje ir linksmai leidžia laiką.
1987 m. Vilniuje įsteigtas pirmasis ekologijos klubas „Žemyna“.
1989-04-26 neeiliniame suvažiavime, deklaravus pirmosios LGD tęstinumą, buvo atkurta Lietuvos geografų draugija, nepriklausoma nuo SSRS.
1989 m. draugijos prezidentavimo vairą iš prof. Algirdo Jurgio Stanaičio – ežerų, o vėliau demografijos ir gyventojų geografijos, urbanizacijos ir etnografijos problemų tyrėjo, perėmė gyventojų geografijos, geopolitikos, regionalistikos atstovas prof. Stasys Vaitekūnas, šias pareigas ėjęs iki 1995 m.
Keturi nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai
Po 1990-ųjų geografijos mokslo sistema imta aktyviai vystyti. Ilgą laiką sukoncentruota tik Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, dabar Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute, nuo 1991 m. geografija ėmė plėtotis ir pajūryje: Klaipėdos universitetą atkūrė ir ilgą laiko jo rektoriumi buvo tuometinis LGD prezidentas prof. Stasys Vaitiekūnas.
2001 metais įkurta Geofizinių mokslų katedra, kurioje buvo vykdomos Hidrologijos ir okeanografijos bakalauro bei Jūrų hidrologijos magistro studijų programos. Šiuo metu Gamtinės geografijos ir okeanografijos studijų programa vykdoma Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute.
Išties į nepriklausomybę Lietuvą lydėjo reikšmingos geografinės idėjos ir aktyvūs veiksmai visuose valstybės baruose. Didelis buvo geografų indėlis rengiant naujuosius teisės aktus, planuojant valstybės ir regionų ateitį, sprendžiant dėl administracinio šalies suskirstymo, regionų ribų ir funkcijų, rinkiminių vienetų, saugomų teritorijų, jūrų uostų plėtros, miestų vystymo, visų naujų valstybės institucijų formavimo, politinių partijų rinkiminių programų ir kt.
Unikaliai pasaulyje – 1992 metais geografų žinių ir atkaklumo dėka vienu kartu sukurta Lietuvos saugomų teritorijų sistema, įsteigti nacionaliniai ir regioniniai parkai, didžioji draustinių dalis, suformuotos metodologinės krašto tvarkymo ir teritorijų planavimo nuostatos.
Prof. S. Vaitekūno rūpesčiu ir lėšomis 1997 m. įsteigtas prof. Kazio Pakšto medalis, kuris ne dažniau kaip kas du metai iki šiol įteikiamas asmeniui ar institucijai. Asmeniui jis skiriamas už ypatingus nuopelnus plėtojant geografijos mokslą, studijas, mokyklinę geografiją, už ypač svarbias geografines mokslo ir populiarias publikacijas, mokslinių ryšių plėtojimą ir Lietuvos propagavimą pasaulyje. Institucijai medalis teikiamas už geografijos mokslo rėmimą, jo populiarinimą. Iki šiol įteikta 11 šių medalių.
1995–2009 m., eidamas Lietuvos geografų draugijos prezidento pareigas, doc. dr. Ričardas Baubinas grąžino prestižą visuomeninei geografijai. Jis reikšmingai prisidėjo prie Geografijos mokslo instituto įkūrimo ir 2000–2002 m. jam vadovavo, iki 2008 metų buvo instituto tarybos pirmininkas. Jam rūpėjo Lietuva kaip visuma, jos geopolitinė padėtis pasaulyje.
1999 m. po daugiau nei 60 metų pertraukos LGD surengė II – ąjį Lietuvos geografų kongresą, skirtą atskleisti geografijos mokslo ir mokymo pažangą šalyje. Konstatuota, kad geografijos mokslo raida Lietuvoje sėkminga, tačiau visuomenės ir valstybės poreikių tenkinimui reikalinga žymiai spartesnė ir kryptingesnė geografijos pažanga.
2001 m. balandžio mėnesį, doc. dr. R. Krupicko ir jo pasekėjų dėka įvyko pirmasis nacionalinis prof. Č. Kudabos mokinių geografijos konkursas. Užgimęs ir išaugęs tuometinio Pedagoginio instituto geografų bendruomenėje, dabar šis masinis geografinis konkursas vyksta LGD ir VU CHGF GI globoje.
2007 m. LGD buvo daugiau kaip 300 narių, tačiau 2009 m. po sunkių ligų staiga mirus jo prezidentui doc. dr. R. Baubinui ir viceprezidentui doc. dr. R. Krupickui, veikla buvo suspenduota.
Draugija aktyviai ėmė vėl veikti po 2010 m. gegužės 14 d. įvykusio Visuotinio susirinkimo, kurio metu prezidente išrinkta miestų geografijos atstovė VU prof. dr. Dovilė Krupickaitė. 2010 m. LGD prisijungė prie nevyriausybinės Europos geografų organizacijos EUROGEO, o 2013 m. tapo EUGEO – Europos geografines organizacijas vienijančios asociacijos nare.
2012–2013 surengtas visuomeninis kraštovaizdžio kaitos fotokonkursas „Laikas keičia Žemę“.
2013 m. gruodžio 13–14 d. VU įvyko tarptautinė konferencija – I-asis Baltijos kraštovaizdžio forumas. Siekta atskleisti, kokią reikšmę visuomenei turi kraštovaizdis, kaip įgyvendinama Europos kraštovaizdžio konvencija.
LGD prezidentė prof. dr. D. Krupickaitė tuomet pabrėžė, kad „draugija remia demokratinio Europos pilietiškumo idėją ir prisideda prie Lietuvos kraštovaizdžio apsaugos, planavimo, tvarkymo, siekia bendradarbiauti su kitomis šalimis šioje srityje“.
2014 m. rugsėjo 25–26 įvyko III-iasis Lietuvos geografų kongresas, tarptautinė mokslinė konferencija „Visuomenės iššūkiai geografijos mokslui Baltijos jūros regione. Daugiau nei 150 Kongreso dalyvių paminėjo 80-ąjį draugijos jubiliejų, žymių geografų prof. A. Basalyko 90-sias ir prof. Č. Kudabos 80-sias gimimo metines. Perskaityta virš 30 pranešimų apie klimato kaitos, okeanografinius, hidrografinius, pedologinius, geomorfologinius, kraštovaizdžio, bendruosius socialinius–ekonominius, gyventojų migracijos, demografinius, gyvenviečių transformacijos, politinius tyrimus, pristatyti įvairūs ūkio plėtros modeliai, teritorijų apsaugos ir naudojimo planai.
2016–2023 m. LGD prezidentė buvo mokytoja-ekspertė, keliautoja Genovaitė Kynė.
Ypatingos LGD kelionės – geografinės ekspedicijos lietuvių pėdsakais G. Kynės dėka pagal K. Bradūno eilėse naudojamą sparnuotą ištarmę imtos vadinti „brydėmis“. Tokios Brydės nusitiesė į Belizą (2015), aplink Baltijos jūrą po Baltoskandiją (2016), aplink visą pasaulį – Lietuvos 100–mečiui skirta ekspedicija „Brydė per pasaulį 2018“, Aliaską, JAV (2022), Kanadą (2023). Šių ekspedicijų maršrutai apėmė iš viso per 21 700 km, jų metu susitikta su 9 šalių Lietuvių bendruomenėmis, bendrauta apie lietuvybės puoselėjimą, tradicijų saugojimą.
Nuo 2019 metų LGD koordinuoja pasaulinės geografinių renginių platformos „Geografinė naktis“ eigą Lietuvoje. Tai tarptautinė iniciatyva, skatinanti rengti kuo daugiau geografiją populiarinančių renginių per vieną dieną. Per penkerius metus vien Lietuvoje tomis dienomis buvo surengti 76 renginiai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 4000 dalyvių.
Per paskutinį dešimtmetį atlikta daug prof. K. Pakšto atminimą įprasminančių darbų, tarp kurių – jau 10 metų jo gimtinėje Užpaliuose, Utenos rajone vykstančios Geografinės Sekminės, kurių metu krašto pažinimas plėtojamas drauge su vietos bendruomene.
2020 m. liepos 2 d. vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros vertybių sąvadą. Vietovardžių išsaugojimo klausimu jau nuo 2014 m dirbo LGD narė doc. dr. Filomena Kavoliutė.
2020 spalio 23 d. įvyko IV-asis Lietuvos geografų kongresas – tarptautinė mokslinė konferencija „Geografijos mokslas: tyrimai gamtos ir visuomenės gerovei“. Dėl COVID19 pandemijos, ji vyko hibridiniu būdu: vieni dalyviai sėdėjo salėje, kiti – klausė tiesioginės transliacijos internetu.
Perskaityta 13 pranešimų, kur pristatyti svarbiausių geografinių mokslinio tyrimo centrų vykdomi kraštovaizdžio, meteorologiniai, bendri hidrologiniai ir jūros kranto, pelkių, regioniniai, kaimo teritorijų, miestų, geografinio ugdymo sričių tyrimai ir praktinės veiklos, atliktos per pastaruosius šešerius metus. Pastebėta, kad Lietuvos geografijos mokslas tiria ir atsiliepia į visas svarbiausias šalies gamtos ir visuomenės aktualijas, jaučia pasaulines tendencijas, tačiau aktyvesnei pozicijai formuoti, ženklesniam įsitraukimui į tarptautinius tyrimus reikalinga daugiau pajėgumų, geresnio srities komunikavimo.
Nuo 2020 metų suintensyvėjo LGD tarptautinė veikla. Geografai ne tik pasisako visuose reikšminguose globaliuose renginiuose, bet ir yra pasauliniuose kongresuose ir asamblėjose priimamų sprendimų dalis.
Pavyzdžiui, 2021 m. buvo dalyvauta priimant IGU rezoliucijas, pateiktas pasauliniuose Klimato kaitos ir Biologinės įvairovės susitikimuose. Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, drauge su Šiaurės šalimis inicijuotas ir atitinkamai balsuota 2022 metų liepos 18–22 d. Paryžiuje įvykusiame Tarptautinės geografų sąjungos (IGU) šimtmečio kongrese. Ten susitiko beveik 2100 dalyvių iš 79 šalių. Rusijos geografinė draugija pašalinta iš Tarptautinės geografų sąjungos.
Vienas didžiausių pastarųjų metų pasiekimų – 2021 m. pabaigoje LGD iniciatyva išleistas keturkalbis Aiškinamasis geografinių terminų žodynas, prie kurio daugiau nei 5 metus dirbo 20 ryškiausių geografijos mokslo atstovų, kurį Valstybinė lietuvių kalbos komisija apdovanojo už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
LGD nariai yra ne tik Č. Kudabos mokinių geografinio konkurso, bet daugelio su geografija siejamų konkursų organizatoriai, rengėjai, vertinimo komisijų nariai.
Šiuo metu LGD kuruoja ir leidžia 2 mokslo žurnalus – „Geografijos metraštį“ bei „Geografija ir edukacija“. Sistemingai rengiami nacionaliniai geografiniai kongresai. Kas antrus metus jau 11 kartų surengta nacionalinė konferencija „Geografija: mokslininkai – mokytojams“. 2023 m. įvyko dviejų dienų tarpdisciplininis forumas „Kraštovaizdžio horizontai“.
Nuo 2021 metų LGD aktyviai dalyvauja Nacionalinio miškų susitarimo ir kitose šalies ateitį brėžiančiose diskusijose. Kad sustiprintų savo aplinkosaugines iniciatyvas ir advokaciją, 2022 metais LGD įstojo į Aplinksaugos koaliciją, o 2023 metais prisijungė prie „Girių spiečiaus“.
Nuo 2023 m. prie LGD prezidento vairo stojo žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius. 2024 m. draugijoje priskaičiuojami 163 nariai.
Nuo pat įkūrimo, LGD kaupia geografijos mokslo Lietuvoje istorinę medžiagą, skatina, remia ir vykdo geografinius tyrimus, atlieka geografinę ir geoekologinę ekspertizę ir prognozę, rūpinasi geografijos dalyko švietimu.
Draugija kuria, palaiko, koordinuoja Lietuvos geografų mokslinę, pedagoginę ir visuomeninę veiklą, atstovauja geografų bendruomenę tėvynėje ir pasaulyje, propaguoja geografijos mokslą, žinias, idėjas ir geografinį mąstymą, skelbia ir skatina spręsti aktualias Lietuvos valstybės problemas, dalyvauja teisės aktų kūrimo procesuose, pasisako geografinių pavadinimų ir geografinės terminijos aprobavimo klausimais.
LGD steigia apdovanojimus, plėtoja ryšius ir yra draugijos veiklai aktualių nacionalinių ir tarptautinių organizacijų narė, ji organizuoja mokslinius, pažintinius ir kitus viešuosius renginius, mokslinės, informacinės, metodinės literatūros leidybą, konsultuoja ir teikia informaciją visuomenei.
Draugijos nariais gali būti visi asmenys, sulaukę 18 metų, remiantys draugijos tikslus.
