Sciapanui Pucilai – 24-eri. Jis – gerai žinomo žiniasklaidos projekto „Nexta“ įkūrėjas. Per 2020-ųjų Baltarusijos protestus „Nexta“ tapo jų šaukliu bei koordinatoriumi – skelbti maršrutai, kuriais ėjo protestuotojai, pranešta apie saugumo pajėgų judėjimą, taip pat smurtą prieš taikius protestuotojus, sulaikymus ir kankinimus kalėjimuose. Gimtinėje S. Pucila už tai paskelbtas teroristu. Jei patektų į režimo rankas, jam grėstų mirties bausmė.
Per antivalstybines demonstracijas informacija kanale atsirasdavo operatyviai, ji pateikta vartojant žeminančius, režimo atžvilgiu emociškus epitetus. Vieną kartą, apibūdindamas šio projekto veiklą, S. Pucila net pavartojo sąvoką „atvirkštinė propaganda“, nes protestų įkarštyje „Nexta“ .
Tačiau atrodo, kad šiandien „atvirkštinės propagandos“ (arba į politinę veiklą įsitraukusios žiniasklaidos) etiketė jam nebepatinka.
„Nenorėčiau grįžti prie aktyvizmo, žurnalistika svarbiau. Norėtume išlikti nepriklausoma laisva žiniasklaida ir nedalyvauti jokiuose politiniuose procesuose, akcijose. Manau, padarėme viską, ką galėjome padaryti 2020 m. O vėliau ateis laikas naujiems žmonėms“, – interviu LRT.lt sako „Nexta“ įkūrėjas S. Pucila.
Nors medijų projektas „Nexta“ platesnei auditorijai žinomas nuo 2020 m. Baltarusijos protestų, jis atsirado gerokai anksčiau.
Pirmasis vaizdo įrašas „YouTube“ kanale pasirodė 2015 m. rudenį, eilinių šalies prezidento rinkimų išvakarėse. Muzikiniame vaizdo klipe „NEXTA – Pasirinkimo nėra (Splin cover)“ užfiksuoti kadrai, nušviečiantys socialinę, politinę ir ekonominę stagnaciją Baltarusijoje. Klipe pasirodo ne tik šalies, kurią tada jau 20 m. valdė A. Lukašenka, kadrai, bet ir du vaikinai, nufilmuoti neatskleidžiant veidų, jie groja gitara. Vienas jų – S. Pucila, tuo metu dar tik paauglys. Jis groja, dainuoja dainą, prasidedančią žodžiais: „Praėjo dvidešimt metų, o ant sienos tas pats portretas.“
Vertinant šį „Nexta“ įkūrėjo kūrybinį pasisakymą apie politinę stagnaciją Baltarusijoje, galima daryti išvadą, kad aktyvizmas S. Pucilos gyvenime atsirado anksčiau nei žurnalistika. Jo tėvas – Baltarusijos sporto žurnalistas Aliaksandras Pucila, tad Sciapanas, kaip pats sako, visuomet norėjo sekti tėvo pėdomis.
S. Pucila iš Baltarusijos išvyko studijuoti į Lenkiją, kur vėliau televizijos kanale „Belsat“ dirbo žurnalistu, tuo pat metu vystė „Nexta“ kanalus įvairiose platformose.
Pačiame 2020 m. protestų įkarštyje „Nexta“ „Telegram“ kanalas turėjo per du milijonus sekėjų, o „YouTube“ kanale – daugiau nei 500 tūkstančių. Tuo metu S. Pucilos projektas buvo viena didžiausių rusakalbių medijų regione.
Šiandien, po protestų praėjus dvejiems su puse metų, „Nexta“ populiarumas ėmė blėsti, auditorija susitraukė, tačiau bendras visų kanalų („Nexta“ su naujienomis iš Baltarusijos, „Nexta Live“ su tarptautinėmis naujienomis, „Nexta Plus“ ir „Nexta Moment“ bei satyrinis projektas „Luxta“) sekėjų skaičius išlieka apie 4 mln. S. Pucilos komanda išaugo nuo keturių 2020 m. iki dvidešimties 2023 m. Žurnalistas pripažįsta, kad šiandien išlaikyti tokią redakcijos komandą nėra lengva: kyla problemų dėl pajamų šaltinio.
Interviu LRT.lt S. Pucila pasakoja apie išgarsėjusio projekto „Nexta“ pakilimus ir nuosmukius, saugumą, auditorijos pasitikėjimą žiniasklaidos priemone ir vietą Baltarusijos revoliucijoje.
– Protestų Baltarusijoje fone „Telegram“ tapo ne tik informacijos šaltiniu, bet ir koordinavimo priemone, to protesto judėjimo dalimi. Kaip tuo metu atrodė šis koordinavimas, kaip galvojote protestų pavadinimus, jų maršrutus?
– Iki 2020 m. rugpjūčio dirbome kaip žiniasklaidos priemonė, internetinis šaltinis, naujoji medija. Skelbėme informaciją apie sistemos, saugumo pajėgų ir policijos neteisėtumą. Ir kuo labiau artėjo 2020 m. rugpjūčio 9 d., tuo daugiau suvokėme: kas nors įvyks. Uždaryti lyderiai: Viktaras Babaryka ir Siarhejus Cichanouskis. Supratome, kad iki rugpjūčio 9 d. neliks nė vieno, galinčio vadovauti ir imtis lyderystės neišvengiamai planuojamuose protestuose. Sprendžiant iš pokalbių, informacijos, kurią gaudavome, [buvo aišku, jog] žmonės suprato, kad bus apgauti. Ir jau rugpjūčio 9 d., kai paskelbti pirmieji rezultatai, tapo aišku, kad žmones apgavo.
Tačiau be to, kad žmonės buvo apgauti, juos ir labai žiauriai sumušė – taip, kaip dar niekada nemušė.
Tada žmonės mūsų susirašinėjimuose, kitose platformose rašė: „Galime skaityti tik jus, pasakykite, kur visi galėtume susirinkti ir protestuoti prieš šią neteisybę bei smurtą.“
Kartu su kitais populiarių „Telegram“ kanalų administratoriais įkūrėme bendrą grupę, ten susiskambindavome, pradėjome tartis. Galvojome, ką galėtume padaryti, kad žmonėms būtų saugu mitinguoti, kur vienoje vietoje galėtų susirinkti ir taikiai protestuoti. Jei kartais saugumo pajėgos panaudotų jėgą, davėme instrukcijų, kaip elgtis, kaip apsisaugoti, kai į tave skrenda guminės kulkos ar milicija panaudoja ašarines dujas.
Propagandos buvome apkaltinti už organizuojamus visuotinius neramumus, nors per protestus Baltarusijoje nebuvo išdaužta nė viena parduotuvės vitrina. Tiksliau, buvo daužomos, bet tik GUPOP (Vyriausiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamento. Šio teisėsaugos institucijų departamento darbuotojai ypač žiauriai elgėsi su protestuotojais, departamento vadovas išdaužė Minsko centre esančios kavinės, kur slėpėsi žmonės, vitriną – LRT.lt) vadų. O žmonės, prisimename, atsistodami ant suoliuko, nusiaudavo batus. Teisėsaugininkai stengėsi daryti viską, kad išprovokuotų žmones tolesniam, agresyvesniam pasipriešinimui.
Todėl ėmėmės padėti žmonėms, net ne organizuoti, ne koordinuoti, o padėti jiems, nes jie neturėjo kitos galimybės [gintis]. Ilgai galvojome apie šį sprendimą ir tai mūsų atsakomybė, nes tada buvome vienas iš nedaugelio šaltinių, kurį žmonės apskritai galėjo skaityti, kai internetas buvo atjungtas.
– 2020-aisiais, vykstant protestams, kalbėjau su kai kuriais opozicijos nariais, taip pat iš Sviatlanos Cichanouskajos štabo, klausiau jų: „Ar koordinuojate veiksmus su „Nexta“?“ Kai kurie iš jų atsakydavo „taip“, kai kurie – „ne“. Kaip buvo iš tikrųjų?
– Nebendravome nei su S. Cichanouskaja, nei su Pavelu Latuška, su jokiais tuomečiais politikais, tik konsultavomės su populiarių „Telegram“ kanalų administratoriais ir su skaitytojais. Klausdavome, atlikdavome apklausas: „Ar esate pasiruošę? Ar norite šiandien išeiti į gatves?“, kai už tai pasisakydavo daugiau nei 80 proc. žmonių, buvo aišku, kad to nori.
– Reikalavimas rengti taikius protestus kilo iš Baltarusijos gyventojų, ar patys supratote, kad jie turėjo būti būtent tokie? Ar redakcijoje svarstėte, kad žmones verta raginti panaudoti jėgą?
– Išreiškėme visuomenės norą ir valią. Prašymus, kuriuos pateikė žmonės, mes vykdėme. O jei gimtų lyderiai, kurie sugebėtų prisiimti atsakomybę, žengti toliau ir paraginti žmones sekti jais, manau, apie tai rašytume, ir kas nors prie tų lyderių prisijungtų.
Skelbėme žmonių reakcijas [į smurtą]. Svarbiausia, kad atsakėme į klausimus, į kuriuos žmonės norėjo gauti atsakymus, ir ne tik apie protestus. Žmonės nežinojo, kas yra streikas! Paprasti žmonės, gamyklų darbuotojai, niekas tam nesiruošė. Štai A. Lukašenka sako, kad protestus rengė JAV, lenkų lėlininkai ir t. t., bet iš tikrųjų niekas nebuvo parengta. Tai paprastų žmonių socialinis sprogimas.
Manau, savo vaidmenį atlikome tiek, kiek galėjome. Rašėme ne tik apie protestus, rašėme apie streikus ir toliau transliavome visus įmanomus pasipriešinimo būdus.
Tačiau dabar, kai viskas sugriežtėjo, kai varžtai smarkiai veržiami, manau, kitas socialinis sprogimas – o jis vienaip ar kitaip įvyks – gali būti lemtingas ir nebūtinai taikus. Nes daugelis žmonių, net ir tie, su kuriais kalbėjomės iš regionų, suvokė, kad šio režimo neįmanoma nuversti taikiomis priemonėmis.
– Kai rugpjūčio 9–11 d. buvau Minske, žmonės jautė, kad „Nexta“ koordinuoja protestus, pasitikėjo jumis. O kai sakote, kad išreiškėte žmonių valią, skamba tarsi buldozerio be vairuotojo atvejis.
– Skirtingi žmonės sako skirtingus dalykus, kiek žmonių, tiek nuomonių. Tačiau informacijos, prašymų ir pageidavimų antplūdžio, kurį tada gaudavome, tikrai neįmanoma pamiršti, ir visą tai apdorojo keturi žmonės. Bet kas buvo, tas buvo.
Daugelis, žinoma, galėjo nusivilti, nes kai kurie norėjo greito rezultato, kai kurie neplanavo dvejus metus slėptis nuo režimo ar išvykti į užsienį. Bet tokia yra šio režimo realybė: arba sėdi kalėjime, arba slepiesi nuo jo, arba važiuoji į užsienį. Kol kas aktyviausiems išvykti – racionaliausias kelias.
– Kai įvyks kitas socialinis sprogimas, kokią vietą užims „Nexta“?
– Žinoma, esame galvoję, ką darysime, jei įvyks kitas socialinis sprogimas. Pagrindinė mūsų užduotis bus informuoti žmones apie tai, kas vyksta. Iš pradžių kanalas sukurtas kaip informacijos šaltinis, toks ir turėtų išlikti. 2020 m. – taisyklės išimtis, kai buvome priversti imtis šio vaidmens, nes kitaip nieko nebūtų įvykę.
O dabar, per šiuos dvejus su puse metų, gimė naujosios Baltarusijos, kaip jie patys save vadina, demokratiniai lyderiai. Yra S. Cichanouskaja, Pereinamosios vyriausybės kabinetas, Koordinacinė taryba, P. Latuška ir taip toliau. Dabar labai daug lyderių, kurie gali ir privalo, kaip Baltarusijos žmonių atstovai, prisiimti šią atsakomybę. Ir mes vieni pirmųjų rašysime apie jų žingsnius, apie tai, kas vyksta gatvėse.
– 2020 m. duodamas interviu rusų žurnalistui Jurijui Dudui, kalbėdamas apie tai, kaip „Nexta“ pateikia informaciją, pavartojote terminą „atvirkštinė propaganda“, turėdamas omenyje save. Ar vis dar galvojate, kad esate atvirkštinė propaganda?
– Tuo metu iš tiesų tam tikra prasme taip jaučiausi, nes to reikalavo ir žmonės. Jie negalėjo ramiais žodžiais perteikti to, kas vyko aplink juos, kai žmonės buvo mušami ir kankinami.
Dabar, kai jau turėjome laiko savirefleksijai, kai pavyko dirbti su klaidomis, vertiname kitaip. Propaganda – tai, ką daro valstybinė žiniasklaida, pavyzdžiui, G. Azaronakas (baltarusiškos televizijos propagandistas – LRT.lt). Tai frazės, neturinčios nieko bendra su realybe, virstančios įžeidinėjimais, necenzūriniais pasisakymais, žeminimu – mes to nedarome. Dabar susitelkiame tik į faktus, kuriuos perduodame žmonėms.
Žinoma, esame tiesos, gėrio ir neišvengiamos Ukrainos pergalės pusėje. Vykdome informacinę veiklą, net ne pasipriešinimą, o fiksavimą to, kas vyksta.
– Kokia jūsų sekėjų dinamika, ar žmonės ateina pas jus tik tada, kai kas nors atsitinka? Be to, kartais girdima nuomonių, kad jūsų kanale galima greitai gauti naujienų, bet ar galima visiškai pasitikėti gaunama informacija? Ką apie tai, apie savo reputaciją galite pasakyti po tiek laiko?
<...>
– „Telegram“ sekėjų skaičius nuolat auga ir krinta bangomis. Žmonės ateina į „Telegram“ stebėti kokių nors operatyvių, svarbių įvykių, vykstančių čia ir dabar. Kai prasidėjo karas, skaitytojų labai padaugėjo. Kai vyko protestai – taip pat. Kai viskas vyksta taip, kaip turi vykti, tokių šuolių ar staigių kritimų nebūna. Auditorijos šiek tiek „nutekėjo“, kai mus pripažino teroristais, ekstremistais. Bet žmonės iš Baltarusijos mus ne tik skaito, vis dar siunčia informaciją.
Na, o režimas bando įbauginti. Jie jau nebežino, ką sugalvoti. Baltarusijos teroristu buvau pripažintas vienas pirmųjų, dar prieš tai, kai S. Cichanouskają KGB įtraukė į teroristų sąrašą. Buvome pripažinti ekstremistine organizacija, teroristine organizacija. Jie jau padarė viską, kad žmonės nustotų skaityti ir išsigąstų, bet žmonės ir toliau skaito, toliau žiūri vaizdo įrašus „YouTube“ ir „TikTok“. Dabar, be kita ko, dirbame su nauja auditorija, kuriai 2020 m. buvo 14, 15 metų, jie tampa vyresni, jiems 18 metų. Bando suprasti, kas vyksta šalyje, kaip gyvena kitos šalys.
(Didžiausią auditorijos skaičių „NEXTA“ pasiekė 2020-ųjų rugpjūčio viduryje, kai nuo 9 iki 16 d. sekėjų padaugėjo nuo 427 tūkst. iki 2 mln. 165 tūkst. Vėliau kanalo skaitytojų skaičius tolygiai krito iki pat 2022-ųjų vasario, mėnesio viduryje pasiekė žemiausią ribą nuo protestų Baltarusijoje pradžios, sudarė maždaug 820 tūkst. Prasidėjus invazijai, „Nexta“ sekėjų skaičius „Telegram“ iš tiesų pradėjo augti, kovo viduryjė pasiekė 1 mln. 771 tūkst.
Kai 2020-ųjų spalio 20 d. Baltarusijos valdžia priskyrė „Nexta“ publikuojamą informaciją ekstremistinei medžiagai, tai kėlė grėsmę kanalo skaitytojams, nes atsirado pagrindo juos teisiškai bausti, jei sektų ar dalytųsi naujienoms, bet tai iš esmės nepaveikė auditorijos kritimo skalės. Tuo metu sekėjų skaičius tolygiai krito ir sudarė 1 mln. 885 tūkst. 2022-ųjų balandžio 8 d. „Nexta“ kanalas Minsko režimo pripažintas teroristine organizacija, tačiau šis įvykis nepaveikė auditorijos dinamikos. Invazijos fone kanalas patyrė antro masyvaus prieaugio laikotarpį – LRT.lt).
– Ar nemanote, kad auditorija jus pradėjo palikti, nes pavargo, kadangi nebuvo tikra dėl informacijos tikslumo ir patikimumo?
– Manau, tą lėmė keli veiksniai. Ir dalies, žmonių nuovargis, nes kai kurie norėjo greitų rezultatų. Daugelio žmonių baimė, jie bijojo būti persekiojami už tai, kad skaito šiuos kanalus. Žmonės pasinėrė į savus rūpesčius. Manau, tai bendra tendencija, konkrečiai nesusijusi su mūsų kanalais. Net palyginti su kitais kanalais, procentine išraiška nukritome mažiau. Daugelis jų dabar turi mažiau sekėjų nei prieš 2020 m., o mes – daugiau. (Kai kurių baltarusiškų „Telegram“ kanalų auditorija iš tiesų sumažėjo, palyginti su laikotarpiu prieš protestus. Vienas didžiausių – „Belarus golovnogo mozga“ – iki protestų turėjo 111 tūkst. sekėjų, šiandien kanalo auditorija sudaro 89 tūkst. Tačiau yra ir tokių, kuriems per protestus pavyko išaugti, o šiandien išlaikyti auditoriją. Kanalas „Motolko help“ turėjo 9 tūkst. sekėjų, o šiandien jų – 87 tūkst. – LRT.lt).
Man atrodo, tai niekaip nesusiję su informacijos kokybe. Net negaliu prisiminti jokios [mūsų publikuotos] naujienos, kuri pastaruoju metu nebūtų pasitvirtinusi.
– Kai dabar ėjome į jūsų biurą, prie durų matėme sargybinius. Žinau, kad 2020 m. buvote sulaukę grasinimų. Ką prisimenate iš to laiko, kaip organizuota jūsų ir komandos apsauga?
– Buvo grasinimų, kad biurą susprogdins ir būsime nužudyti: kai kuriomis dienomis tokių grasinimų buvo dešimtys. Žinojome, jog tai neatitinka tikrovės, bet vis dėlto pranešdavome policijai, pavyzdžiui, apie grasinimus susprogdinti biurą. Šie laiškai dažniausiai ateidavo iš Rusijos, gal tai buvo VPN. Tada mūsų biuro saugumas tikrai sustiprėjo, nors ir esame miesto centre, vyriausybiniame kvartale, kur daug policijos.
Tam tikru momentu net nebebuvo baisu. Tiesiog įpratome gyventi atsargiai, nesivelti į galbūt pavojingas situacijas, neplanuoti ko nors iš anksto, kokių nors renginių, kur būtų žinoma, kad dalyvausi ir t. t. Beje, yra daugybė dalykų, apie kuriuos dėl saugumo negalime kalbėti.
Buvo labai daug laiškų, rašyta, kad ketina išvežti į užsienį, kad gauta 30 000 dolerių ir ketinama mus įdėti į bagažinę, nuvežti prie sienos ir perduoti Baltarusijos institucijoms. Kai kuriais pavojingais momentais teko dirbti net iš namų. Tačiau apskritai, galima sakyti, buvo pakenčiama. Galėjo būti ir blogiau.
– Tada, 2021 m., nutupdytas lėktuvas su Ramanu Pratasevičiumi, ar jautėte, kad esate stebimi, galbūt egzistavo agentų tinklas, ar buvo kokių nors ženklų, kad toks dalykas įmanomas, kai lėktuvas nusileis Minske?
– Buvo įvairių dalykų, įskaitant stebėjimą. Tačiau negalime būti 100 proc. tikri, kad tai Baltarusijos slaptųjų tarnybų atstovai ar agentai, nes Lenkijos slaptosios tarnybos taip pat dirba ir imasi priemonių mūsų saugumui užtikrinti.
Nuo pat pradžių buvo aišku, kad esame geidžiamas Baltarusijos režimo taikinys. Žinoma, būta tam tikrų baimių, tačiau darėme viską, kad jas išsklaidytume ir užkirstume kelią realioms situacijoms, galėjusioms kelti pavojų mūsų žmonių gyvybėms. Suprantama, režimas ėmėsi įvairių priemonių, kad mus sugrąžintų. Svarstyti įvairūs variantai, įskaitant informaciją iš KGB šaltinių, kad Baltarusijos ambasadoje yra asmuo, kuriam pavesta rinkti informaciją apie mus, kur esame, kas su mumis dirba. Galbūt siekta panaudoti šią informaciją blogiems tikslams. Visa tai vyko.
Taigi nenuostabu, kad susiklostė tokia situacija, nutikusi Ramanui. Žinoma, tuo metu tai buvo netikėta, bet iš esmės, žinant šį režimą, jau seniai buvo aišku, kad jis, be kitų dalykų, gali tai padaryti. Kartą bendruose susirašinėjimuose diskutavome, kad neverta skraidyti virš Baltarusijos.
– Prieš sulaikant Ramaną?
– Taip. Tame biure, kur dirbo R. Pratasevičius, galėjo būti koks nors agentas, žinojęs apie judėjimą, tai labai reali situacija. Bet, laimei, mes tokių agentų neturėjome.
– Tuo metu, kai lėktuvas nutupdytas, jis jau nebedirbo su jumis?
– Taip, maždaug aštuonis mėnesius, išvyko į Vilnių 2020 m. rugsėjį.
– Po to, kai Ramanas įkalintas Baltarusijoje, kaip vertinate jo įkalinimo rezultatus? Ar tai turėjo kokį nors poveikį su „Nexta“ susijusiems žmonėms, konkrečiai jums? Ar tai, kad jis sulaikytas ir pradėjo vienaip ar kitaip bendrauti su režimu, pakenkė jums ar jūsų pažįstamiems?
– Po to, kai jį sulaukė, daug žmonių iš tiesų buvo sulaikyti. Na, mes negalime žinoti, ar dėl jo, ar dėl agento, buvusio biure. Visą 2021 m. vasarą represijos stiprėjo. O kai įkalintas R. Pratasevičius, tapo aišku, kad režimas prieš nieką nesustos. Žmonės kankinti kalėjimuose.
Iš esmės, R. Pratasevičiaus įkalinimas mūsų kanalo niekaip nepaveikė, tačiau pasaulis apie mus sužinojo dar daugiau.
Tačiau, žinoma, tam tikrą informacijos kiekį jie galėjo gauti iš R. Pratasevičiaus. Kai kurie pranešimai, prie kurių Ramanas turėjo prieigą, kai dirbo „Nexta“, vis dėlto išliko. Nežinau, gal informaciją išsaugojo „Telegram“, kartais taip nutinka, senuose susirašinėjimuose išlieka informacija, bet ten buvo žinutės, be nuotraukų ar vaizdo įrašų.
Negalėčiau sakyti, kad patyrėme tiek daug žalos. Žinoma, sustiprinome saugumo priemones, stipriname ir dabar.
– Kartą žiūrėjau interviu su Janu Rudiku, taip pat su jumis dirbusiu „Nexta“, man pasirodė, kad tame interviu jis tarsi smerkė Ramaną už jūsų išvardytus dalykus: kad po jo sulaikymo žmonės pasodinti į kalėjimą, kad jis galėjo elgtis kitaip, nebendradarbiauti su režimu. O pačioje pradžioje, kai Ramanas buvo sulaikytas ir pasirodė Baltarusijos valstybinėje televizijoje su mėlynėmis ant riešų nuo antrankių, tuo metu viešai daug diskutuota, kad jis laikytas įkaitu ir negalima jo smerkti už bendradarbiavimą su režimu. Kaip jaučiatės dabar, ar jis teisingai elgėsi šioje situacijoje? Ar manote, kad jis – įkaitas, ar vis dėlto yra jo kaltė dėl veiksmų ir sprendimų?
– Nežinome, kaip reaguotume tokioje situacijoje, kokioje atsidūrė Ramanas, kai skrido į Vilnių, turėjo planų, o vakare atsidūrė Baltarusijoje. Net nespėjęs ištrinti kai kurių žinučių, nors bandė tai padaryti, kaip nors apsisaugoti, bet kai saugumo pajėgos jau buvo gavusios prieigą prie visų jo prietaisų, kai iš tiesų mažai kas priklausė nuo jo žodžio, nemanau, kad toks užsispyrimas ar principingumas būtų jį išgelbėjęs. Iš esmės jis nelabai ja išskyrėsi ir anksčiau. Jis užsiimdavo žurnalistiniais, buitiniais reikalais, ne politinės sistemos griovimu. Nemanau, kad kitoks elgesys būtų jį išgelbėjęs. Iš esmės, saugumo pajėgos jau turėjo prieigą prie norimos informacijos.
– Vykstant karui Ukrainoje, daugiausia auditorijos turinčiame „Nexta Live“ kanale nėra daug informacijos apie Baltarusiją. Kiek svarbu toliau nušviesti, kas vyksta jūsų šalyje, kokį savo vaidmenį matote dabar?
– Turime daug informacijos iš Baltarusijos. Yra daug vaizdo įrašų ir nuotraukų su karinės technikos judėjimu, teismais, kai kurių uždarų struktūrų dokumentais, tačiau viso to neskelbiame, nes tai gali kelti pavojų žmonėms. Norėtume išsaugoti žmonių, kurie mus skaito, mumis pasitiki, gyvybes ir sveikatą. Nors Baltarusijoje šiuo metu gausu problemų, tačiau saugumas – pirmoje vietoje. Todėl turinio apie Baltarusiją mažiau. Tačiau nušviečiame svarbiausius įvykius. Tai Nobelio premijos laureato įkalinimas. Taip pat nušviečiame kai kuriuos sulaikymus, ar kitus su Baltarusijos režimo nusikaltimais susijusius dalykus.
Mūsų regione, manau, ir daugeliui baltarusių, svarbiausia Ukraina. Dalis žmonių baiminasi, galvoja, ar bus išsiųsti į Ukrainą [kariauti], ar bus iškviesti [į karinį komisariatą], ar turės bėgti iš Baltarusijos.
Mūsų vaidmuo – informuoti ne tik baltarusius, bet ir ukrainiečius bei rusus, nes jie mus pradėjo skaityti po 2020 m. protestų. Dabar komentaruose vyksta daug rusų ir ukrainiečių ginčų.
– Kaip į jus žiūri ukrainiečių auditorija, turint omenyje, kad esate Baltarusijos žiniasklaidos priemonė? Ar ukrainiečiai smerkia jus dėl invazijos į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos?
– Komentaruose pasitaiko juokingų situacijų, kai kas nors pradeda rašyti komentarus prieš baltarusius, iškart atsiranda gynėjų, sakančių, kad iš tikrųjų tai baltarusių kanalas, bet ne visi baltarusiai tokie, yra geležinkelio partizanų, savanorių iš įvairių batalionų, pulkų ir kitų karinių vienetų.
Sekėjai žino: esame baltarusių medija, bet jiems net į galvą neateina, jog kaip nors galėtume teisinti režimą, prieš kurį visą gyvenimą kovojome.
Bendradarbiaujame su daugeliu Ukrainos kanalų. Yra televizijos kanalas „24“, eteryje rodantis mūsų vaizdo įrašus, taip pat ir savo „YouTube“ paskyroje. Dėl to auditorija dar labiau auga.
Taip pat turime baltarusišką ir ukrainietišką kanalą, kur publikuojame vaizdo įrašus ukrainiečių ir baltarusių kalbomis. Daugelis ukrainiečių baltarusių kalbą girdi pirmą kartą, nes ji, deja, vartojama retai. Išgirdę baltarusių kalbą sako: „O, šaunu! Viskas aišku“, per porą mėnesių ten atsirado 26 000 prenumeratorių.
Bet tai nereiškia, kad tampame ukrainietišku kanalu. Tik atliekame darbą, kurį tokioje situacijoje privalėtų atlikti kiekviena medija. Rusijos informacinės atakos paremtos milijardiniais propagandos biudžetais, o šioje pusėje – tik žmonės, įpratę gyventi demokratinėse bendruomenėse, dirbantys pagal žurnalistikos principus. Kartais mūsų pusė pralaimėdavo, nes trūko išteklių. Tačiau tiesa bet kuriuo atveju nugalės. Ir darome viską, ką galime, kad užtikrintume jos pergalę.
