Nuo 2027 metų sausio 1-osios mamadieniais ir tėvadieniais galės naudotis ir iki 14 metų vaikus auginantys darbuotojai. Vieni šį sprendimą vadina reikšmingu žingsniu stiprinant šeimą, kiti perspėja apie jo ekonominę kainą verslui ir viešajam sektoriui.
Šeimai palankios valstybės politikos kūrimas?
LR Seimas priėmė Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis sutarta sudaryti galimybę ilgiau pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis vaikus auginantiems tėvams. Kaip teigia šios įstatyminės pataisos sumanytojai, šiuo teisės aktu siekiama įgyvendinti ilgalaikius valstybės tikslus – prisidėti prie šeimai palankios valstybės politikos kūrimo bei sukurti motyvuotesnę ir lojalesnę darbo jėgą, nes geresnė darbo ir šeimos pusiausvyra mažina emocinį perdegimą bei nedarbingumą: „12–14 metų amžius yra vienas svarbiausių vaiko emocinės brandos etapų, kai tėvų dėmesys ir palaikymas yra ypač reikalingi. (…) Didesnis tėvų įsitraukimas padeda mažinti žalingų įpročių, priklausomybių, patyčių ir emocinių sunkumų riziką, padeda geriau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus suteikdamas realią, o ne tik deklaratyvią pagalbą turinčioms šeimoms“, – argumentuodama įstatymo reikalingumą anuomet LR Seimo posėdyje kalbėjo šių pakeitimų iniciatorė, Seimo narė Jurgita Šukevičienė. Tačiau vos priėmus pataisas paaiškėjo, kad vieningos nuomonės nėra. Vieniems tai – investicija į vaikų ateitį, kitiems – papildomos išlaidos ir nauji organizaciniai iššūkiai.
Papildomos laisvos dienos
Priimtomis Darbo kodekso pataisomis nuspręsta nustatyti, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. papildomos poilsio dienos atitinkamai galės būti suteikiamos darbuotojams, auginantiems vaikus ne iki 12, o iki 14 metų. Galimybė ilgiau pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis taip pat bus sudaryta vaikus auginantiems teisėjams ir profesinės karo tarnybos kariams. Vaikai užauga greičiau, nei tėvai spėja priprasti prie jų vaikystės. Atrodo, dar vakar mažylis nedrąsiai žengė pirmuosius žingsnius į darželį, o šiandien jis jau užveria savo kambario duris ir vis dažniau sako: „Aš pats.“ Specialistai akcentuoja: dvylikos – keturiolikos metų laikotarpis yra vienas jautriausių vaiko brandos etapų. Tai metas, kai paaugliui reikia ne tiek nuolatinės priežiūros, kiek tėvų dėmesio, pokalbių, palaikymo ir tikro buvimo šalia. Šia mintimi grindžiamos ir Seimo priimtos Darbo kodekso pataisos. Nuo 2027 m. sausio 1 d. mamadieniais ir tėvadieniais galės naudotis ne tik iki dvylikos, bet ir iki keturiolikos metų vaikus auginantys darbuotojai. Įstatymo iniciatoriai pabrėžia, kad papildomas laikas su šeima padės stiprinti vaikų emocinę sveikatą, mažins emocinių ir socialinių problemų riziką bei leis geriau suderinti darbą ir šeimos gyvenimą.
Švietimo sektoriui teks persiplanuoti darbą
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, MB „Ekologinė akademija“ direktorė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė sako, kad pati idėja yra socialiai reikalinga, tačiau praktikoje teks spręsti nemažai organizacinių klausimų. Jos teigimu, mokyklose, kuriose ir dabar trūksta mokytojų, išaugus teisę į papildomas poilsio dienas turinčių darbuotojų skaičiui, teks dar kruopščiau planuoti tvarkaraščius ir pavadavimus: „Darbo kodekso pataisos, auginantiems vaikus, mamadienių ir tėvadienių taikymo amžiaus ribą praplečiančios nuo 12 iki 14 metų, padidins darbuotojų turinčių teisę į papildomą laisvą dieną skaičių. Darbdaviai, mano manymu, formaliai pasirengę, nes tai nėra naujas teisinis reguliavimas, tačiau praktikoje vis tiek laukia procesų ir grafikų peržiūrėjimas. Švietimo įstaigose, kur ir taip juntamas mokytojų trūkumas, bus iššūkis koreguojant tvarkaraščius, ieškant pavaduojančių mokytojų, bet veikiausiai išankstinis planavimas padės suvaldyti procesus“, – teigia Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė. Ji mano, kad mamadienius ir tėvadienius vertėtų naudoti mokinių atostogų metu. Taip būtų pasiektas pagrindinis įstatymo tikslas – daugiau kokybiško laiko su vaikais – ir kartu sumažėtų pavadavimų poreikis. „Tokio amžiaus vaikai įprastomis dienomis būna mokyklose, tad įgyvendinant įstatymo pagrindinį tikslą – stiprinti šeimos ryšį ir kokybiškai praleisti kuo daugiau laiko su savo vaikais – prasminga būtų tartis, kad mamadieniai ir tėvadieniai būtų naudojami mokinių atostogų metu, kas sumažintų mokytojų pavadavimų poreikį“, – teigia L. Motuzienė. Pašnekovė neabejoja, kad ekonominis poveikis bus juntamas, tačiau didelės grėsmės nemato. Jos vertinimu, tiek verslui, tiek viešajam sektoriui teks tiesiog atsakingiau planuoti darbo procesus.
Atsiras viršvalandžių poreikis
Motuzienė akcentuoja, Klaipėdos rajonas nėra kažkuo išskirtinis ir susidurs su tokiais pat iššūkiais kaip visa Lietuva. Įgyvendinant Darbo kodekso pataisas, padaugės administracinio darbo (grafikų derinimo, darbo laiko apskaitos, pavadavimų planavimo) įmonių ir įstaigų viduje, planuojant gamybos ar paslaugų užtikrinimą, dėl didesnio skaičiaus darbuotojų neatvykimo. „Žinant demografinę situaciją šalyje, tokie pakeitimai yra socialiai naudingi, nes padeda derinti darbą ir šeimą, tačiau ekonominiu požiūriu jis sukels papildomų iššūkių švietimo įstaigoms ir vietos verslui. Ekonominis poveikis bus jaučiamas, nes atsiras papildoma dalis darbuotojų, kuriems atlyginimas mokamas ne tik už faktiškai nedirbtą dieną (laisvadienį), bet ir už jų pavadavimą. Taip pat dėl pavadavimų gali atsirasti viršvalandžių poreikis, už kuriuos mokamas didesnis atlyginimas. Mažesnėse įmonėse, kur nėra pamainų, ar nebūtinas nuolatinis paslaugų užtikrinimas, dažnu atveju nėra pavadavimo galimybės, dėl sisteminių laisvadienių gali atsirasti produktyvumo mažėjimas, kuris lems pajamų praradimus. Įmonės, ypač dirbančios pamaininiu režimu, kaip ir švietimo sektorius turės lanksčiau planuoti procesus“, – įstatymo pataisas komentuoja L. Motuzienė.
Gera idėja, bet kas už ją sumokės?
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija pataisas vertina gerokai kritiškiau. Verslo organizacija pabrėžia remianti šeimai palankią politiką, tačiau mano, kad socialinės garantijos negali būti plečiamos neįvertinus jų ekonominio poveikio. Asociacijos prezidento Sigito Gailiūno teigimu, papildomos poilsio dienos reiškia ne tik darbo užmokestį už nedirbtą laiką. Darbdaviams tenka organizuoti darbuotojų pavadavimą, pertvarkyti darbo grafikus ir užtikrinti nepertraukiamą įmonių veiklą. Tai ypač sudėtinga mažoms bei vidutinėms įmonėms. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis atkreipia dėmesį, kad verslui vienu metu tenka prisitaikyti prie kelių naujų sprendimų – didėjančios minimalios mėnesinės algos, kitų mokestinių pokyčių ir dabar išplėsto mamadienių taikymo. Jo nuomone, socialinės politikos tikslai neturėtų būti įgyvendinami vien darbdavių sąskaita. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pabrėžia, kad verslo bendruomenė remia priemones, padedančias darbuotojams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, tačiau socialinė politika turi būti formuojama atsakingai, ieškant balanso tarp darbuotojų poreikių ir darbdavių galimybių.
Sveikatos įstaigos jau skaičiuoja papildomas išlaidas
Sveikatos sektorius pokyčius vertina ramiai, tačiau neslepia, kad jie kainuoja. Klaipėdos rajono sveikatos centro direktorė Neringa Tarvydienė pabrėžia, jog darbuotojų gerovė tiesiogiai susijusi su pacientams teikiamų paslaugų kokybe, todėl papildomos poilsio dienos vertinamos kaip investicija į personalą. Tačiau ši investicija turi ir labai konkrečią kainą. Per pirmąjį šių metų pusmetį darbuotojams suteikta apie 260 mamadienių ir tėvadienių, o jų apmokėjimas bei darbuotojų pavadavimai kainavo iki 32 tūkstančių eurų. „Žinoma jaunėjant mūsų kolektyvui, turime vis daugiau darbuotojų, kurie gali pasinaudoti šiomis nuostatomis. Pavyzdžiui, per šių metų pirmus 6 mėnesius buvo suteikta 260 dienų, o išlaidos už šių dienų apmokėjimus ir pavadavimus sudarė iki 32 tūkst. Eur. Tai yra reikšminga suma“, – tikino N. Tarvydienė. Direktorė atkreipia dėmesį, kad gydytojui specialistui pasinaudojus papildoma poilsio diena, tą dieną paslaugų negauna apie dvidešimt pacientų. Ji tikisi, kad ateityje valstybė peržiūrės ir sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, nes kol kas papildoma finansinė našta tenka gydymo įstaigoms. Ji tikina, kad laikysis visų pasikeitusių teisės aktų. „Sveikatos priežiūros įstaigoje darbuotojų darbo ir poilsio balansas yra svarbi vertybė, todėl teigiami pokyčiai, skatinantys darbuotojų gerovę ir šeimos bei darbo derinimą, yra vertinami palankiai. Nuo 2027 m. įsigaliosiančios Darbo kodekso nuostatos dėl papildomų poilsio dienų tėvams bus įgyvendinamos laikantis teisės aktų reikalavimų bei užtikrinant pacientams reikalingų paslaugų tęstinumą kaip ir iki šiol. Medicinos sektoriuje darbo organizavimas visais atvejais planuojamas iš anksto – sudaromi darbo grafikai, numatomi pavadavimai, stiprinamas komandinio darbo principas. Tai leidžia sklandžiai derinti tiek darbuotojų poreikius, tiek paslaugų prieinamumą pacientams“, – kalbėjo direktorė.
Apmokamos dinos negaus
Papildomos poilsio dienos priklausys tik dirbantiems pagal darbo sutartį. Tuo metu individualią veiklą vykdantys žmonės, dirbantieji su verslo liudijimu ar patys susikūrę darbo vietą tokių garantijų negaus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad savarankiškai dirbantys asmenys patys planuoja savo darbo laiką, todėl gali pasirinkti, kada skirti laiko šeimai. Ministerija taip pat nurodo, jog šiuo metu galimybės plėsti šias garantijas savarankiškai dirbantiems nėra svarstomos. Vis dėlto toks paaiškinimas ne visus įtikina. Kritikai klausia, ar šeimos politika netampa priklausoma nuo pasirinktos darbo formos. Juk savarankiškai dirbantis žmogus taip pat augina vaikus, tačiau kiekviena laisva diena jam reiškia prarastas pajamas.
Ginčų pasitaiko retai
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad darbo ginčų dėl mamadienių ir tėvadienių iki šiol pasitaiko retai. Dažniausiai darbuotojai ir darbdaviai konsultuojasi dėl šios garantijos suteikimo tvarkos, terminų ar apmokėjimo. Ar naujosios pataisos pakeis situaciją, prognozuoti kol kas anksti – tai paaiškės tik joms įsigaliojus ir susiformavus praktikai. „Šiuo metu VDI negali įvertinti ar nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Darno kodekso pataisos lems didesnį darbo ginčų ar konsultacijų dėl šios garantijos skaičių. Realus šių pakeitimų poveikis paaiškės tik jiems įsigaliojus ir susiformavus jų taikymo praktikai. Šiuo metu darbo ginčai dėl šios teisės pasitaiko palyginti retai – tokio pobūdžio reikalavimai nėra tarp dažniausiai Darbo ginčų komisijose nagrinėjamų bylų. Kadangi atskiros statistikos nėra kaupiama, negalime išskirti ekonominės veiklos sričių ar įvardyti, kokio sektoriaus įmonės dažniausiai minimos tokių ginčų kontekste. Taip pat nėra duomenų, kurie leistų įvertinti tokių ginčų skaičių konkrečiose savivaldybėse. VDI nekaupia statistikos apie dažniausiai darbdavių daromas klaidas šioje srityje. Vis dėlto konsultacijų praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbdaviai netinkamai aiškina ar taiko šias nuostatas. Dažniausiai klausimų kyla dėl darbuotojo teisės į papildomą poilsio laiką, jo suteikimo tvarkos, galimybės pasirinkti konkrečią poilsio dieną ar laiką, taip pat dėl šio poilsio laiko derinimo su darbo organizavimo poreikiais“, – situaciją komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyrius.
Kur ieškoti balanso?
Diskusija dėl mamadienių seniai peržengė vien Darbo kodekso ribas. Ji palietė kur kas platesnius klausimus – kokią šeimos politiką kuria valstybė, kaip suderinti darbuotojų gerovę ir darbdavių galimybes, ar socialinės garantijos vienodai pasiekia visus dirbančiuosius?.. Vargu ar kas nors ginčysis, kad paaugliui reikia tėvų dėmesio. Tačiau akivaizdu ir tai, kad kiekviena papildoma socialinė garantija turi savo kainą. Vieni ją vadina investicija į vaikų ateitį, kiti – augančia našta verslui ir viešajam sektoriui. O savarankiškai dirbantys tėvai kol kas lieka tarp dviejų pasaulių – jie patys sprendžia, kada būti su savo vaikais, tačiau už šį laiką sumoka iš savo kišenės.
Dana Lukauskienė
