Pastaraisiais metais tarp valstybių visame pasaulyje ypač sparčiai kyla tarpusavio sienos. Ir iš tiesų, tokio sienų „vajaus“ pasaulis dar neregėjo. Tai, kad pasaulis tapo globalus, o jame egzistuoja tokios sėkmingos laisvo piliečių ir prekių judėjimo erdvės kaip Europos Sąjunga (ES), šalių neįtikina gerais kaimynių ketinimais. Po pastarųjų metų įvykių nebeįtikina ir mūsų, todėl Lietuva turės jau antrą sieną su antra Rytų bloko kaimyne – Baltarusija.
Tai, kad šiuolaikinis pasaulis yra „sienų pasaulis“, patvirtina ir statistiniai duomenys. Skaičiuojama, kad 1968-2018 metais sienų įrengimo klausimu pirmavo Azijos regionas (37), antroje vietoje buvo Europa (17), trečioje – Afrika (11), na, o Šiaurės Amerikai teko 1-a JAV siena su Meksika. Pastaroji siena bene garsiausia, nes ją inicijavo abejingų nepaliekantis buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, o Meksikos mažamečių atskyrimo nuo tėvų dramą sekė žmonės visame pasaulyje.
Po II pasaulinio karo pasaulyje buvo septynios pasienio sienos arba kitokie barjerai. 1989 metais griuvus Berlyno sienai, jų priskaičiuota 15-a, tuo tarpu 2018-aisiais – jau 77-i. Sienų ir barjerų poreikis ypač išaugo po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinių savižudžių išpuolių JAV, o gebėjimą geriau kontroliuoti savo sienas dar paaštrino 2020 metais įsisiūbavusi koronaviruso COVID-19 pandemija.
Išskirkime tris pagrindines ilgametes priežastis, kodėl tokie fiziniai barjerai išvis iškyla. Pirmoji yra bandymas suvaldyti imigrantų srautus, tą patvirtintų ne viena Europos valstybė, tarp jų Didžioji Britanija ar Vengrija. Antra priežastis yra tikėtinas terorizmo pavojus, o trejetuką užbaigia, žinoma, kontrabanda.
Kaip šalis mes susidūrėme su dviem iš trijų populiariausių priežasčių sienai statyti. Prieš keletą metų tvora pasienyje su Rusijai priklausančia Kaliningrado sritimi iškilo siekiant užkardyti kelius kontrabandininkams. Ir Lukašenkos režimas čia nenuleidžia rankų bei vis bando mums pavėžėti pigių cigarečių, tačiau sienos prisiprašė 2021 metais suorganizavęs milžinišką pabėgėlių srautą. Todėl pasienyje su šia šalimi kyla aukštas įtvirtintas barjeras, kuris leistų imigrantams sieną kirsti tik legaliuose punktuose.
Klausimas, ar tokie barjerai yra tikrai veiksmingi, skirtingų nuomonių šalininkus verstų pasiginčyti. Nuo priekaištų dėl humaniško ir empatiško požiūrio į imigrantus trūkumo (aštri koncertina čia svorio tik pridėtų) iki svarstymų, kad naujausiomis technologijomis – vaizdo kameromis, įvairiais jutikliais, dronais apginkluotas pasienio ruožas būtų kur kas efektyvesnis.
Vis dėlto, JAV patirtis rodo, kad modernios technologijos nėra ideali išeitis. Karinės paskirties dronas „CBP Predator B aircraft“ kainuoja apie 17 mln. JAV dolerių, o išlaidos vienai jo skraidymo valandai 2019 metais siekė apie 12,3 tūkst. JAV dolerių. Tiesa, naujos kartos dronai yra mažesni ir pigesni, tačiau jie turi ir reikšmingų trūkumų: ore gali išbūti trumpiau, be to, yra mažiau atsparūs nepalankioms oro sąlygoms.
Kur dar atvejai, kai modernios sistemos „neatpažįsta“ pro jas žygiuojančių karvių ar kitų judančių stambių gyvūnų, o ir patys imigrantai skundžiasi, kad susiklosčius sudėtingoms aplinkybėms technika pagalbos čia ir dabar suteikti tiesiog negali – reikia sulaukti žmogaus, o tai užtrunka.
Fiziniai barjerai nedžiugina ir gyvenančiųjų pasienyje, turinčių socialinių ryšių kitoje šalyje. Tačiau sunkiai nenuspėjamos kaimynės verčia rinktis ir tokių saitų nutraukimą.
Po Krymo aneksijos 2014 metais fizinę sieną su Rusija ėmė statyti ir Ukraina. Dalis jos gyventojų šios iniciatyvos nesuprato, nes „100 metų jokios sienos su Rusija nereikėjo“ ir panašiai. Šiemet vasario 24-ąją Rusijai įsiveržus į kaimyninę šalį galime pasakyti, kad fizinė siena nuo tankų neapsaugo. Tačiau neapsigaukime, kad patys ukrainiečiai to nežinojo. Žinojo. Ir sieną, kiek jos galėjo įrengti iki Rusijos aneksuotų vietovių, laikė tiesiog galimybe laimėti brangaus laiko bei organizuoti pirmąją gynybos liniją, kol sulauks Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.
Transnacionalinio instituto (angl. The Transnational Institute, TNI) vertinimu, 2020 metais 6-i iš 10-ies žmonių gyveno valstybėje, turinčioje fizinį sienos barjerą. Savotiškas čempionas čia yra Izraelis, turintis 6-ias sienas, po tris turi Marokas, Iranas ir Indija (dengia net 43 proc. jos išorės sienų linijos). Lietuva patenka į vieną grupę su Pietų Afrika, Saudo Arabija, Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE), Jordanija, Turkija, Turkmėnija, Kazachstanu ir Vengrija – po dvi sienas.
Taip kad sveiki atvykę į modernų, globalų, bet sienomis apsistačiusį pasaulį. Statomas fizinis barjeras su Baltarusija ir mus išvedė tiesiai į sienų lyderių trejetuką primindamas, kad geopolitinė situacija nepalieka daug kūrybiškų išeičių saugumui padidinti.
