Sausį dešimtys tūkstantų gyventojų bus įtraukti į antrosios pensijų pakopos kaupimą. Daliai tai bus jau pakartotinis įtraukimas. LRT.lt primena, ką reikia žinoti įtrauktiesiems.
Kas įtraukiami į kaupimą ir kaip sužinoti, ar esi įtrauktas?
Į kaupimą šiemet bus įtraukiami tie gyventojai, kurie 2023 m. sausio 2 d. buvo pilnamečiai, dirbantys ir iki šiol nebuvo įtraukti. Taip pat pakartotinai įtraukiami bus tie, kurie kaupti atsisakė prieš trejus metus – 2020 m.
Apie tai, kad yra įtraukti į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, gyventojai pirmiausia bus informuoti elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS) paskyroje. Pranešimai į sistemą bus įkelti sausio mėnesį.
Jeigu bus fiksuojama, kad su šiuo pranešimu asmuo nesusipažino, papildomi pranešimai per EGAS bus siunčiami ir vasarį bei kovą.
Jeigu ir su pakartotiniais pranešimais gyventojas nesusipažins, balandžio mėnesį jam bus išsiųstas registruotas laiškas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet į pensijų kaupimą antrojoje pakopoje bus įtraukta apie 64 800 žmonių.
„Sodra“ primena, kad gyventojai turėtų atnaujinti informaciją savo „Sodros“ paskyrose. Tokiu būdu informacija juos pasieks efektyviau.
Ką daryti, jeigu noriu kaupti?
Į kupimą įtraukti ir jame dalyvauti norintys gyventojai gali pasirinkti vieną iš dviejų kelių – nelaukdami liepos, kai ir prasidėtų kaupimas, savarankiškai sudaryti sutartį su pasirinktu pensijų fondu arba nieko nedaryti. Pastaruoju atveju gyventojui bus atsitiktine tvarka priskirtas pensijų fondas ir kaupti jis pradės nuo liepos 1-osios.
Ką daryti, jeigu nenoriu kaupti?
Jeigu į kaupimą įtrauktas asmuo kaupti nenori, kaupimo jis privalo atsisakyti per EGAS ar gyvai „Sodros“ padalinyje iki birželio 30 d. To nepadarius, kaip minėta, nuo liepos 1-osios gyventojui priskiriamas fondas ir jis pradeda kaupti. Pradėjus kaupimą, pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos galimybės nėra.
Kiek turėsiu kiekvieną mėnesį sumokėti, jeigu pasirinksiu kaupti?
Nuo 2023 m. visi kaupiantieji nuo savo darbo užmokesčio popieriuje skirs 3 proc. Atitinkamai valstybė prie šios dalies pridės 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tai šiais metais sieks 28,38 euro.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įmoka į pensijų fondą skaičiuojama nuo darbo užmokesčio popieriuje. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 1 000 eurų į rankas, jo įmoka sieks 49,15 euro, nes jo darbo užmokestis popieriuje – kiek daugiau nei 1638 eurai.
Kaip atgausiu sukauptus pinigus?
Kaip bus išmokėta gyventojo sukaupta suma, priklausys nuo to, kokią sumą jis spės sukaupti.
Nuo 2023 m. įsigalioja nauji dydžiai, pagal kuriuos bus nustatoma pensijų išmokos rūšis pensijų fondų dalyviams.
Jeigu fonde bus sukaupta iki 5 403 eurų, lėšas gyventojas galės atsiimti kaip vienkartinę išmoką.
Jeigu lėšų suma bus didesnė – nuo 5 403 iki 10 807 eurų – gyventojas gaus periodines išmokas.
Sukaupusiems daugiau nei 10 807 eurus bus privalu įsigyti anuitetą.
Vis dėlto, jeigu pensijų fonde bus sukaupta daugiau nei 64 841 euras, pinigus, viršijančius šią sumą, gyventojas galės atsiimti kaip vienkartinę pensijų išmoką.
Išmokų ribos indeksuojamos kas 3-eji metai, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją.
Ką dar reikia žinoti?
Nuo šių metų vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 482 iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu ūgtelėjo nuo 510 iki 575 eurų.
Ir toliau vėlinamas pensinis amžius bei ilginamas būtinasis stažas. Pastarasis nuo sausio 1-osios tiek vyrams, tiek moteris pailgėjo šešiais mėnesiais ir siekia 33-ejus metus.
Didesnį stažą už būtinąjį įgijusiems asmenims papildomai didėja bendroji pensijos dalis. Į būtinąjį stažą atsižvelgiama mokant mažų pensijų priemokas bei nustatant teisę gauti išankstinę senatvės pensiją.
Be to, būtinasis stažas svarbus ir nedirbantiems priešpensinio amžiaus asmenims – būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti įgiję asmenys atleidžiami nuo prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Būtinasis stažas bus ilginamas bent iki 2027 m., kai pasieks 35-erius metus.
Nuo 2023 m. sausio 1-osios vyrų pensinis amžius siekia 64-erius metus 6 mėnesius, moterų – 64-erius metus. Tai reiškia, kad norintiems gauti pensiją vyrams šiemet teks dirbti 2 mėnesiais ilgiau, o moterims – 4 mėnesiais ilgiau nei pernai.
Pensinis amžius bus didinamas iki 2026-ųjų, kai tiek vyrų, tiek moterų amžius pasieks 65-erius metus.
