Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), kreipdamasi į šalies politikus ir visuomenę, pristatė septynis veiksnius, kurie šiandien yra kritiniai, kad Lietuvos ekonomika ne tik išlaikytų augimo trajektoriją, bet tai būtų tvarus ir prie visų Lietuvos gyventojų gerovės prisidedantis augimas.
V. Janulevičius, Elta nuotrauka
„Tai, ką šiuo priešrinkiminiu laikotarpiu girdime per politinių partijų atstovų debatus, Lietuvos pramonės ir verslo bendruomenei kelia didelį nerimą. Verslui Lietuvoje mokesčiai šiemet jau buvo pakelti. Gynybos stiprinimui skirtos mokesčių reformos pagrįstumu neabejojame. Tačiau iš politikų girdime apie dar dvi mokesčių reformas. Viena iš jų gali įvykti tarpuvaldžiu, iškart po rinkimų, kai gali būti priimami dabar Seimo darbotvarkėje palikti GPM pakeitimai. Apie kitą reformą kalbama iškart po koalicijos pasikeitimo, ir čia taip pat įvardinami reikšmingai keliami mokesčiai verslui – net 4 proc. didinamas pelno apmokestinimas. Ir greičiausiai tai dar ne pabaiga. Jei šie scenarijai taptų kūnu, sąlygos verslui Lietuvoje 2024 m. būtų pablogintos net tris kartus keičiant mokesčius. Tiesą sakant, jau vien tai, kad apie tai kalbama, blogina verslo lūkesčius, o kartu su jais ir norą investuoti“, – sakė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
E. Stonkutė, Elta nuotrauka
LPK ekonomistė Eglė Stonkutė pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvai prognozuojamas ekonomikos augimas yra išimtis visame regione ir vertintinas greičiau kaip ekonomikos stebuklas.
„Lietuvos ekonomikos augimą leido užtikrinti tai, kad kitaip nei kaimyninėje Estijoje, Lietuvoje buvo susilaikyta nuo drastiško mokesčių didinimo. Be to, augimas kol kas nėra tvarus, nes Lietuvos ekonomikos stuburas – pramonė – vis dar gyvena prastomis nuotaikomis“, – sakė E. Stonkutė.
Šiuo sudėtingu geopolitiniu periodu LPK mato du svarbiausius iššūkius Lietuvos ekonomikai: užtikrinti, kad prognozuojamas augimas nebūtų sustabdytas ir kartu taptų tvarus. Tam užtikrinti LPK pristatė septynis veiksnius, kurie šiandien yra kritiniai, kad Lietuvos ekonomika ne tik išlaikytų augimo trajektoriją, bet tai būtų tvarus ir prie visų Lietuvos gyventojų gerovės prisidedantis augimas.
1.Mokestinė aplinka
1.1. Laikantis principo, kad mokestinis stabilumas yra vertybė, 2024-2026 m. periodu siūlome mokestinių pakeitimų nedaryti. Nuo 2026 metų bet kokie pakeitimai turi būti teikiami kartu su išsamiu poveikio ekonomikai ir investicijų augimui vertinimu.
1.2. Iki 2026 metų supaprastinti mokestines paskatas įmonėms, investuojančioms į darbo našumo didinimą ir inovacijas. Užtikrinti joms papildomas efektyvias paramos priemones.
1.3. Nuo 2026 metų įvesti 0 proc. paskatą pelnui, reinvestuojamam į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) bei energetinę transformaciją; parengti bazę nuo 2027 metų tokią paskatą taikyti visam reinvestuojamas pelnui.
2.Prieiga prie kapitalo
2.1. Iki 2026 metų pritraukti naujas paskolas verslui teikiančias finansų institucijas.
2.2. Iki 2026 metų išplėsti besiplečiančių verslų („scale-up“) etapo finansavimo priemones.
2.3. Iki 2030 metų aktyvinti rizikos kapitalo fondų formavimąsi ir investavimą Lietuvoje.
3. Užtikrinti konkurencingas energetikos kainas verslui
3.1. Iki 2025 metų atlikti energetikos sistemos vertinimą konkurencingoms kainoms užtikrinti; iki 2026 metų užtikrinti maksimalų apsirūpinimą atsinaujinančiais energijos ištekliais konkurencinga elektros energijos kaina.
3.2. Iki 2026 metų užtikrinti elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklo pertvarką atsižvelgiant į spartų gaminančių vartotojų skaičiaus augimą ir atsparumą geopolitiniams iššūkiams.
3.3. Iki 2026 metų sudaryti reguliacines, finansines ir kitas būtinas paskatas elektros energijos kaupimui.
4. Inovacijų politika turi keistis iš esmės
4.1. Padidinti paramą verslo inicijuojamiems inovacijų projektams tokia apimtimi, kad šalies išlaidos inovacijoms 2030 metais siektų 4 proc. BVP.
4.2. Iki 2027 metų reformuoti viešąją inovacijų paramos paslaugų sistemą.
4.3. Iki 2027 metų paleisti priemones, skatinančias mokslo ir studijų institucijas plėtoti inovacijas kartu su verslu ir komercializuoti MTEP rezultatus.
5. Kvalifikuotų darbuotojų rengimas ir subalansuota migracijos politika
5.1. Iki 2026 metų atlikti darbuotojų perkvalifikavimo sistemos auditą ir parengti jos efektyvumo didinimo veiksmų planą.
5.2. Iki 2026 metų parengti STEM krypčių specialistų rengimo tobulinimo planą, apimantį visus švietimo lygmenis ir darbuotojo mokymąsi visą gyvenimą; 2030 m. STEM sričių specialistų dalį darbo rinkoje padidinti du kartus.
5.3. Iki 2026 metų sukurti ir pradėti įgyvendinti efektyvią ir nuoseklią vietinių ir užsienio talentų apsirūpinimo ir išlaikymo politiką.
6. Valstybės biurokratijos efektyvumas ir poveikis ekonominiams procesams
6.1. Iki 2027 metų sumažinti verslo administracinę naštą 30 procentų.
6.2. Iki 2030 metų sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas 20 procentų.
6.3. Iki 2026 metų sukurti sąlygas panaudoti verslo kūrybinį potencialą, integruojant verslo atstovą (-us) į valstybės valdymo struktūras.
7. Svarbiausias iššūkis Lietuvai – tolesnis gynybos potencialo didinimas
7.1. Iki 2030 metų padidinti šalies gynybos pramonės pajėgumus tiek, kad nuo pramonės priklausomas šalies gynybinis savarankiškumas padidėtų du kartus. 40 proc. gynybos poreikių turi būti užtikrinama Lietuvoje vietos ar užsienio pramonės gamintojų.
7.2. Užtikrinti, kad santykinai didesnė dalis inovacijoms skirto finansavimo tektų būtent gynybos pramonei.
7.3. Iki 2026 metų sudaryti šalies gynybos pramonės vystymo regionuose planą, kartu vystant nuoseklų Lietuvos gynybos pramonės gamybos įtraukimo į pasaulines tiekimo grandines bei energetikos ir susisiekimo infrastruktūros plėtros planą.
7 kritiniai veiksniai
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto dr. Nerijaus Mačiulio pranešimas
„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino pranešimas
Spaudos konferencijos įrašas
