Rudenį prasidėsiantis tris mėnesius truksiantis Lietuvos sezonas Prancūzijoje pakvies į mažiausiai 200 renginių visoje šalyje – tikimasi, kad tai leis ne tik pristatyti iškiliausių menininkų kūrybą prancūzams, bet ir padės pažinti Lietuvos istoriją bei suprasti jos geopolitinę situaciją.
Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 komisarė Virginija Vitkienė, pirmadienį pristatydama programą Prancūzijos žiniasklaidai, teigė, kad po daugybės vizitų į Lietuvą ir jos aktualijų analizės, prancūzų profesionalai į savo repertuarus ir erdves atsirinko tai, kuo patys yra visiškai užtikrinti ir ką besididžiuodami gali pasiūlyti savo auditorijoms.
„Lietuvos kūrėjai prancūzus žavi ir intriguoja vertybiškai angažuota pozicija – dauguma su mūsų šalies istorija susijusių projektų žiūrovams taps unikalia galimybe naujai suprasti geopolitinę mūsų regiono situaciją. Kaip programos kuratorė, itin džiaugiuosi dideliu dėmesiu Lietuvos kūrėjoms, menininkėms ir prodiuserėms, kurių indėlis į programą visoje Prancūzijoje bus išties ryškus“, – sakė V. Vitkienė.
Pristatyme – per 500 menininkų
Lietuvos sezonas Prancūzijoje pasitiks šūkiu „Kitas tas pats“ (pranc. „Se voir en l’autre“), jis prasidės rugsėjo 12 ir truks iki gruodžio 12 dienos. Sezono metu vyks parodos, koncertai, spektakliai, cirko pasirodymai ir įvairūs kiti renginiai, apimsiantys tris temas: Globalios kaimynystės, Įgalintos tapatybės ir Išlaisvintos vaizduotės.
Paryžiuje ir įvairiose kitose Prancūzijos vietose vyksiančiuose renginiuose turėtų dalyvauti per 500 Lietuvos menininkų, atlikėjų, kitų kultūros sričių atstovų, nemaža dalis jų kuria Prancūzijoje.
Tarp jų – Venecijos bienalės pagrindinį apdovanojimą pelniusios operos „Saulė ir jūra“ kūrėjos Lina Lapelytė, Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė, vizualiojo meno ir kino kūrėja Emilija Škarnulytė, rašytojas ir kuratorius Raimundas Malašauskas, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, kino režisierius Andrius Stonys, pianistai Mūza Rubackytė, Rokas Zubovas, kompozitorius ir dirigentas Gediminas Gelgotas, teatro režisierius Oskaras Koršunovas, šiemet Venecijos bienalėje Lietuvą pristatysiantis šiuolaikinio meno kūrėjų Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos duetas „Pakui Hardware“ bei daugybė kitų.
Dalis renginių dar bus atrinkta ir patvirtinta artėjant rugsėjui.
Pusšimtis spektaklių, paroda Pompidou centre
Nuo rugsėjo 13 dienos Nacionaliniame Pompidou meno ir kultūros centre Paryžiuje lauks Lietuvos menininkų paroda, organizuojama kartu su MO muziejumi ir apimanti laikotarpį nuo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki šių laikų.
Pompidou centro iniciatyva sezono atidarymo savaitgalį čia ir daugiau nei 10-yje kitų kultūros vietų visame pasaulyje bus minima Tarptautinė poezijos diena pristatant menininko Jono Meko eiles ir kūrybinį palikimą. O lapkritį Pompidou centro filmoteka pristatys režisieriaus Audriaus Stonio kino filmų retrospektyvą.
Spalį šiuolaikinio meno institucijose „Palais de Tokyo“ ir „KADIST Paris“ bus pristatomas Neringos Bumblienės ir Emilie Villez kuruojamas projektas „Sienos yra naktiniai gyvūnai“, o teatras „Théâtre de la Ville“ rengia specialią Lietuvai skirtą programą, apimsiančią per 50 spektaklių ir pasirodymų, kuriuos pristatys Lietuvos teatrai.
Festivalyje „Festival d’Automne“ bus pristatyta „Operomanijos“ prodiusuota V. Grainytės, L. Lapelytės ir R. Barzdžiukaitės šiuolaikinė opera „Gero dienos!“, pasaulinio pripažinimo sulaukusi menininkių šiuolaikinė opera „Saulė ir Jūra“ lapkritį – sausį taps akcentu Marselio bienalėje „Chroniques“. Lietuviškoji programa bienalėje apims video ir skaitmeninio meno kūrinius. L. Lapelytė sezono atidarymo savaitę festivalyje „Festival d’Automne“ pristatys ir savo eksperimentinę muzikinę kompoziciją.
Lauks kino programa, šokio, cirko pasirodymai
Tulūzoje vykstančios bienalės ir Tarptautinio scenos menų festivalio auditorija išvys specialią programą, kurioje numatoma surengti ne mažiau aštuonių pasirodymų, pristatančių Lietuvos šokio, cirko, teatro ir muzikos scenų įvairovę. Tarp jų – D. Strimaičio šokio spektaklis „Hairy 2.0“, Agnietės Lisičkinaitės spektaklis „Hands Up“ ir kiti.
Tarptautiniame cirko festivalyje „CIRCa Auch“ spalį žiūrovų lauks lietuviško cirko projektai: Marijos Baranauskaitės Liberman „Nappies project“, Izabelės Kuzelytės „How a Spiral Works“ ir trupės „Taigi Cirkas“ darbas „InTENSE“.
Viso sezono metu įvairiuose festivaliuose bus pristatyta ir lietuviško kino programa, apimsianti tiek kino klasiką, tiek ir šiuolaikinį kiną, studentų darbus, trumpametražius, LGBT temai skirtus filmus, videomeną. Dalyvausiantys autoriai – A. Stonys, Kristina Buožytė, Lina Lužytė, Alantė Kavaitė, Marija Kavtaradzė, Skirmanta Jakaitė, Deimantas Narkevičius, Romas Zabarauskas, Vytautas Katkus, Saulius Baradinskas, Laurynas Bareiša, Anastasija Sosunova, Emilija Škarnulytė, Agnė Jokšė, Lukas Kacinauskas ir kiti.
Muzikinis turas, literatūros renginiai
Rudenį Prancūzijoje įvyks muzikinis turas, sukurtas bendradarbiaujant su festivaliais ir koncertų salėmis Prancūzijoje. „Europavox“ projekto koncertuose bus pristatomi lietuvių ir prancūzų atlikėjai, kurie surengs turą per tris miestus: Paryžių, Vendomą ir Burgą, organizuos susitikimus, diskusijas.
Sezono metu taip pat lauks kolektyvinė jaunųjų Lietuvos kūrėjų paroda „Ambsadoriai“ Romenvilyje, Aleksandros Kasubos ir Marijos Olšauskaitės paroda Nime, vyks vaikų ir paauglių literatūros populiarinimo renginiai.
2,5 mln. eurų programai skiria Lietuvos kultūros institutas, panašia suma prisideda Prancūzų institutas, įvairios kultūros institucijos taip pat skiria dalį lėšų.
Be planuojamų renginių, ketinama įgyvendinti per 120 dvišalių kultūros partnerysčių. Iš viso tikimasi pritraukti daugiau nei pusę milijono žiūrovų ir lankytojų.
Tarp akcentų – geopolitinė situacija
Programa pristatyta Lietuvai svarbią dieną – kovo 11-ąją, minint Nepriklausomybės atkūrimo metines. Kultūros ministras Simonas Kairys pažymėjo, kad lygiai prieš 34-erius metus atkūrusi valstybingumą, Lietuva kartu atgavo ir „tai, kas buvo pavergta ir melu bei klasta paslėpta nuo pasaulio“, o vieni iš lyderių kelyje į nepriklausomybę ir buvo rašytojai, poetai, kiti menininkai.
„Pastarieji įvykiai parodė, kad kultūra ir toliau atlieka svarbų vaidmenį kovoje už laisvę. Karo lauke agresorius nori ne tik žaloti ir žudyti piliečius, bet ir sunaikinti kultūrą, istoriją ir atmintį. Tai aiškiai matyti dabartinėje Ukrainoje“, – sakė ministras.
Jis tvirtino neabejojantis, kad Lietuvos sezonas Prancūzijoje bus „ne vienkartinis įvykis, o tvarios partnerystės pradžia“.
„Esame daug arčiau, nei galime manyti, tiek kalbant apie fizinį atstumą tarp Lietuvos ir Prancūzijos, kuris lėktuvu įveikiamas vos per pora valandų, ar kultūrinį atstumą (…). Įvertinkime šį sezoną kaip puikią galimybę menininkams, institucijoms ir kultūros vadybininkams. Esu įsitikinęs, kad per šį laiką užsimezgusios ilgalaikės partnerystės dar labiau sustiprins mūsų vertybes. Pasinaudokime šia galimybe dirbti kartu ir kurti stipresnę Europą“, – sakė S. Kairys.
V. Vitkienė taip pat pripažino, kad Rusijos karas „reikšmingai paveikė Lietuvos kultūrą“.
„Prasidėjus karui, kultūrinės produkcijos temos, visa tematika tapo itin jautri geopolitinei realybei, Ukrainos paramai, jausmams, kurie kilo visuomenėje. Mes esame geopolitiškai labai artimi ir suprantame šio karo priežastis“, – renginyje kalbėjo Lietuvos sezono Prancūzijoje ambasadorė.
„Taigi, yra daugybė meninės produkcijos, pavyzdžiui, paroda „Palais de Tokyo“, kai kurie teatro projektai, turime ir debatus, parodų, skirtų sovietinėms deportacijoms. Tai grįžta per dabartinę realybę Ukrainoje“, – sakė V. Vitkienė.
