Lietuvoje Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga formaliai vis dar streikuoja, nors jau pusantro mėnesio šalies mokytojai yra sugrįžę dirbti į mokyklas. Sako streiko nenutraukiantys tam, kad mokytojai bet kada galėtų vėl nustoti dirbti be ilgai užtrunkančio derinimo. O štai Estijoje pedagogai šią savaitę pradėjo neribotos trukmės streiką. LRT RADIJO bendradarbis šioje šalyje Vaidas Matulaitis pažymi, kad mokytojai reikalauja didesnio altlyginimo ir turi stiprų visuomenės palaikymą.
Pasak pašnekovo, pedagogai reikalauja, kad jų alga 2025 m. pasiektų 1950 Eur ir prilygtų vidutiniam algos dydžiui.
„Toks pažadas buvo duotas Estijos mokytojams praeitais metais. Prieš vykusius rinkimus į Estijos parlamentą beveik visos partijos žadėjo pakelti, tačiau šito pažado neištesėjo. Dėl to tas streikas ir vyksta, apie jį buvo kalbėta dar praeitų metų rudenį. Jis, galima sakyti, yra planinis, jam yra gerai pasiruošta, jis per daug nieko nestebina“, – komentuoja pašnekovas.
Anot V. Matulaičio, į streiką įsitraukė daugybė pedagogų – apie 10 tūkst. dalyvauja jau dabar, trečiadienį skaičius turėtų dar labiau išaugti.
„Prasidės paralelinis mažasis streikas arba, pavadinkime, solidarumo streikas, kai prisijungs kitų mokymo įstaigų – ne tik bendrojo lavinimo – pedagogai. Tiesa, solidarumo streikas įstatymo numatyta tvarka gali vykti tik tris dienas, o šis bendrasis streikas yra neribotas.
Be abejo, mokyklų darbas sutrikdytas, pamokos daugumoje mokyklų nevyksta. Yra įvairiai sprendžiama ši problema – kai kurios mokyklos rodo filmus vaikams, pamaitina, paleidžia namo, tačiau yra daug bibliotekų, įvairių ugdymo, užklasinės veiklos centrų, kurie pratęsia darbą, kviečia tėvus atvesti vaikus ir palikti juos tomis mokyklos valandomis, jei šie neturi kitų sprendimų“, – sako LRT RADIJO bendradarbis.
V. Matulaitis pažymi, kad sprendimo ženklų kol kas nematyti, tačiau antradienį Vyriausybė, Švietimo ministerija ir pedagogų asociacijos atstovai sutarė pradėti ilgalaikes derybas.
„Tikrai yra įtampų ir tuose pačiuose valdžios koridoriuose, kai tos pačios Vyriausybės kabineto nariai tarpusavyje nesutaria ir švietimo ministrė Kristina Kallas ir jos bendrapavardė Estijos premjerė Kaja Kallas sprendimo kamuolį perduoda viena kitai. Premjerė sako, kad Vyriausybė neparems, neišskirs papildomų lėšų ir turi Švietimo ministerija surasti jų pati, o Švietimo ministerija sako, kad tai įmanoma tik kitų mokslinių tyrimų ar aukštųjų mokyklų sąskaita ir atsisako tą daryti“, – apie nesutarimus valdžioje pasakoja V. Matulaitis.
LRT RADIJO bendradarbis pažymi, kad Estijoje yra viena pagrindinė pedagogams atstovaujanti organizacija, kuri ir inicijavo šį streiką. Visgi, anot pašnekovo, yra dalis mokyklų, kurios organizacijai nepriklauso ir protestuose nedalyvauja.
„Konkrečiai – Rytų Estijos regionas, kur Narva yra didžiausias miestas. Šis miestas Estijos masteliais yra pakankamai didelis, o streikuojančių jame tėra 15 mokytojų. Jie nesijungia dėl kelių priežasčių: viena, kad jie nepriklauso tai organizacijai, kita, kad šalia šito streiko jau prasidėjo mokyklų reforma, kur mokyklos turi pereiti prie estų mokomosios kalbos ir atsisakyti rusų kalbos. Kai kurie mokytojai šiame beveik rusakalbiame regione sako: „Mes jau greičiausiai ir taip liksime be darbo, tai mums streikuoti nebeapsimoka“, – komentuoja V. Matulaitis.
Jo teigimu, paskutinės visuomenės apklausos rodo, kad du trečdaliai visuomenės pedagogų streiką palaiko. Vis dėlto tarp tėvų yra ir kitokių nuomonių, jaučiamas nerimas, kiek neterminuotas streikas gali užsitęsti.
„Jei jis tęsis savaitę ar dvi, tai galbūt dar nepadarys didelės žalos išsimokslinimo lygiui, bet jeigu jis užsitęs mėnesiais, manau, mažės palaikymas. Bet šiuo metu palaiko didžioji visuomenės dalis, maža to, kai kurios kitos profesinės sąjungos, kitos industrijos jungiasi ir demonstruoja solidarumą“, – sako LRT RADIJO bendradarbis.
