2022 metų liepos 2 – 8 dienomis draugijos „Veikiam.Lt” nariai dalyvavo tarptautiniame projekte „Intercultural Collaboration Bridge to Decipher Internet Addiction” arba INTERBRIDGE, pagal ERASMUS + programą. Tarptautinis susitikimas vyko Mardino mieste.
Skirtingų kultūrų sankryžoje
Daugelis Europos keliautojų, tikriausiai ne kartą pabuvojo turistinėse Turkijos dalyse, aplankė Europietiškąsias šios didžiulės šalies dalis. Tačiau yra ir Azijinė Turkijos dalis, apie kurią daug žinių nėra kelionių vadovuose, ar turistiniuose lankstinukuose. Be jokios abejonės, tai dar neatrasta šalis, kuri vilioja savo istorija, gamta, virtuve ir kultūra. Mardinas yra įsikūręs šalies pietryčiuose, pasienyje su Sirija, Mezopotamijos lygumos viduryje. Šis regionas buvo daugelio skirtingų kultūrų sankryžoje. Čia susidūrė romėnų ir persų kultūros, klestėjo ankstyvoji krikščionybė, kur žmonės vis dar kalbėjo Jėzaus kalba, kur buvo įkurtas pirmasis pasaulio universitetas, kur driekėsi Šilko kelias, kūrėsi skirtingos tautos. Vietovė gyvenama nuo priešistorinių laikų. Seniausiuose šaltiniuose (~V a. pr. m. e.) miestas minimas kaip Izalā. Romėnų laikais miestas minimas kaip Marida (ar Merida) – šis žodis kildinamas iš sirų kalbos ir reiškia „tvirtovė“.
Karštis ir gelsvi akmens pastatai
Pagrindinis šio projekto tikslas ne visai turistinis. Tarptautinio projekto dalyviai analizavo aktualią šių laikų temą, siekėme inicijuoti dialogą ir tarptautinį priklausomybės nuo kompiuterių tyrimą. Tikslinė auditorija Turkija (trys skirtingi Turkijos miestai), Prancūzija, Lietuva ir Rumunija. Nepaisant to, nepraleidome progos patirti ir kultūrinę įvairovę. Vos įžengus į šį dar turistų neatrastą, senove dvelkiantį miestą, mus pasitiko didžiulė kaitrą, 45 laipsnių karštis. Dramatiškas kalvos šlaitas, gražūs gelsvi akmens pastatai, slepiantys mečetes, bažnyčias ir viešbučius. Vaizdai leido mintimis nukeliauti į senovės Mesopotamiją, o ypatinga kalnų reljefui pritaikyta architektūra skleidė paslaptingą žavesį.
Pilis – karinė bazė
Kaip ir kiekvienas miestas, taip ir Mardinas negali apsieiti be gynybinės sienos, įtvirtinimų, pilies. mardino kalnų pietiniuose šlaituose akį traukė pilis. Tai yra tris tūkstančius metų skaičiuojantis gynybinis įtvirtinimas Senojoje Mardino dalyje, tūkstančio metrų aukštyje virš Mesopotamijos lygumos. Kol kas pilis nėra atverta plačiajai visuomenei, mat joje įsikūrusi karinė bazė, pagal NATO susitarimą su radarų stotimi. Kaip ir kiekvienas istorinis statinys, ši pilis turi ir savo legendą. Manoma, kad IV a. pr.m.e. ją pastatė Babilono ugnies garbintojas Šadas Buharis, kuris užkopęs ant aukštos kalvos ir čia likęs, pasveiko nuo sunkių ligų ir nusprendė pastatyti rūmus. Daug istorinių įvykių regėjo ši Mardino pilis, tačiau 10 amžiuje , Osmanų imperijos pabaigoje, vėl sunyko. Šiais laikais pilis buvo sutvirtinta, kad ją juosiančios uolos negriūtų, neriedėtų į miestą. Kultūros paveldo entuziastai skatino pilį pritaikyti turizmo reikmėms, tačiau šios iniciatyvos taip ir nugulė biurokratinio aparato stalčiuose. Šiuo metu teritorija aptverta, ją saugo kariškiai, nors užkopti iki tvoros galima.
Požeminis miestas
Kelionėje atsivėrė gausybė įdomybių. Viena jų – Midyiat vietovėje. Ir štai viename iš namo rūsių buvo aptiktos požeminės patalpos, kurios pradžioje nepadarė labai didelio įspūdžio, tačiau tęsiant tyrinėjimo darbus paaiškėjo, kad toli gražu tai nėra vien tik rusys po namu. Pradėjus plėtoti kasinėjims, atrastas net 100 metrų ilgio tunelis, buvusios bažnyčios, sinagogos, gyvenamosios patalpos, maisto saugyklos ir kt. Manoma, kad dabar atrasta tik apie 3 proc. visos teritorijos ir tai gali būti didžiausias požeminis miestas ne tik visoje Turkijoje, bet ir visame pasaulyje. Jame atverti 49 kambariai, manoma, kad po žeme galėjo būti maisto sandėliai, šventyklos, geriamojo vandens šuliniai. Archeologai vis dar gali kasti gilyn, tačiau tai daroma atsargiai, siekiant išsaugoti šiuos unikalius Senovės paveldo atradimus. Požeminė slėptuvė, naudojama ko ne du tūkstančius metų. Vietovėje yra tęsiami tyrinėjimo ir kasinėjimo darbai, tačiau kažkada tai bus vienas didžiausių traukos taškų regione.
Massive underground city discovered in Türkiye’s Mardin province
Skaidrus vanduo – atgaivos šaltinis
Sausas ir karštas oras skatina ieškoti atgaivos oazės. Tokią radome. tai buvo ypatinga vieta, su skaidriu vandeniu, muzika ir Turkiškais skoniais. Ji vadinasi BEYAZSU. Būtent čia, plokščiakalnio papėdėje teka šaltinio vanduo, sruvena Beyazsu upelis. Šalia jo, poilsio, valgymo ir arbatos gėrimo zona ant ypatingų gultų. Sėdėdamas kavinukėje ant kilimėlio, ir smaguriaudamas to krašto patiekalus, kojas gali mirkyti skaidriame vandenyje. Ši vėsa gaivina, ypač karštą dieną. Pasijunti, lyg būtum pasakoje, ant skraidančio kilimo, jauti oro šilumą ir vandens vėsą.
Gamta – lyg atspara
Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo informacinių technologijų – jų apstu įvairiausiose gyvenimo srityse, pradedant buitimi, baigiant švietimu ir valstybės valdymu. Visiškai natūralu, kad žmonės daug laiko praleidžia žiūrėdami į kompiuterių ir telefonų ekranus – ne tik dirba, bet ir moka mokesčius, registruojasi į įstaigas, bendrauja, pramogauja, apsiperka, sužino vaikų pasiekimus mokykloje. Internetas leidžia patirti svetimas kultūras, nepasikeliant nuo darbo stalo, pažinti, rinkti informaciją, tačiau jis turi ir žalingąją pusę. O ilgas laikas prie ekranų gali atimti iš vaiko galimybę natūraliai tyrinėti pasaulį ir lavintis, todėl labai svarbu suvokti priklausomybės nuo technologijų esminius aspektus, poveikį jauno žmogaus organizmui.Projekto dalyviai, pristatydami tarptautinio tyrimo rezultatus pastebėjo, kad gamta, laikas su draugais, pažintinės kelionės, yra puikiausia atspara priklausomybei nuo technologijų įveikti.
Lietuvai tarptautiniame seminare atstovavo Draugijos „Veikiam.Lt” pirmininkė Dana Lukauskienė, Akvilė Giedraitytė, Algimantas Lukauskas ir Urtė Baranauskaitė. Kelionė į Mardiną, puiki paskata naujiems darbams. Šiuo metu laukiame projekto partnerių Lietuvoje.
Dana Lukauskienė www.musuzinios.lt
