Gegužės 9 d. policininkai bus siunčiami į laukus numušti bepiločių orlaivių
Maskvos srities policija bus priversta budėti gatvėse ir saugoti sostinę nuo galimų dronų atakų. Personalas bus perkeltas „į laukus” ir sudarys tikrą „gyvąjį skydą”, teigiama VChK-OGPU telegramų kanale.
Kalbama apie patrulius ir rajonų policijos pareigūnus, kurie turėjo saugoti tvarką per „Nemirtingojo pulko” eitynes. Šiemet renginys buvo atšauktas, todėl policijos pareigūnams nurodyta nuo 7 iki 22 val. budėti prie strategiškai svarbių pastatų.
Jie turės apsiginkluoti budėjimo vietoje ir su savimi pasiimti radijo imtuvus. Policijos pareigūnams nebus duota jokios aptikimo ir kovos su dronais įrangos.
Sprendimas sustiprinti apsaugą nuo dronų buvo priimtas po gegužės 3 d. dronų atakos prieš Kremlių. Rusijos prezidento spaudos tarnyba dėl išpuolio apkaltino Kijevą. Rusija pasilieka teisę atsakyti į bandymą smogti Kremliui, kur ir kada jai atrodys tinkama, pareiškė Kremlius.
Centrinėje administracinėje apygardoje dirbantiems policijos pareigūnams po sprogimų prie Senato rūmų stogo buvo išduoti žiūronai, kad jie stebėtų galimus dronus. Jiems jie buvo išduoti ir anksčiau, tačiau paprastai juos palikdavo automobilyje, o dabar jie privalo juos nuolat nešiotis su savimi.
Po išpuolio prieš Vladimiro Putino rezidenciją propagandistai ir Dūmos deputatai ragino rengti daugiau smūgių Ukrainai. Būtina smogti, įtikinant priešą, kad Rusija turi galimybę mirtinai nubausti bet ką už tokius veiksmus, sakė Dūmos kontrolės komiteto pirmininkas Olegas Morozovas.
Deputatai „reikalaus panaudoti ginklus, galinčius sustabdyti ir sunaikinti Kijevo teroristinį režimą”, sakė Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.
Ukrainos kariai pasistūmėjo Bachmuto kryptimi
Ukrainos kariai žengė Bachmuto kryptimi, pamažu išlaisvindami okupuotas teritorijas.
Apie tai pranešė „Terra“ padalinio vadas Mykola Volochovas, šaukinys „Abdula“. Pasak jo, dalinys užėmė pozicijas 4.30 val. ir jau turi gerų žinių ukrainiečiams.
„Dirbame, turime rezultatą – kilometras, visas kilometras ukrainietiškos žemės išvalytas ir išvaduotas nuo „Wagner“, išlaisvintas nuo okupantų. Mes ir toliau dirbame. Manau, kad šiandien tai dar ne viskas. Pergalė bus mūsų. Šlovė Ukrainai“, – pranešė karys.
Rusija sunaikino Raudonojo Kryžiaus sandėlį pilną humanitarinės pagalbos
Paaiškėjo daugiau detalių apie gaisrą, kilusį sandėlyje po šį rytą Ukrainos Odesos uostamiestyje suduotų Rusijos raketų smūgių.
Sandėlyje buvo laikoma Raudonojo Kryžiaus paaukota ir organizuota humanitarinė pagalba, praneša „The Guardian“.
Gaisras „visiškai sunaikino“ 1 000 kvadratinių metrų ploto pastatą ir visą pagalbą, pranešė labdaros organizacijos Ukrainos skyrius.
Sekmadienį raketos ataka apgadino mobiliąją Raudonojo Kryžiaus ligoninę Mykolajive.
Teigiama, kad medicininė įranga, aparatūra ir baldai tapo „netinkami tolesniam naudojimui“.
Daugiausiai Ukrainos pabėgėlių gyvena Vokietijoje
Dauguma žmonių, kurie dėl Rusijos invazijos pabėgo iš Ukrainos, gyvena Vokietijoje, rodo Eurostato duomenys.
Vokietijoje šiuo metu gyvena 1,07 mln. ukrainiečių pabėgėlių arba 27 proc. visų ES įsikūrusių Ukrainos pabėgėlių. Toliau eina Lenkija (976 575 pabėgėliai) ir Čekija (325 245).
Kovo 31 dienos duomenimis, ES gyveno 3,9 mln. Ukrainos pabėgėlių, turinčių laikiną apsaugos statusą. Vasario pabaigoje jų dar buvo kiek per 4 mln. Labiausiai pabėgėlių sumažėjo Čekijoje (−122 585), Švedijoje (−23 635) ir Lenkijoje (−17 180). Apsaugos ieškančiųjų skaičius tuo tarpu išaugo Vokietijoje (33 125), taip pat Italijoje (7 430) ir Rumunijoje (6 640).
2022 m. kovo 4-ąją ES aktyvavo krizės mechanizmą, kuris leidžia Ukrainos karo pabėgėliams suteikti laikiną apsaugą neteikiant prieglobsčio prašymo. Iš 2023 m. kovą registruotų pabėgėlių, Eurostato duomenimis, 98 proc. buvo Ukrainos piliečiai. Beveik pusė jų buvo suaugusios moterys (47 proc.) ir daugiau kaip trečdalis – vaikai (35 proc.).
Lyginant pagal gyventojų skaičių, daugiausiai Ukrainos pabėgėlių priėmė Čekija (30,9 pabėgėlio, tenkančio 1 000 gyventojų). Toliau eina Estija (27,8) ir Lenkija (25,9).
Tbilisio centriniame parke nuplėšta Ukrainos vėliava
Po incidento, kai nenustatytas asmuo nuplėšė Ukrainos vėliavą nuo stiebo Sakartvelo sostinės Tbilisio centriniame parke, Ukrainos ambasada pareikalavo ištirti incidentą, pranešė portalas „Georgia Online“.
Atitinkamą vaizdo įrašą išplatino televizijos kanalas „Mtavari TV“. Pasak kanalo, vėliavą nuplėšęs asmuo pats paskelbė vaizdo įrašą socialiniuose tinkluose, tačiau vėliau jo paskyra tapo neprieinama. Pasak „Mtavari“, kaltininkas yra prorusiškos organizacijos „Konservatyvusis judėjimas“/ „Alt-Info“ rėmėjas.
Ukrainos laikinasis reikalų patikėtinis Sakartvele Andrijus Kasjanovas incidentą pavadino „nepriimtinu“.
„Situacija, susijusi su mūsų ukrainietiškų simbolių niokojimu, yra absoliučiai nepriimtina. Apie tai informavome Ukrainos užsienio reikalų ministeriją ir bendradarbiausime su Sakartvelo teisėsaugos institucijomis, kad incidentas būtų ištirtas, o kaltieji patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Sakartvelo įstatymus“, – sakė A. Kasjanovas.
Nuo 2022 metų sausio Sakartvele įsigaliojo įstatymas, kuris numato 1 000 larių (apie 365 eurų) baudą už valstybės, su kuria šalis palaiko diplomatinius santykius, vėliavos ar herbo išniekinimą.
Opozicinės partijos „Lelo“ lyderis Mamuka Chazaradzė sakė, kad vėliavos nuplėšimas yra provokacija, nukreipta prieš kartvelų ir ukrainiečių tautų brolybę.
Rusų pajėgoms iš artilerijos apšaudžius Chersoną nukentėjo aštuoni žmonės
Per Rusijos artilerijos atakas dviejuose kaimuose Chersono srityje, Ukrainos duomenimis, buvo sužeisti aštuoni žmonės. Šeši civiliai nukentėjo Stanislavo kaime, sakė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas. Dar du žmonės buvo sužaloti Antonivkoje Chersono miesto pakraštyje, pareiškė karinės administracijos vadovas Romanas Mročka.
Ukrainos daliniai srities sostinę Chersoną atsikovojo 2022 m. lapkritį. Rusijos pajėgos, kurios įsitvirtinusios kitoje Dniepro pusėje, dažnai iš artilerijos apšaudo teritoriją.
Rusijos pareigūnai pareiškė kaltinimus vyrui, įtariamam propagandisto Z. Prilepino automobilio susprogdinimu
Rusijos pareigūnai pareiškė kaltinimus vyrui, įtariamam propagandisto Zacharo Prilepino automobilio susprogdinimu. Tai pranešė šios šalies generalinė prokuratūra, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Kaip teigiama, įtariamajam Aleksandrui Permiakovui pareikšti kaltinimai dėl „teroro akto“ įvykdymo ir neteisėto disponavimo sprogmenimis. Teismas jam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams. Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo saugumo šaltinius, kurie tvirtino, kad A. Permiakovas yra kilęs iš Ukrainos ir turi teistumą.
Automobilis, kuriuo važiavo aktyvus Rusijos karo prieš Ukrainą rėmėjas Z. Prilepinas, susprogdintas šeštadienį Rusijos Žemutinio Naugardo srityje. Per ataką 47-erių Z. Prilepinas buvo sunkiai sužeistas. Incidentas pareikalavo jo vairuotojo gyvybės.
Rusijos užsienio reikalų ministerija dėl atakos apkaltino Ukrainą ir Vakarų šalis. Ukrainos saugumo tarnybos savo vaidmens nei patvirtino, nei paneigė. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailo Podoliakas pareiškė manąs, kad ataką surengė pačios Rusijos institucijos.
Ukrainos atstovas neigia, kad „Wagner“ trūksta amunicijos
Ukrainos atstovas pirmadienį paneigė, kad Rusijos samdinių grupuotei Wagner“ mūšyje dėl Bachmuto miesto trūksta amunicijos.
„Nėra šaudmenų trūkumo. Tai visiškai netiesa“, – per Ukrainos televiziją sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų grupuotės „Rytai“ atstovas Serhijus Čerevatijus.
Jis pabrėžė, kad amunicijos yra daugiau nei pakankamai ir kad „Wagner“ problemos kyla dėl didelių grupuotės nuostolių bei nepakankamo kovotojų papildymo.
„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas penktadienį pagrasino Rusijos kariuomenei pasitraukti iš Bachmuto, nes čia kovojantys jo samdiniai esą negauna pakankamai amunicijos ir taip yra pasmerkti žūti.
Sekmadienį J. Prigožinas pareiškė, kad sulaukė Rusijos vadovybės pažadų dėl amunicijos ir įrangos, kad galėtų toliau kovoti.
Rusija vėl blokuoja grūdų koridorių
Rusija atsisako registruoti ir tikrinti laivus, plaukiančius grūdų koridoriumi į Ukrainos uostus. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministerija.
„Rusija dar kartą sustabdė grūdų iniciatyvą, atsisakydama registruoti laivus įplaukimui ir atlikti patikrinimus. Toks požiūris visiškai prieštarauja galiojančio susitarimo sąlygoms“, – sakoma pranešime.
Ministerija pabrėžia, kad dėl destruktyvios Rusijos politikos neįmanoma sudaryti inspektavimo plano pagal Jungtinio koordinavimo centro procedūras. Pastarosiose numatyta, kad inspektavimo planą kasdien tvirtina visos šalys.
2023 metų gegužės 8 dienos duomenimis, Turkijos teritoriniuose vandenyse patikrinimo laukia 90 laivų, iš jų – 62 laivai, kuriuos reikia pakrauti. Sustabdyti ir įplaukiančių, ir išplaukiančių laivų patikrinimai.
„Ukraina kategoriškai atmeta Rusijos bandymus stabdyti įplaukiančių laivų registraciją ir inspektavimą, kurie turėtų vykti pagal iniciatyvą. Laukiame mūsų partnerių – JT ir Turkijos – pozicijos“, – pabrėžia Infrastruktūros ministerija.
Pentagone – geros nuotaikos dėl Ukrainos numuštos rusų hipergarsinės raketos
JAV stipriai pasitiki Ukrainos tvirtinimais, kad ši panaudojo „Patriot“ oro gynybos sistemą, kad numuštų Rusijos hipergarsinę „Kh-47 Kinžal“ balistinę raketą. Tokią informaciją CNN patvirtino su situacija susipažinęs šaltinis.
„Patriot“ sistemos sėkmingai kovojo prieš balistines raketas, bet iki praėjusios savaitės jų galimybė sustabdyti paleistas hipergarsines raketas buvo visiškai teorinės“, – CNN kalbėjo šaltinis, pabrėžęs, kad tai, ką pavyko padaryti Ukrainai, yra reali sistemų galimybių demonstracija.
Šaltinis pabrėžė, kad Pentagonas tai mato kaip didelį žingsnį į priekį.
Ukrainos oro pajėgos paskelbė, kad panaudojo „Patriot“ oro gynybos sistemas, kad numuštų rusų iš „MiG-31K“ paleistą balistinę raketą į Kijevo apskritį. Tai įvyko gegužės 4-osios naktį, bet kariuomenės vadovybė nusprendė iškart to nepranešti.
CNN šaltinis teigė, kad šis Ukrainos pasiekimas Pentagone sukėlė šurmulį.
Pasak CNN šaltinio, raketą numušti pavyko būtent Oklahomoje (JAV) mokytiems Ukrainos kariams. Jis tai vadino puikiais dividendais.
Taip pat pabrėžiama, kad Pentagonui šis pasiekimas įspūdį daro ir dėl fakto, kad Vladimiras Putinas ne vieną kartą gyrėsi, jog Rusija gali panaudoti hipergarsines raketas, kurių negalėtų numušti oro gynybos sistemos.
Persirengę civiliais: Melitopolio meras pasakoja apie masinį rusų išvykimą
Okupantai iš Melitopolio jau pradėjo išvežti brangią įrangą. Esant galimam pasitraukimui, mieste užsidarė Rusijos prekybos centrų tinklas „Mera”.
Ukrainieičių kontrpuolimo išvakarėse Rusijos kariai bando palikti Zaporožės regioną persirengę civiliais. Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas tai sakė sekmadienį, gegužės 7 d., nacionalinio teletilto eteryje.
Pasak jo, Rusijos kariai bando palikti okupuotą teritoriją prisidengę civiliais gyventojais, kuriems leidžiama evakuotis.
Tokie Rusijos ginkluotųjų pajėgų triukai išprovokavo sustiprintą civilių, norinčių keliauti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamą teritoriją, kontrolę. Okupantai dabar tikrina visus automobiliuose, kurie sustoja kontrolės punktuose, esančius keleivius.
Padėtis Ukrainoje šiandien: ką dar pasakė Fiodorovas
Melitopolio meras pabrėžė, kad Rusija vis daugiau savo samdinių siunčia būtent į Zaporožės kryptį.
Tačiau Melitopolyje, nepaisant to, okupantai jau ruošiasi bėgti. Visų pirma Rusijos kariškiai išvogė pataisos kolonijos, „Ukrtelecom” ir administracinių pastatų, kuriuose buvo įsikūrusi okupantų komendantūra, turtą.
Taip pat balandžio 28 d. Melitopolio meras sakė, kad okupantai pradėjo atiminėti valtis iš vietos žvejų. Pareigūnas juokavo, kad rusai nusprendė „plaukti tolyn” nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo.
Rusija paleido raketas į Odesą
Rusijos pajėgos naktį iš sekmadienio į pirmadienį raketomis atakavo Odesą. Kaip skelbė nv.ua, rusai panaudojo strateginį orlaivį. Pranešama, kad Rusijos pajėgos nukreipė „X-22“ raketas į vieną iš maisto sandėlių ir į rekreacinę Juodosios jūros pakrantės zoną.
Netrukus UNIAN paskelbė ir nuotraukas iš įvykio, kur smogė raketa, vietos.
Informacija apie ataką yra tikslinama.
Naktį virš Kijevo numušta daugiau kaip 30 dronų
Naktį į pirmadienį virš Kyjivo buvo aptikta ir sunaikinta daugiau kaip 30 rusų paleistų iranietiškų dronų „Shahed-136“.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kyjivo srities karinės administracijos viršininku Serhijumi Popko.
Pasak pareigūno, nuo gegužės pradžios rusai jau surengė keturias oro atakas. Per pastarąją okupantai mėgino smogti Kyjivui dronais „Shahed“, bet visos bepilotės skraidyklės buvo sunaikintos.
„Deja, iki šiol gautais duomenimis, mieste yra sugriovimų ir sužeistųjų“,- pranešė S. Popko.
Vėliau jis patikslino, kad krintančios nuolaužos apgadino daugiau kaip 20 automobilių, sužeidė penkis žmones, jiems suteikta medicinos pagalba.
Naktį sprogimai taip pat buvo girdėti Odesoje ir Kramatorske.
Rusija surengė ataką prieš Kijevą, yra sužeistųjų
Kijevo meras Vitalijos Klyčko pranešė, kad Rusija surengė dar vieną didelę ataką prieš Kijevą. Šįkart per rusų ataką buvo sužeisti mažiausiai 5 žmonės. Apie Maskvos ataką pranešta ankstų gegužės 8-osios rytą.
V.Klyčko „Telegram“ kanale nurodė, kad trys žmonės buvo sužeisti per sprogimus, o dar du – kai sostinės centre nukrito drono nuolaužos.
Vėliau V.Klyčko pranešė, kad drono nuolaužos nukrito ant dviejų aukštų gyvenamojo pastato ir pridūrė, kad ryte sprogimai tęsėsi.
Dėl Rusijos veiksmų Juodojoje jūroje skelbiamas aukščiausias pavojaus lygis
Juodojoje jūroje rusų okupantai padidino raketų skaičių, skelbia agentūra unian.net. Todėl dėl stipriai padidėjusios oro antskrydžių Ukrainos teritorijoje rizikos ukrainiečiai įspėjami ir skelbiamas aukščiausias pavojaus lygis.
„Juodojoje jūroje priešas papildė karinio jūrų laivyno grupę 4 raketų nešėjais.
Strateginės aviacijos veiklos fone pavojaus lygis yra maksimaliai didelis“, – rašoma pranešime.
Pranešama, kad bendras „Caliber“ tipo kruizinių raketų skaičius yra iki 32 vienetų.
Sevastopolyje – sprogimų serija
Gegužės 7-osios naktį okupuoto Krymo uostamiestyje Sevastopolyje užfiksuota sprogimų serija. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi vietos žiniasklaidos priemonėmis.
Kaip teigiama, sprogimų garsai pasigirdo Fiolento kyšulyje ir Sakuose. Manoma, kad čia galimai būta dronų atakos. Anot „Telegram“ kanalo „Baza“, virš Sevastopolio buvo numuštas mažiausiai vienas dronas.
Okupantai apšaudė Nikolajevą, pranešta apie sprogimus
Sekmadienio naktį Rusijos okupacinės pajėgos puolė Nikolajevą. Ukrainos naujienų agentūra unian.net praneša, kad oro antskrydžio metu mieste griaudėjo sprogimai.
Kaip pranešė vietos pareigūnai, užfiksuoti trys sprogimai.
Kiek anksčiau pranešta, kad okupantai puolė Nikopolyje: per apšaudymą buvo sužeisti penki vyrai, keturi išvežti į ligoninę.
Ukraina balistinėmis raketomis smogė Krymui
Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos numušė Ukrainos balistinę raketą „Grom-2” danguje virš Krymo, pranešė regiono vadovas Sergejus Aksionovas.
Pasak jo, žalos ir aukų nebuvo.
Aksenovo patarėjas Olegas Kriučkovas vėliau patikslino, kad virš pusiasalio buvo numuštos dvi balistinės raketos.
Anksčiau vietiniai telegrafo kanalai pranešė apie sprogimų garsus. Gegužės 6 d. rytą Kručkovas rašė apie priešlėktuvinės gynybos operaciją pusiasalio šiaurėje. „Nebuvo nei aukų, nei sugriovimų”, – pažymėjo jis.
„Grom” yra operatyvinė-taktinė raketų sistema, kurią sukūrė Ukrainos Dniepropetrovske esantis konstruktorių biuras „Južnoje”. Šios raketos veikimo nuotolis, priklausomai nuo raketos tipo, siekia nuo 50 iki 500 kilometrų.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos reguliariai atakuoja Krymą, tačiau dažniau šiam tikslui naudoja bepiločius orlaivius.
Pavyzdžiui, gegužės 1 d. pusiasalio prorusiška valdžia pranešė apie dronų ataką. O balandžio pabaigoje ukrainiečių dronai susprogdino naftos saugyklą Sevastopolyje.
Atakoje dalyvavo mažiausiai dešimt Kinijoje pagamintų dronų „Mugin-5” su sprogmenimis, pranešė prorusiškas telegramų kanalas „Rybar”.
Pirmą kartą AFU numušė Rusijos hipergarsinę raketą „Kynzhal
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų daliniams pavyko sunaikinti Rusijos okupanto X-47 hipergarsinę raketą „Kinžal”.
Tai įvyko per naktinę ataką, gegužės 4 d. savo „Telegram” kanale pranešė AFU vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas.
„Sveikinu Ukrainos žmones su istoriniu įvykiu! Taip, mes numušėme „neprilygstamą raketą”.
Tai įvyko per naktinę ataką gegužės 4 d. Kijevo srities danguje.
Raketa Kh-47 buvo paleista iš MiG-31K iš Rusijos teritorijos”, – rašė Oleščukas.
Jis taip pat pridūrė, kad Rusijos hipergarsinė raketa „Kynzhal” buvo numušta JAV oro gynybos sistemų „Patriot” dėka.
„Situacija yra beprotiška”. Putinas nuo karo pradžios Ukrainoje vadus keitė 17 kartų
Pergalingo „blitzkrigo”, kurio Kremlius tikėjosi pradėdamas invaziją į Ukrainą, fiasko sukėlė chaosą Rusijos kariuomenės vadovybės struktūroje.
Nuo karo pradžios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mažiausiai 17 kartų keitė aukšto rango vadus – nuo visos grupuotės iki karinių apygardų ir atskirų tarnybų padalinių vadovybės, suskaičiavo Amerikos karo studijų instituto (ISW) ekspertai.
Chaotiškas V. Putino, kuris, neturėdamas karinės patirties, pradėjo tiesiogiai dalyvauti kariniame planavime ir vieną po kito atleidinėjo pergalės neatnešančius generolus, triuškinimas „suskaldė” ir „dezorganizavo” kariuomenės vadovavimo struktūras, pažymėjo ISW: dėl to susilpnėjo jos gebėjimas vykdyti „nuoseklią” kampaniją.
Ekspertai apskaičiavo, kad per 14 karo mėnesių V. Putinas keturis kartus pakeitė Vakarų karinės apygardos vadą: iš pradžių tai buvo Aleksandras Žuravliovas, praėjusių metų birželį jį pakeitė Andrejus Syčevojus, o po dviejų mėnesių šį postą užėmė Romanas Berdnikovas.
Spalio mėnesį jį pakeitė Sergejus Kuzovlevas, kuris šias pareigas taip pat ėjo tik du mėnesius: gruodžio pabaigoje postas atiteko Jevgenijui Nikiforovui.
V. Putinas tris kartus keitė Rytų karinės apygardos (VVO) vadą: praėjusių metų gegužę buvo atleistas Aleksandras Čaiko, vadovavęs nesėkmingam bandymui užimti Kijevą. Jį pakeitė Genadijus Židko, kurį pakeitė Rustamas Muradovas. Pastarasis buvo atleistas kovo mėn. po nesėkmingo puolimo Ugledare, kur dvi elitinės jūrų pėstininkų brigados buvo sunaikintos minų laukuose.
ISW skaičiavimais, Pietų ir Centrinės karinių apygardų vadai pasikeitė du kartus. Pietų karinei apygardai dabar vadovauja Sergejus Kuzovlevas, o Centrinei karinei apygardai – Andrejus Mordvičiovas.
Tris kartus V. Putinas keitė Oro desanto pajėgų vadą, ir du kartus tą patį asmenį. Michailas Teplinskis šias pareigas perėmė birželį, atsistatydinus Andrejui Serdiukovui, paskui, kaip teigiama, sausį jų neteko, o paskui vėl buvo grąžintas į pareigas.
V. Putinas mažiausiai tris kartus keitė visos Ukrainoje veikiančios grupuotės vadą, o kas konkrečiai vadovavo invazijai pirmosiomis savaitėmis, lieka neaišku, pažymi ISW. Rusijos prezidentas tikriausiai norėjo prisiimti nuopelnus už „dramatišką pergalę, kurios jis laukė”, mano ekspertai.
Aleksandras Dvornikovas Rusijos grupuotei vadovavo nuo praėjusių metų balandžio, o po dviejų mėnesių jį pakeitė Genadijus Židko, kuris buvo atleistas spalio mėnesį – netrukus po Charkovo srities kapituliacijos.
Jį pakeitęs Serhijus Surovikinas, kuris pradėjo masines raketų atakas prieš energetikos infrastruktūrą, buvo atleistas sausio mėn. Į jo vietą atėjo Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, kuriam, pasak ISW, pavyko įtikinti V. Putiną Vagnerio PMC neefektyvumu, o šis įsivėlė į atvirą konfliktą su Gynybos ministerijos generolais.
Atsistatydinimai ir paskyrimai Rusijos kariuomenėje vyksta slaptai, ir tai yra sąmoninga politika, mano ISW.
J. Prigožinas vaizdo įraše užsipuolė Rusijos karinę vadovybę: išplūdo keiksmažodžiais ir parodė „Wagner“ samdinių lavonus
Išraiškingų žodžių kupinoje tiradoje J.Prigožinas kaltina Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą ir Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu dėl „70 proc. šaudmenų trūkumo“ mūšio lauke Ukrainoje ir karių žūties.
Vaizdo įraše – didžiulės krūvos lavonų su karinėmis uniformomis, jų kūnai kruvini. Jo teigimu, kariai Ukrainoje žuvo gegužės 4 d.
„Šie vaikinai – „Wagner“ kariai, kurie mirė šiandien. Dar net kraujas šviežias. Filmuok visus“, – agresyviu tonu operatoriui vaizdo įraše įsako J. Prigožinas.
„Jūs, bjaurybės, sėdite savo brangiuose klubuose. Visi jūsų vaikai eina per gyvenimą ir įrašinėja savo „YouTube“ vaizdo įrašėlius. Jūs manote, kad esate šio gyvenimo šeimininkai. Manote, kad jei turite amunicijos atsargų, turite į tai teisę“, – tęsė jis.
Per Bachmuto puolimą žuvo apie 50 000 „Wagner“ samdinių, įskaitant dešimtis tūkstančių nuteistų nusikaltėlių.
JAV analitikai: Kremlius tęsia vidaus saugumo organų pertvarką
JAV Karo studijų institutas (ISW) naujausioje karo Ukrainoje ataskaitoje nurodo, kad Kremlius tęsia vidaus saugumo organų pertvarką. Rusijos žiniasklaidos kaupykla „Baza“ pranešė, kad Rusijos valdžios institucijos išplėtė anksčiau pradėtus masinius tyrimus Vidaus reikalų ministerijos Maskvos centrinės apygardos vidaus reikalų valdyboje į kitas Maskvos Vidaus reikalų ministerijos apygardos valdybas.
„Baza“ pranešė, kad Rusijos valdžios institucijos sulaikė Bibirevo rajono policijos viršininko pavaduotoją, įtariamą informacijos nutekinimu, taip pat dar du nenurodytų Vidaus reikalų ministerijos padalinių darbuotojus.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Vidaus reikalų ministerijos saugumo tarnyba, kaip pranešama, pradėjo masinius ministerijos padalinių Maskvoje patikrinimus dėl „duomenų nutekinimo iš Rusijos saugumo pajėgų Ukrainos piliečių prašymu“.
Atrodo, kad Kremlius taip pat peržiūri Rosgvardijos (Rusijos nacionalinės gvardijos) elementus, nes pastaruoju metu buvo suimta ir atleista nemažai svarbių Rosgvardijos pareigūnų.
Vokietijos ir Danijos gynybos ministrai apsilankys Ukrainos karių mokymuose
Vokietijos ir Danijos gynybos ministrai Borisas Pistoriusas ir Troelsas Lundas Poulsenas penktadienį apsilankys Ukrainos karių mokymuose su pagrindiniais koviniais tankais „Leopard 1 A5“.
Vokietijos ir Danijos instruktoriai moko karius naudotis šiais ginklais ir juos prižiūrėti Vokietijos kariuomenės Klyco poligone šalies rytuose. Mokymo programą palaiko gynybos pramonės specialistai.
Vokietija kartu su Nyderlandais ir Danija taip pat finansuoja kovinių tankų iš pramonės atsargų remontą.
Vizito metu B. Pistoriusas ir T. Lundas Poulsenas susitiks su instruktoriais ir Ukrainos kariais. Šis poligonas yra ES karinės pagalbos Ukrainai misijos Vokietijoje centras.
Iki šiol čia apmokyta daugiau kaip 3 000 Ukrainos karių. Tikimasi, kad iki metų pabaigos jų skaičius išaugs iki 9 000.
Rusija įkaitais laiko apie 20 tūkst. ukrainiečių
Remiantis ombudsmeno Dmitro Lubinetso skaičiavimais, Rusija laiko įkaitais daugiau nei 20 000 civilių.
D.Lubinetsas prognozavo, kad šie skaičiavimai padidės po okupuotų teritorijų išlaisvinimo, nes gyventojai turi ribotas galimybes pranešti apie Rusijos pajėgų areštus dėl įgaliotinių gąsdinimo.
„Sakau, kad šis skaičius daug didesnis, nes puikiai suprantu, kad laikinai okupuotose teritorijose esantys su manimi nesusisiekia arba tai daro retai. Net kreipimasis į Ukrainos ombudsmeną Rusijos Federacijos laikomas „šnipinėjimu“, – sakė D.Lubinetsas.
Gegužės 2 dieną Ukraina pradėjo dingusių asmenų registrą. Į registrą bus įtraukta pagrindinė informacija apie asmenį, taip pat jo dingimo aplinkybės ir laikas.
„Ukrinform“ duomenimis, gegužės pradžioje dėl Rusijos karo dingo 23 760 žmonių.
Virš Kijevo numuštas dronas, nuolaužos sukėlė gaisrą
Ukrainos oro gynyba ketvirtadienį virš sostinės Kijevo numušė ginkluotųjų pajėgų droną. Kariškiai prarado bepiločio kontrolę, vakare pranešė karinės oro pajėgos. Kad būtų išvengta „nepageidaujamų padarinių“, nuspręsta turkų gamybos droną „Bayraktar“ numušti. „Gaila, tačiau tai technika ir tokių atvejų pasitaiko“, – sakoma „Telegram“ paskelbtame pranešime.
Kijeve ir apylinkėse dėl drono buvo paskelbtas oro pavojus. Vaizdo įrašuose socialiniuose tinkluose buvo matyti, kaip virš Kijevo centro numušamas dronas. Oro pavojus netrukus buvo atšauktas.
Kijevas ir Pietų Ukrainos Odesos uostamiestis prieš tai naktį į ketvirtadienį buvo apšaudyti Rusijos paleistais dronais.
Žiniasklaida: ES skirs iki 80 mln. eurų Graikijai, kad ji gamintų šaudmenis Ukrainai
Europos Sąjunga skirs Graikijos gynybos bendrovėms iki 80 mln. eurų, kad jos gamintų šaudmenis Ukrainos kariuomenei.
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Pronews.gr“.
„Ši suma bus gauta iš Europos fondų imantis veiksmų, kuriais siekiama stiprinti Europos gynybos pramonę atsižvelgiant į išaugusius poreikius gynybos srityje“, – sakoma publikacijoje.
Pažymima, kad pradėti konkrečią programą Hellenic Defense Systems buvo nuspręsta po ES vidaus rinkos komisaro Thierry Bretono apsilankymo Graikijoje.
Eurokomisaras surengė neoficialią kelionę į 11 ES šalių, kad įvertintų galimybes panaudoti esamus gynybos pramonės objektus didinant amunicijos gamybą Ukrainai.
Ekspertas įvardijo Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai vėlavimo priežastis
Lėtas partnerių žadėtos karinės pagalbos perdavimas Ukrainai gali būti susijęs su tuo, kad Europos šalys jau kelerius metus nekuria savo karinių-pramoninių kompleksų.
Stokholme įsikūrusio Rytų Europos studijų centro analitikas Andreasas Umlandas (Andreas Umland) per televizijos kanalą FREEDOM TV pažymėjo, kad nesutarimai dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai daugiausia susiję su tolimojo nuotolio ginklais ir koviniais lėktuvais.
„Tai galėtų būti atskira tema, apie kurią dabar diskutuojama. Ir todėl esą yra žmonių, kurie tam pritaria, ir yra žmonių, kurie to baiminasi”, – pridūrė Umlandas.
Tuo pat metu kalbant apie aprūpinimą sviediniais Ukrainai, sunkumų kelia proceso organizavimas ir finansavimas.
„Tarkime, Vokietija, ji turi tam tikrą karinės pramonės kompleksą, kuris taip pat daug eksportuoja, tačiau kol kas neturi pajėgumų gaminti sviedinius dideliais kiekiais.
Tiesiog Vakarų Europos šalys, jos gyvena tokioje geopolitiškai patogioje būsenoje, tokioje saugumo zonoje, toli nuo priešų. Ir todėl tie kariniai-pramoniniai kompleksai ten nėra sukurti tokiai paramai, kokios dabar reikia Ukrainai”, – aiškino ekspertas.
Politologas pažymėjo, kad didžioji dalis Vakarų Europos gyventojų bijo, kad jų šalys nebūtų įtrauktos į karą, kaip jie mano, tarp NATO ir Rusijos. Dėl šios priežasties kai kurie politinio elito nariai sako, kad Ukrainai neturėtų būti suteikta ginkluotė, galinti pasiekti taikinius giliai Rusijos užnugaryje.
Ginklai Ukrainai: naujausios žinios
Gegužės 3 d. JAV paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą Ukrainai. Į jį įtraukti papildomi šaudmenys lėktuvų raketoms HIMARS ir „Hydra-70”, taip pat įvairaus kalibro sviediniai.
Danija išsiuntė Ukrainai didžiausią kontrpuolimo pagalbos paketą, kurio vertė – 1,7 mlrd. kronų. Į jį įėjo įranga, oro gynybos įranga ir šaudmenys, taip pat transporto priemonės.
Kijevas: numušti visi atakavę rusų dronai ir raketos
Gegužės 4-osios naktį rusai vėl atakavo Kyjivą dronais kamikadzėmis ir raketomis, tikriausiai balistinėmis. Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė visus priešo taikinius.
„Dar viena oro ataka prieš Kyjivą. Tai jau trečias sostinės puolimas per keturias gegužės dienas! Mūsų miestas nuo šių metų pradžios nebuvo patyręs tokio smūgių intensyvumo! Praėjusią naktį agresorius vėl surengė visapusišką oro ataką prieš sostinę. (Sostinėje oro pavojus truko daugiau kaip 3,5 valandos.) Rusai atakavo Kyjivą naudodami „Shahed“ tipo slankiojančią amuniciją ir raketas, tikėtina, balistinio tipo. (Naudotų raketų tipas bus nustatytas tik ištyrus jų fragmentus)“, – praneša Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
Preliminariais duomenimis, oro gynybos pajėgos Kyjivo oro erdvėje sunaikino visas priešo raketas ir dronus.
S. Popko pridūrė, kad, remiantis operatyviniais pranešimais, civilių aukų ar gyvenamųjų objektų ar infrastruktūros objektų sunaikinimo nebuvo. Fragmentai nukrito kai kuriuose sostinės rajonuose, tačiau jie nepadarė žalos nei žmonėms, nei miesto pastatams.
„Informacija tikrinama ir atnaujinama. Niekada nepavargsiu dėkoti Kyjivo oro gynybos pajėgoms“, – sakė jis.
Krasnodaro regione liepsnojo ir Rusijos naftos perdirbimo gamykla
Pietų Rusijoje antrą kartą per trumpą laiką kilo didelis gaisras degalų saugykloje netoli Krymo pusiasalio. Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi gelbėjimo tarnybomis, pranešė, kad gaisrą įplieskė dronų ataka. Smogta naftos perdirbimo įmonės Ilskio vietovėje degalų saugyklai.
Jau ankstesnę naktį būta panašaus incidento už 50 km esančioje Volnos gyvenvietėje Tamanės rajone, kuris taip pat yra Pietų Rusijos Krasnodaro regione. Ir čia užsiliepsnojo kuro rezervuaras. Ir čia gaisro priežastimi įvardyta drono ataka. Volnos pakraštyje yra didelis naftos ir naftos produktų perkrovimo terminalas – šie tada laivais gabenami Juodąja jūra.
Pastaruoju metu Rusijoje daugėja išpuolių prieš strategiškai svarbią infrastruktūrą. Savaitgalį dronas padegė degalų saugyklą 2014 m. Rusijoje aneksuotame Kryme. Nors Kyjivas tiesiogiai atsakomybės už tai neprisiėmė, tačiau Ukrainos karinės žvalgybos atstovas pareiškė, kad sprogimai tęsis. Jis patarė gyventojams Kryme laikytis atokiai nuo karinių objektų.
Antradienį Vakarų Rusijos Briansko regione netrukus vienas po kito po sprogimų nuo bėgių nuriedėjo du krovininiai traukiniai. Ir šiais atvejais Rusija kalbėjo apie dronų ataką.
Minėti regionai yra netoli Ukrainos. Netrukus laukiama Kyjivo kontrpuolimo Rusijos užimtoms teritorijoms išlaisvinti. Išpuoliai gali būti pasirengimo tam dalis.
Rusija Sumų apskričiai sudavė 67 smūgius
Sumų apskrities karinė administracija pranešė, kad Rusijos pajėgos per praėjusią parą atakavo 6 gyvenvietes. Iš viso pranešta apie 67 smūgius artilerija, minosvaidžiais.
Per ataką buvo sužeistas vienas Junakivkos gyventojas, apgadintas privatus namas Vorožbianskoje. Sumų apskritis turi sieną su Rusija. Regioną Rusija kiekvieną dieną atakuoja nuo 2022 metų balandžio 22 dienos, kai jį išvadavo Ukrainos pajėgos.
Oficiali Maskvos reakcija: Bepiločio lėktuvo ataka prieš Kremlių yra „pasikėsinimas nužudyti Putiną”
Rusijos prezidento spaudos tarnyba pakomentavo bepiločio orlaivio ataką prieš Kremlių, dėl kurios kaltinama Ukraina.
Pasak Kremliaus pareiškimo, „Kijevo režimas” bandė smogti Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijai. Du bepiločiai orlaiviai esą buvo nukreipti į Kremliaus pastatus, tačiau Rusijos kariuomenė ir specialiosios tarnybos nedelsdamos panaudojo radiolokacines sistemas ir išjungė aparatus.
„Dėl jų kritimo ir skraidančių nuolaužų Kremliaus teritorijoje aukų ar materialinės žalos nebuvo. Šiuos veiksmus vertiname kaip suplanuotą teroristinę akciją ir pasikėsinimą į prezidentą, įvykdytą Pergalės dienos išvakarėse, gegužės 9-osios parade, kuriame planuojamas užsienio svečių dalyvavimas”, – sakoma pareiškime.
„Dėl jų smūgių ir skraidančių nuolaužų Kremliaus teritorijoje aukų ar materialinės žalos nebuvo”, – sakoma Rusijos prezidento spaudos tarnybos pranešime.
Kaip pažymėjo prezidento spaudos tarnyba, dronų ataka Vladimiro Putino nesužeidė, o jo darbo grafikas tęsiasi įprasta tvarka.
Atskirai pažymėta, kad Rusijos pusė pasilieka teisę imtis atsakomųjų veiksmų. Tai įvyks esą „ten ir tada, kur ir kada ji manys esant reikalinga”, sakė V. Putino atstovai.
Internete plintančioje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip virš pastato už Kremliaus sienos pradeda veržtis dūmai, ir matyti tikrasis sprogimo momentas.
Pasak Kremliaus pareiškimo, „Kijevo režimas” bandė smogti Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijai
Maskvoje nuo gegužės 3 d. įvestas draudimas paleisti dronus. Išimtis – bepiločiai orlaiviai, kurie naudojami gavus valstybės institucijų leidimą, kaip sakė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.
Priminsime, kad balandžio 26 d. Valstybinė žvalgybos tarnyba paragino rusus nesiartinti prie karinės technikos per gegužės 9 d. paradą. Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas sakė, kad Kijevas žino visus Maskvos planus šiai dienai ir kad piliečiai turėtų būti atsargūs.
Ne šiais metais: JAV generolas pasakė, kada baigsis kovos Ukrainoje
Karas Ukrainoje šiais metais nesibaigs ir tęsis iki 2024 m. Tokią nuomonę interviu žurnalui „Foreign Affairs”, kuris buvo paskelbtas antradienį, gegužės 2 d., išsakė JAV ginkluotųjų pajėgų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley.
„Konfliktas Ukrainoje vargu ar baigsis šiais metais, Kijevas per šį laiką nesugebės įgyvendinti savo politinių tikslų”, – mano amerikiečių generolas.
Jei Ukraina vis dėlto bandys pasiekti savo tikslus iki 2023 m. gruodžio 31 d., jai teks labai pasistengti, nes padėtis fronte išlieka baisi.
Markas Milley taip pat pasiūlė Ukrainai geriau sutelkti jėgas, kad Rusijos ir Ukrainos karas neperaugtų į pasaulinį konfliktą.
„Rusija nenori karo su NATO ar JAV, o NATO ir JAV nenori karo su Rusija. Taigi visi šiuo atžvilgiu yra suinteresuoti, o Ukraina tikrai nenori tokio masto karo savo teritorijoje. Taigi visi suinteresuoti neaštrinti situacijos”, – sakė generolas interviu žiniasklaidai.
Moscow Times, BNS, ELTA, unian.net inf.
