Trečiadienio vakarą sostinės Lukiškių kalėjimo kieme koncertą surengė britų muzikos žvaigždė – pirmą sykį mūsų šalyje apsilankęs dainininkas Yungblud.
26-erių artistas, kurio tikrasis vardas – Dominicas Harrisonas, prieš kelerius metus šovė į šlovės viršūnę.
2021-aisiais MTV Europos apdovanojimų ceremonijoje jis pripažintas geriausiu alternatyviosios muzikos atlikėju (nuo to laiko šioje kategorijoje jis nominuojamas kasmet).
Jo muzikoje dera rokas, repo ir metalo elementai, įvaizdis primena senosios kartos pankroko žvaigždes, o dainų tekstai ir interviu – dažnai skausmingai atviri ir aštrūs.
Dainininkas daug kalba apie psichinę sveikatą, jaunosios kartos patiriamus iššūkius, lygybę, lytinių mažumų teises ir visuomenės ydas, tokias kaip smurtas prieš silpnesnius. Tuo pačiu nepriskirdamas savęs vienai lytinei orientacijai ir monogamiškam gyvenimo būdui – lyg atspindėdamas visus šio laikmečio popkultūros simbolius ir madas.
Jo muzika, gaivališka energija ir entuziazmas jau pelnė ir vyresnių roko legendų pagarbą – viename Yungblud vaizdo klipų įsiamžino dainininkas Ozzy Osbourne‘as, o „The Rolling Stones“ vokalistas Mickas Jaggeris jam padovanojo gitarą.
Negana to, įrašas, kuriame Yungblud atlieka Davido Bowie dainą, buvo panaudotas misijoje į Marsą.
„Noriu kurti ir groti muziką iki žilos senatvės. Noriu groti pilnuose stadionuose“, – prieš koncertą Vilniuje LRT.lt pasakojo britas.
Tris albumus išleidęs britas kitais metais pristatys ketvirtąjį – jame, kaip pasakoja pats, atsispindės praėjusio amžiaus pabaigos britiško roko, tokių grupių kaip „Oasis“ ar „The Verve“, įtaka.
Albumo įrašai laikomi po devyniais užraktais, tačiau Lukiškių kalėjimo užkulisiuose su LRT.lt žurnalistu susitikęs Yungblud pokalbio pabaigoje neprašomas iš mobiliojo telefono paleido albumo pirmąją dainą.
„Ji truks devynias minutes. Bus įspūdinga“, – šyptelėjo vietoje nenustygstantis dainininkas.
Kol prieš Yungblud pasirodymą scenoje publiką „apšildė“ lietuvė dj nevykele, iš Latvijos miesto Siguldos naktį atvykęs pagrindinis vakaro kaltininkas susižavėjęs pasakojo, jog Lietuvoje pasirodyti norėjo ne vienus metus.
„Čia dar nebuvome. Pasaulyje liko ne tiek jau daug vietų, kuriose nesu grojęs.
Pasakysiu taip – prabusti gastrolių autobuse ir pamatyti, kad atsidūrei kalėjime, yra neįprastas jausmas. Čia – įspūdingiausia ir labiausiai neįprasta vieta, kokioje esu grojęs. Man labai patinka ši atmosfera ir energija“, – pasakojo Yungblud.
Draugiškas, hiperaktyvus, smalsus – visi šie epitetai per keliolika minučių pokalbio pasirodo labai šiam dainininkui tinkami.
„Žmonės vis kalba, kad aš netikras, bet aš šimtu procentų tikiu tuo, ką darau. Daug roko muzikos dabar yra dirbtinė ir man nepatinka. Noriu kurti šviesią roko muziką.
Kartais būna, kad bare prie manęs prieina žmogus ir sako – maniau, kad tu mulkis, bet tu visai mielas bičas.
Kita vertus, sulaukiu ir daug žinučių, kuriose gerbėjai pasakoja savo skausmingas istorijas. Pats jas skaitau. Tai nėra psichologiškai lengva“, – išraiškingai gestikuliuodamas kalbėjo dainininkas.
Šią vasarą jis pirmą sykį surengs savo festivalį „Bludfest“, kuriame pasirodys ir roko, ir repo atlikėjai, ir net pankroko laikų legendos „The Damned“. Nors visas pasaulis kalba, kad muzikos festivaliai patiria krizę, Yungblud įsitikinęs, kad jam pavyks: „Organizatoriai tiesiog nesupranta publikos, kainų, jaunų žmonių padėties“.
Ant kaklo po marškinėliais Yungblud nešioja O. Osbourne‘o padovanotą kryželį, kurį interviu metu noriai demonstruoja.
„Roko muzikoje pagarbos nenusipirksi“, – šyptelėjo jis.
Įspūdis dar prieš koncertą – jog šis žmogus yra nusiteikęs užkariauti kiekvieną susirinkusią auditoriją, kokio dydžio ji bebūtų.
Vilniuje į jo koncertą atėjo apie pusantro tūkstančio žmonių – daugiausia jaunimas, nemažai gotiško įvaizdžio gerbėjų, netrūko ir vaivorykštės vėliavėlių.
Tačiau atėjo ir vyresnių roko klausytojų, taip pat – nemažai muzikantų, nuo grupių „ba.“ ir „Egomašina“ narių iki popgrupės „Sisters On Wire“ vokalisto Olego Jerochino.
„Mano tikslas – surengti koncertą, po kurio žiūrovai norėtų sugrįžti vėl, ir vėl, ir vėl. Kol ateis diena, kai grosiu pilnuose stadionuose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir visur kitur“, – kalbėjo Yungblud. Ir jau po pusvalandžio scenoje parodė, jog nejuokauja.
Su muzikantų grupe į sceną įsiveržusį dainininką pasveikino ugnies pliūpsniai, o jis po sceną pradėjo dūkti, lyg būtų išgėręs visą dėžę energinio gėrimo.
„Ačiū“, „aš jus myliu“ lietuviškai nuo scenos liejosi nuo pirmos minutės, Yungblud atrodė pasiruošęs išlieti visą įmanomą prakaitą, nuolat ragino šėlstančią publiką dainuoti kartu, bet tuo pačiu ir gestais vis primindavo žiūrovams šiek tiek prasiskirstyti, kad visiems užtektų oro ir niekas nesijaustų blogai.
Neapsiėjo ir be tipiškos rokenrolo klounados – veržėsi dainuoti tarp žiūrovų, pasikėlęs kiltą demonstravo sėdimąją (laimė, nepamiršęs apsimauti trumpikių), ant žiūrovų galvų laidė popierines stiklines su gėrimais.
Publika nuo pirmų minučių dūko taip, jog Yungblud greitai išrėžė kalbą, kurioje papasakojo, kad nuo minties aplankyti Lietuvą jį bandė sustabdyti skeptikai.
„Jie sakė, kad manęs čia niekas nežino. Nieko panašaus. Jūs – lyg mano šeima“, – šypsojosi britas.
„The Funeral“, „California“, „Fleabag“, „Strawberry Lipstick“, „Anarchist“ – žiūrovai šį vakarą gavo daugybę gerai žinomų Yungblud dainų, tačiau tikriausiai nebūtų supykę, jei koncertas būtų vykęs antra tiek.
Galima mėgti ar nemėgti Yungblud muzikos, bet vieno nepaneigsi – žiūrovus užvesti ir įkaitinti jis sugeba puikiai.
„Lietuva, nuo šiol aš čia koncertuosiu kasmet“, – nuo scenos žadėjo dainininkas. Niekas nenustebtų, jei taip ir įvyktų.
