„Vakarų ekspresas“ šia proga pasiteiravo jūrų kapitonų, kaip jie vertina šį renginį, ar jame pakanka dėmesio jūrininkams, kas labiausiai patinka, o kas – ne.
Ričardas LUČKA
Mes laukiame Jūros šventės: lyginame kelnes, marškinius, valome batus. Ji tokia vienintelė ir graži. Jūrų kapitonų asociacijoje apsitarėme, aš tikriausiai plauksiu su kateriu į jūrą, dalyvausiu vainikų nuleidimo ceremonijoje, pagerbsime žuvusius jūrininkus. Šitas renginys man labiausiai patinka šventėje.
O nepatinka garsūs, trankūs koncertai, į juos nepuolu, bet jie vis tiek yra gerai, nes sutraukia daug žmonių. Kiekvienais metais dalyvauju Jūros šventėje, tik pernai nežygiavau eisenoje, nes turėjau problemų su kojomis.
Dėl dėmesio jūrininkams taip pasakysiu: negi atvažiavę žmonės iš Šiaulių ar Visagino turėtų čia tuos jūrininkus gaudyti?
Man patinka susitikimai su kolegomis, dalintis su jais prisiminimais. Žinote, jeigu nebūtų Jūros šventės, tai vargu ar tie jūrininkai matytų vienas kitą.
O šventėje mes visi uniformuoti, apšnekame daug visokių reikalų. Aš jau nebeplaukioju, bet man smagu išgirsti grįžusių kapitonų, šturmanų pasakojimus. Pasirodo, Šiaurės jūra užstatyta naftos ir dujų bokštais, vėjo malūnais, laivams likę tik farvateriai. Kas galėjo pagalvoti prieš 20-30 metų, kad taip bus. Tas pats laukia ir Baltijos jūros.
Vytautas PAULAUSKAS
Tai viena iš geriausių visuomeninių švenčių. Gali ją keikti, ką nori daryti, bet ji vienintelė, tad natūralu, kad yra geriausia. Kai būnu Klaipėdoje, visada einu į jos atidarymą, vykstantį Lietuvos jūrų muziejuje, ir plaukiu į jūrą, dalyvauju vainikų nuleidimo į vandenį ceremonijoje, na ir, žinoma, eisenoje.
Manau, kad Jūros šventė yra visiems, ne tik jūrininkams, visam miestui, galų gale Lietuvai, negalima ko nors labai išskirti. Ir gerai, kad ji nėra kokia nors susiaurinta, uždara ir pan.
Žinoma, reikėtų paieškoti ko nors naujo šventei, bet rasti kažką ypatingo tikriausiai sunku. Tie, kurie ją organizuoja, įdeda daug širdies, darbo.
Vaikystėje Klaipėdoje negyvenau, esu kilęs iš Vidurio Lietuvos, tai negaliu pasakyti, kokia tada buvo Jūros šventė.
Romas KARMAZINAS
Prisimenu, kaip būdamas mažiukas ėjau su mama į Jūros šventę. Eisenoje mačiau jūrininkus, kapitonus su uniforma. Tada negalėjau pagalvoti, kad ir aš žygiuosi kartu vienoje gretoje su garbiais kapitonais. Dabar mano vaikai ateina pažiūrėti eisenos. Gal kokioje 7 klasėje užsimaniau tapti jūrininku. Šeimoje jūrininkų nėra, tik tėvas kažkada tarnavo jūriniame laivyne.
Mums, jūrininkams, ir būtent kapitonams, asociacijos nariams, ta šventė be galo reikšminga. Kasmet joje būna daug jūrinių renginių, kuriuose reikia dalyvauti. Mums tai svarbu. Šeimų, kurios neteko jūrininkų, nariams taip pat, kad niekas jų neužmiršo, kad jūrininko profesija gyvuoja. Dalyvaudami eisenoje, mes ne tik uostamiesčiui, bet ir jo svečiams, visai Lietuvai galime parodyti, kad dar yra jūrininkų, kad Klaipėda – jūrinis miestas.
Man vienas iš reikšmingų renginių – negrįžusių jūrininkų paminėjimas prie „Albatroso“ paminklo Smiltynėje. Sakyčiau, tai ne renginys, o tradicija. Žinoma, eisena, kurioje uniformuoti kapitonai, jūrinės organizacijos ir, be abejo, vainikų nuleidimas jūroje. Trys renginiai yra pagrindiniai. Šiemet mes atnaujinome Metų jūrininko rinkimus. Pagerbsime kažkurį iš mūsų, kurį išrinksime.
Žygintas GINEITIS
Būdamas kapitonu Jūros šventės nejauti. Pasiruošimą jai – taip, jauti. Man asmeniškai ji nėra labai svarbi, bet ji svarbi žmonėms. Ir tai vienintelis pozityvas, kad ji jiems suteikia laimės. Man viskas „užbukėjo“ galbūt todėl, kad ne visada pataikau būti krante, kai šventė vyksta. O kai pataikau, vis tiek jaučiu limitus. Kartais būni tik grįžęs ir esi pavargęs arba jau ruošiesi išvažiuoti. Seniai taip bebuvo, kad per Jūros šventę būčiau namie.
Man atrodo, kad toje šventėje yra išlikę daug sovietiškumo. Pavyzdžiui, toks dalykas kaip eisena. Atvirai pasakysiu, nekenčiu šito žodžio vien todėl, kad būdavo Gegužės 1-osios eisena, spalio revoliucijos paradas, eisena gali būti paskui karstą. Mažai šventiškumo tame žodyje, štai kodėl jo nemėgstu.
Be to, į tą eiseną mažai kas eina, daugiausia renkamasi vakariniai koncertai. Blogai yra tai, kad ta šventė nebūna išskirtinė. Ir tie renginiai – tas per tą patį. Bent paradas būtų, kad žygiuotų su trimitais… Manau, kad turi būti daugiau džiaugsmo.
Labai gaila, kad pas mus jūrininko profesija miršta ir žmonės vis mažiau domisi jūra, laivyba. Mes, kapitonai, tampame tiesiogkrovininio automobilio vairuotojais, vežėjais. Pagarba šiai profesijai vis labiau mažėja.
Vytautas SAULĖNAS
Nuo 1993 metų nebuvau praleidęs nė vienos Jūros šventės. Tai mūsų šventė, mes turime ją švęsti. Labai daug būna gerų renginių. Kiekvienas žmogus gali pasirinkti pagal save. Mano mažiausią anūką domina sūpynės, batutai. Sakė: „Tu žygiuoji ir aš ką nors mėlyno užsivilksiu ir irgi žygiuosiu.“ Bet paaugo, ir viskas – laivai eina į antrą planą, svarbiausia – batutai. Anūkai jau laukia, kada visa tai bus.
Man, aišku, įdomu tai, kas yra susiję su laivais, su jūra, t. y. visi mūsų jūriniai reikalai. Tuose renginiuose aš aktyviausiai dalyvauju. Kartais einu kur akys veda ir visur pasidairau. Džiaugiuosi, kad tiek daug žmonių susirenka. Juo labiau kad šiemet dar bus ir burlaivių. Tai didelis pliusas ir didelis grožis. Burės – nuostabus dalykas. Pasaulyje pirmiausia gražiausios yra moterys, o paskui jau buriniai laivai.
Jūros šventė keičiasi kartu su gyvenimu. 1993 metais mobilųjį telefoną – tokią dėžę – turėjo tik uosto kapitonas. Išeidamas iš kabineto pasiimdavo lagaminuką ir sakydavo: „Palaikysiu mobilųjį ryšį.“ O dabar vaikai nuo jų nesitraukia. Pasikeitė ir laivų įrenginiai, ir technika. Viskas tobulėja, šventė taip pat.
Denisas LEGENZOVAS
Dabar šventė pasikeitė iš esmės. Dar prieš kelerius metus tai buvo ne jūros, o alaus šventė. Dabar, kai sustiprinti jūriniai akcentai, jau viskas normaliau. Man labiausiai patinka eisena. Jeigu esu namie, visada dalyvauju šventėje. Ji mums kaip ir šeimos šventė, nes visi – jūrininkai.
Kartais žiūriu į renginių programą ir nesuprantu, ar čia Jūros, ar kokia kita šventė. Kai kurie renginiai visai nebūna susiję su jūra. Vaikštai po miestą ir viskas tau primena Kaziuko mugę.
Ką būtų galima tobulinti, nežinau. Ar tobulinti, ar išlaikyti atitinkamą lygį, yra vienodai sunkus darbas. Jeigu žmonės važiuoja į šventę, jeigu nesiskundžia, vadinasi, viskas gerai.
Aš dar pamenu ankstesnes Jūros šventes. Jos šiek tiek skiriasi nuo dabartinių. Anksčiau visą laiką būdavo Neptūnas, undinės, velniai. Daugiau būdavo jūrinių akcentų. O kada dabar paskutinį kartą eisenoje buvo Neptūnas, neprisimenu. Kažkodėl visą laiką jis pamirštamas.
Prieš kelerius metus sankryžoje ties turgaviete stovėjo jūriniai fontanai su undinėmis. Tas dalykas buvo labai geras. Lazerių šou irgi buvo neblogai, fejerverkai taip pat. Dabar jie kažkam trukdo, bet jie visą laiką buvo neatsiejama Jūros šventės dalis. Kartą fejerverkas truko 15 minučių. Jūrinės organizacijos skyrė tam pinigų. Tai buvo labai gerai, buvo nuostabi šventės kulminacija.
Redakcijos archyvo ir asmeninio albumo nuotr.
