Ir sutapk taip, kad tą dieną, kai perrinktasis prezidentas turėjo šimtaprocentinę teisę būti visuotinio dėmesio centre, jį nuo pjedestalo nustūmė Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Prezidento sąjungininkais tapusių socialdemokratų vienas iš potencialių lyderių M. Sinkevičius. Tas, kuris dar vakar (na, gerai, prieš savaitę, kai kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda lankėsi Jonavoje) buvo visai nekaltas.
O pirmadienį, kai įspūdingu rezultatu perrinktas G. Nausėda pagaliau galėjo būti maloningas ir atlaidus pralaimėjusios ilgametės oponentės atžvilgiu, kai galėjo pagaliau ramiai pasakoti apie būsimųjų penkerių metų veiklos planus, Kauno apygardos teismas paskelbė, kad Jonavos rajono meras M. Sinkevičius kaltas dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo bei turto pasisavinimo. Ir visas dėmesys nuo perrinktojo prezidento nukrypo į socialdemokratus.
„Mindaugo Sinkevičiaus kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra įrodyta visiškai“, – paskelbė teisėja Laima Šeputienė. Politikui skirtą daugiau kaip 12 tūkst. eurų baudą bei draudimą trejus metus būti renkamam ir paskirtam į savivaldybės ar valstybės institucijas pagal nusikaltimų pobūdį ji pavadino „beveik minimalia“ bausme. Ir, žinoma, tai nėra taškas šioje istorijoje, nes Jonavos meras ir Lietuvos socialdemokratų partija (kurioje narystę, tik kilus skandalui, politikas sustabdė) tvirtai sako, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą skųs.
Nors V. Blinkevičiūtė sako, kad po nuosprendžio M. Sinkevičius nebegalės būti partijos rinkimų į Seimą sąraše, iš įtakingų bičiulių girdėti kitokie raginimai. „Neišprususiems“ – nustoti kalbėti, jog Jonavos meras nuteistas, nes tai tik pirmos teismo instancijos sprendimas; pačiam Jonavos merui – nesukti galvos ir toliau tęsti savo veiklą. Taip pat – neatsisakyti siūlymo rudenį vesti partiją į Seimo rinkimus. Atsimenate – neseniai vykusiame socialdemokratų vidiniame reitingavime partiečiai iškėlė M. Sinkevičių į pirmąją Seimo rinkimų sąrašo poziciją.
Pastaruoju metu prezidento elgesyje – tiek neslepiamo džiūgavimo dėl atrastų rėmėjų tarp socialdemokratų, kad net rinkimų kampanijai einant finišo link, kai kandidatai vengia net menkiausią abejonę galinčio sukelti virptelėjimo, G. Nausėda, paprastai toks atsargus, iškeliavo į Jonavą.
Taigi, jei (kai) M. Sinkevičius apskųs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ištarmė apie įvykdytą nusikaltimą tabaluos iš paskos kaip purvina virvė, bet dar negalios, – ar tai sustabdys socialdemokratus nuo sprendimo pastatyti šį politiką savo rinkiminio sąrašo į Seimą priekyje? Greičiausiai nesustabdys. Juk dar praėjusią savaitę ta pati Socialdemokratų lyderė V. Blinkevičiūtė – kuri iš tiesų turėjo realų šansą „laimėti visus rinkimus“, bet maloningai atsisakė tiek galimybės kandidatuoti į prezidentus (G. Nausėdos naudai), tiek akivaizdžiai atsisakys ir prezidento siūlymo eiti premjerės pareigas, kukliai pasirinkdama alinantį darbą Europos Parlamente, – pareiškė, kad su M. Sinkevičiumi bandoma susidoroti. O partijos pasitikėjimą jis turi, dar pasakė pirmininkė.
Ar perrinktasis prezidentas G. Nausėda principingai prieštaraus, jeigu socialdemokratus, faktiškai tapusius prezidentine partija ar, jei labiau patinka, pretenduojančius tapti prezidento atrama po (sėkmingų) Seimo rinkimų, į sėkmę vestų truputį, bet ne iki galo, nuteistas politikas? Gal dėl akių. Pastaruoju metu prezidento elgesyje – tiek neslepiamo džiūgavimo dėl atrastų rėmėjų tarp socialdemokratų, kad net rinkimų kampanijai einant finišo link, kai kandidatai vengia net menkiausią abejonę galinčio sukelti virptelėjimo, G. Nausėda, paprastai toks atsargus, iškeliavo į Jonavą. Pas merą, „kuris šiandien yra nekaltas“. Ir tai, net neabejokite, nebuvo joks ženklas nei teismams, nei teisėsaugai.
Tiesa, G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas jau leido suprasti, kad nepakeičiamų žmonių – net politikoje – nėra. Išskyrus, turbūt, vieną – V. Blinkevičiūtę. Nes socialdemokratų, kurie esą turi ne vieną potencialų vedlį, problema dėl lyderystės atkristų, mano F. Jansonas, jei partijos pirmininkė „nuspręstų dalyvauti Lietuvos politikoje“.
Kol kas požymių, kad V. Blinkevičiūtė nuspręstų būtent taip, politinėje padangėje nematyti. Ir kažin, ar tai nėra geras ženklas tvirtam ir ryžtingam prezidentui G. Nausėdai. Atkreipkite dėmesį – pirmąjį prezidento perrinkimo rytą V. Blinkevičiūtė „labai objektyviai“ nurodė, kuriuos dabartinės Vyriausybės ministrus šalies vadovas turėtų atleisti pirmiausia.
