Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad vis dar nelaiko Nicolas Maduro teisėtu Venesuelos prezidentu ir toliau taikys Karakasui sankcijas po to, kai vietos opozicija išformavo savo „laikinąją vyriausybę“.
Prezidento Joe Bideno administracija pranešė, kad Venesuelos vyriausybės turtas Jungtinėse Valstijose, visų pirma valstybinės naftos bendrovės turtas, ir toliau teisiškai bus opozicijos vadovaujamos Nacionalinės Asamblėjos, kuri buvo išrinkta 2015 metais, bet iš kurios N. Maduro kairiųjų vyriausybė atėmė įgaliojimus, žinioje.
„Mūsų požiūris į Nicolas Maduro nesikeičia. Jis nėra teisėtas Venesuelos lyderis“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price`as.
„Mes ir toliau pripažįstame vienintelę demokratiškai išrinktą instituciją Venesueloje – 2015 metų Nacionalinę Asamblėją“, – sakė N. Price`as.
N. Price’as sakė, kad esamos sankcijos lieka galioti ir kad Jungtinės Valstijos bendrauja su Nacionaline Asamblėja dėl to, ar naujas asmuo, ar grupė, ar komitetas prižiūrės vyriausybės turtą.
Buvusio prezidento Donaldo Trumpo vyriausybė po 2018 metų rinkimų, kurie, daugelio nuomone, buvo suklastoti, Venesuelai nustatė įvairių ekonominių sankcijų, siekdama nuversti socialistinį N. Maduro režimą.
Šalį sukrėtusi ekonominė krizė sukėlė chaosą, įskaitant būtiniausių prekių stygių.
Daugiau nei septyni milijonai venesueliečių pabėgo iš savo šalies, dauguma jų pasitraukė į kaimynines šalis, tačiau vis daugiau jų pavojingais maršrutais keliauja į Jungtines Valstijas.
Kartu su dauguma Vakarų ir Lotynų Amerikos valstybių Jungtinės Valstijos laikinuoju prezidentu prieš ketverius metus pripažino Nacionalinės Asamblėjos atstovą Juaną Guaido.
N. Maduro „visiškai pasirengęs“ derėtis su JAV
N. Maduro liko valdžioje, remiamas kai kurių gyventojų sluoksnių, taip pat kariuomenės, Rusijos, Kinijos ir Kubos. Nacionalinė Asamblėja, kuri dabar Karakase daugiausiai yra simbolinė jėga, penktadienį nubalsavo už tai, kad J. Guaido „laikinoji vyriausybė“ būtų paleista.
Per valstybinę televiziją sekmadienį transliuotame interviu N. Maduro pasiūlė aukščiausio lygio derybas su J. Bideno administracija.
„Venesuela yra pasirengusi, visiškai pasirengusi, imtis veiksmų diplomatinių, konsulinių ir politinių santykių su dabartine Jungtinių Valstijų administracija ir būsimomis administracijomis normalizavimo proceso link“, – sakė N. Maduro.
Nors J. Bideno administracija nepripažįsta N. Maduro kaip teisėto prezidento, kovo mėnesį ji nusiuntė delegaciją, kuri susitiko su juo, o lapkričio mėnesį leido JAV naftos milžinei „Chevron“ atnaujinti dalį veiklos Venesueloje po to, kai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pakilo žalios naftos kainos.
Pastarasis žingsnis žengtas po to, kai N. Maduro vyriausybė ir opozicija derybose Meksikoje pasiekė susitarimą leisti Jungtinėms Tautoms administruoti vyriausybės lėšas, skirtas įvairioms socialinėms išlaidoms šalyje.
Nacionalinės Asamblėjos narys Tomas Guanipa, kurio opozicinė partija „Primero Justicia“ siekė nutraukti laikinosios vyriausybės veiklą, žurnalistams sakė, kad praėjusios savaitės sprendimas buvo „politinio realizmo pratimas“.
„Ar N. Maduro kaip prezidentas yra neteisėtas, nediskutuotina; negali egzistuoti alternatyvi vyriausybė, kuri nevykdo savo funkcijų ir kuri buvo sukurta siekiant greitų pokyčių“, – sakė laikinosios vyriausybės ambasadoriumi Kolumbijoje dirbęs T. Guanipa.
Politinė parama J. Guaido dar labiau sumažėjo už Jungtinių Valstijų ribų, kur aršūs kubiečių ir venesueliečių kilmės antikomunistai yra stipri politinė jėga, nors paprastai linksta prie D. Trumpo respublikonų partijos.
Didžiausias pokytis įvyko Kolumbijoje, kuri ilgą laiką buvo įnirtinga N. Maduro priešininkė ir kurios prezidentas Gustavo Petro siekia susitaikymo nuo tada, kai pernai buvo išrinktas pirmuoju Kolumbijos lyderiu iš kairiųjų stovyklos.
Europos Sąjunga, nors ir neatsisakė remti J. Guaido, nuo 2021 metų vidurio nustojo jį vadinti laikinuoju prezidentu po to, kai N. Maduro nustūmė į šalį Nacionalinę Asamblėją.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai, paklausta antradienį apie laikinosios vyriausybės veiklos pabaigą, atsakė, kad Prancūzija „remia Venesuelos demokratines jėgas, kurios tvarkysis taip, kaip nori“.
