Tačiau jų neveiksmingumas yra moksliškai įrodytas, todėl kitur pasaulyje jie beveik nevartojami.
Tarp tokių yra ir itin populiarių vaistų, kuriuos pažįsta kiekvienas.
Vienas iš jų yra gerai pažįstamas ir dažnai reklamuojamas valerijonas.
Ar valerijonas padeda – mito paneigimas
Neurologas, psichiatras ir įrodomosios medicinos pasekėjas Eugenijus Skrypnykas informavo mus apie mažą valerijono, kaip raminamojo vaisto, veiksmingumą.
Mediko teigimu, valerijono veiksmingumas beveik nesiskiria nuo placebo, t. y. padirbtų „tuščių” vaistų.
Tai taikoma bet kokioms valerijonų atmainoms, įskaitant reklamuojamus „bulgariškus valerijonus”.
„Valerijonas yra 20-25 % veiksmingas, tikrai nėra jokių kontraindikacijų ir jokio šalutinio poveikio!
Viskas yra gerai!
Tačiau veiksmingumas prilygsta placebo efektui!
Ar žinote žmonių, kurie pateko į ligoninę apsinuodiję valerijonais?” – sako gydytojas.
Raminamąjį valerijono poveikį gali lemti esantis alkoholis.
„Tai, kas tikrai gali padėti valerijono spiritiniame tirpale, yra alkoholis ir pats lašų „skaičiavimo” procesas”, – rašo Eugenijus Skrypnikas.
Ką mokslas sako apie valerijonus
Valerijono kaip vaisto nepripažįsta dauguma autoritetingų medicinos organizacijų.
Valerijono tyrimai rodo, kad jis nepadeda nuo nemigos ir nemažina nerimo. Jo vartojimas nekenkia, bet nėra ir naudos.
Kitas mokslinis tyrimas parodė, kad mažesnės nei 100 mg valerijono dozės neturi jokio poveikio organizmui.
Vienkartinėje valerijono dozėje turėtų būti nuo 300 mg iki 1 g valerijono ekstrakto, kad poveikis būtų koks nors.
Kam gali turėti įtakos valerijonai
Įrodyta, kad valerijonai praktiškai neveikia žmonių, tačiau stipriai veikia namines kates.
Jo poveikis panašus į narkotinių medžiagų poveikį.
Kartais veterinarijos gydytojai gali skirti valerijono kaip vaisto katėms, tačiau jo negalima duoti sveikiems gyvūnams.
Manoma, kad tokį poveikį katėms daro valerijono sudėtyje esanti medžiaga aktinidinas, kurios kvapas primena kačių feromonus.
