ES energetikos ministrams antradienį sunkiai sekėsi įveikti nesutarimus dėl to, kaip reguliuoti energijos gamybos sąnaudas bloke, o idėja nustatyti viršutinę dujų kainų ribą, kaip paaiškėjo, turi daug trūkumų.
Šis klausimas Europos Sąjungai yra labai aktualus, nes ji kovoja su didele infliacija, kurią skatina dėl Rusijos karo Ukrainoje sparčiai kylančios energijos kainos.
Praėjusią savaitę ES vadovai susitarė dėl plataus masto veiksmų plano, kaip sumažinti energijos kainas, o išsamius visiems priimtinus pasiūlymus paliko parengti Europos Komisijai ir ministrams.
Tačiau dėl energijos šaltinių įvairovės 27 šalyse narėse – įskaitant anglis, dujas, vėją, hidroelektrines ir branduolinę energiją, nustatyti universalią politiką sudėtinga.
Esminė problema yra pastoviai aukšta gamtinių dujų kaina – jas ES, ypač Vokietija, daugiausia gaudavo iš Rusijos, nors prasidėjus karui šis šaltinis gerokai sumenko.
Pagal dabartines ES elektros rinkos taisykles energijos gamyba susieta su brangiausio šaltinio, t. y., dujų, kaina.
Apie 15 valstybių narių, t. y. daugiau nei pusė bloko, remia ES masto modelį, kuris būtų paremtas Ispanijoje ir Portugalijoje jau taikomu modeliu, pagal kurį elektros gamyba deginant dujas yra subsidijuojama.
Tačiau Europos Komisija energetikos ministrams skirtame dokumente atkreipė dėmesį į nevienodas tokios politikos pasekmes, jei ji būtų taikoma plačiau.
Vienas iš šalutinių padarinių galėtų būti tai, kad ne ES valstybės, prisijungusios prie ES elektros tinklo, pavyzdžiui, Jungtinė karalystė, Šveicarija ir Balkanų šalys, gautų naudos iš subsidijuojamų dujų ir padidintų jų vartojimą, nors jį reikia mažinti.
Kita problema – ta, kad Vokietija, Nyderlandai, Italija ir kitos šalys, priklausomos nuo dujomis kūrenamų elektrinių, galiausiai turėtų didesnes išlaidas subsidijoms padengti, o tos šalys, kurios daugiausia naudoja kitus šaltinius, visų pirma branduolinę energiją generuojanti Prancūzija, gautų finansinės naudos.
Europos Komisija paragino taikyti „labiau struktūrinį metodą“, pagal kurį būtų sudaromos ilgesnės trukmės „sutartys dėl skirtumų“. Pagal jas iš dujų pagaminta elektra būtų atskiriama nuo elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių arba atominėse elektrinėse, ir kiekvienai iš jų būtų nustatytos skirtingos kainos.
„Jei būtų koks kitas mechanizmas, aš jį sveikinčiau išskėstomis rankomis“, – sakė Prancūzijos energetikos ministrė Agnes Pannier-Runacher, atvykusi į antradienio susitikimą Liuksemburge.
„Tačiau neabejotina, kad jis (Ispanijos ir Portugalijos naudojamas modelis) egzistuoja Europoje, jis veikia ir rodo, kad yra veiksmingas. Svarbu jį nuodugniai išnagrinėti“, – sakė ji.
