Keletą metų užtrukę centrinių miesto gatvių renovacijos darbai jau yra pasibaigę, tad iš pirmo žvilgsnio Žemaitijos sostinės centras gražus ir tvarkingas. Bet užtenka pasukti į, pavyzdžiui, Simono Daukanto gatvę ir supranti, kad ne viskas vienodai tvarkinga. „Kalvotoji Žemaitija“ domėjosi, kas numatoma dar tebesančiose nesutvarkytose miesto centro gatvėse bei kokie viešųjų erdvių pokyčiai telšiškių laukia per kelerius artimiausius metus.
Stasys Katauskas
Ne Savivaldybės jurisdikcijoje
Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus mūsų laikraščiui sakė, kad visas miesto centrą juosiantis gatvių lankas nuo autobusų stoties link viaduko virš geležinkelio bei nuo viaduko link prekybos centro „Maxima“ Turgaus aikštėje, įskaitant iš miesto vedančią Luokės gatvę, priklauso valstybinei įmonei VIA LIETUVA. Šių gatvių remonto darbus vykdo AB „Kelių priežiūra“. Tvarkyti tas gatves jau yra numatyta, bet į šiemet VIA LIETUVA paruoštus pirkimų paketus projektavimui tėra patekusi tik atkarpa nuo autobusų stoties iki viaduko virš geležinkelio.
Kitaip tariant, Gedimino ir Žemaitės gatvės iki sankryžos su Karaliaus Mindaugo gatve. Tad šiemet, mero manymu, VIA LIETUVA turėtų nupirkti šios atkarpos gatvių renovacijos projekto paslaugas, kitąmet projektas turėtų būti parengtas ir 2026 m. galimai prasidėtų statybų darbai.
Nusileidus nuo viaduko, ties „Džiugo“ gimnazija, yra numatyta žiedinė sankryža. T. Katkus pasakojo, kad Savivaldybė jau prieš dvejus metus yra pateikusi savo projektinius pasiūlymus, kokia ta sankryža galėtų būti, kokios formos. Tačiau lemiamą žodį tars nacionalinė institucija, kurios specialistai skaičiuoja ne tik dabartinius, bet ir ateityje numatomus transporto srautus ir gatvių pralaidumo poreikį. Dalyje Sedos gatvės galbūt atsiras vienpusis eismas. Tuo tarpu Karaliaus Mindaugo ir S. Daukanto gatvių kapitalinio remonto dar teks palaukti, mat kol kas šios gatvės dar neįtrauktos į projektavimo procesą. Meras minėjo, kad dėl jų kalbėta ir bus kalbama su susisiekimo ministru Mindaugu Skuodžiu, siekiant, kad į projektavimo paketą būtų įtrauktas visas miesto ribose Telšių centrą juosiantis gatvių lankas. Šiuo metu, anot T. Katkaus, Savivaldybė tegali tik informuoti AB „Kelių priežiūrą“ apie esamą gatvių dangos būklę ir prašyti ją tvarkyti. Pati Savivaldybė to daryti negali, kadangi minimos gatvės yra ne jos jurisdikcijoje.
Susisiekę su valstybine įmone VIA LIETUVA, sužinojome, kad įmonės turimuose tvarkymo reikalingų gatvių sąrašuose atkarpa Telšiuose, į kurią įeina Žemaitės bei dalis Karaliaus Mindaugo gatvės, yra 11 vietoje, bet dėl lėšų trūkumo šiemet net ši atkarpa neįtraukta į 2024 m. projektų pirkimo paketus. Tad realūs darbai, tikėtina, nusikels dar toliau nei prognozuoja meras. Didžioji dalis Karaliaus Mindaugo gatvės bei S. Daukanto gatvė yra tik 97-oje VIA LIETUVA sąrašo vietoje, tad artimiausius 3-5 metus jokie projektavimo ar remonto darbai jose išvis nenumatomi. Tačiau VIA LIETUVA atkreipė dėmesį, kad dalis jos jurisdikcijoje esančių kelio elementų, konkrečiai šaligatviai, yra Savivaldybės žinioje. Jeigu taip, galima kelti klausimą, kodėl iki šiol netvarkomi itin prastos būklės šaligatviai S. Daukanto gatvėje.
Gatvės ne tik paviršinė danga. Po jomis eina įvairūs vamzdynai, dujotiekiai, elektros laidai, kitokie inžineriniai tinklai. Visa tai jau atskirų savininkų jurisdikcijoje. Natūralu, kad vykdant kapitalinį gatvių remontą, protinga tuo pačiu, esant reikalui, atnaujinti ir sutvarkyti visa tai, kas yra po žeme. Pasak mero, stengiamasi taip ir daryti, apie numatomus darbus informuojamos skirtingos institucijos. Tačiau projektai kartais persidengia, būna, kad tvarkant gatvę ir atvėrus požemines komunikacijas, ne visi darbai iš karto atliekami. Pavyzdžiui, renovuojant Muziejaus gatvę, įrengiant jose visas būtinas sistemas, AB „Telšių vandenys“ nebuvo net nusimatę savo biudžete atnaujinti po gatve esančių vandentiekio ir nuotekų trasų.
Darbai numatomi ir senamiestyje
Šiuo metu planuojama atlikti Laisvės, Sinagogos ir Iždinės gatvių kapitalinį remontą. Savivaldybė iš projektinių lėšų yra numačiusi sutvarkyti šaligatvius ir važiuojamąją dalį, dangą, apšvietimą, dviračių takus ir vis kita, ką matys ir kuo naudosis miesto gyventojai bei lietaus nuotekų sistemą. Kartu siekiama, kad savo tinklų būklę įvertintų ir AB „Telšių vandenys“. „Projekto kaina, žinoma, išauga, bet ilgalaikėje perspektyvoje sutvarkyti viską iš karto išeina pigiau“, – sakė T. Katkus. Savivaldybės Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyrio vyriausiasis specialistas Karolis Tilindis „Kalvotajai Žemaitijai“ teigė, kad Sinagogos gatvės tvarkymo projektas jau parengtas, o Iždinės ir Laisvės gatvių dar reikia truputį pakoreguoti dėl požeminių komunikacijų.
Žinoma, kadangi minėtos gatvės yra Telšių senamiestyje, pradėjus darbus ten, neišvengiamai laukia ir archeologiniai tyrimai. Archeologų nepaskubinsi. K. Tilindis sakė, kad paprastai pirmiausia vykdomi žvalgomieji kasinėjimai, o toliau viską lemia tai, ką archeologai suras ir ar nutars vykdyti detalesnius tyrimus.
Pasak K. Tilindžio, minėtose gatvėse numatyta, kad jų danga, žibintai bei kiti vizualiniai sprendimai turi derėti su Respublikos gatvėje ir kitose jau renovuotose senamiesčio vietose pritaikytais estetiniais sprendiniais. Meras tikisi, kad galutinai, įskaitant objektų pridavimą ir dokumentaciją, visi darbai šiose gatvėse turėtų būti baigti maždaug iki 2027 metų antrosios pusės, bet realūs statybos darbai, jei neiškils nenumatytų kliūčių, turėtų būti atlikti dar 2026 metais. Konkursus statybos darbų rangovui planuojami skelbti jau ateinančią žiemą.
Darbai senamiestyje numatomi finansuoti iš regionų centrams skirtų pinigų bei europinių fondų. Savomis lėšomis prisidės ir Telšių rajono savivaldybė. Bendra projekto vertė daugiau kaip 16 milijonų eurų, iš jų Savivaldybės dalis – 15 proc. arba beveik 3 milijonai eurų. Tiesa, pirminiame Savivaldybės tarybos sprendime numatyta, kad šie pinigai bus skirti ne tik minėtų gatvių kapitalinio remonto darbams, įskaitant požemines komunikacijas, bet ir keliems kitiems mažesniems projektams miesto viešosiose erdvėse.
Racionalumo pakanka ne visuomet
Miesto gyventojai neretai stebi iš pažiūros piktinantį vaizdą, kuomet kelininkai nugramdo asfaltą, aptveria nedideles teritorijas, ką nors iškasa ir kurį laiką ten tarsi nieko nevyksta. Anot mero, tai lemia esamas statybų įstatymas, mat, pasirodo, darbininkams išsikasus sankasą, įstatymas reikalauja prieš dengiant naują sluoksnį, pavyzdžiui, skaldą, paviršių sutankinti iki reikiamo lygmens. Tas pats užpylus skaldą prieš klojant galutinę dangą. Problema ta, kad paviršiaus paruošimo tinkamumą vertina ne darbų vykdytojas, o atskirai atvykstantys specialistai, todėl tai užtrunka, o žmonės kurį laiką mato tik iškasinėtas ir aptvertas vietas, kuriose tarpais jokie darbai nevyksta.
Panašiai nutinka ir su pėsčiųjų perėjų įrengimu. Perėjos ne savivaldybių žinioje esančiose gatvėse, anot mero, planuojamos nacionaliniu mastu, ne visada atsižvelgiant į savivaldybių pasiūlymus. Tuo užsiima atskiras padalinys. Todėl vėlgi, projektai kartais persidengia. Gali būti, kad taip nutiks ir S. Daukanto gatvėje, kur neseniai įrengta nauja pakelta pėsčiųjų perėja greta Profesinio mokymo centro, o už keleto metų ten greičiausiai viskas bus kasama ir daroma iš naujo. „Žinoma, žmonėms tokiu atveju atrodys, kad čia Savivaldybė tiesiog taško pinigus, – sako meras, nors iš tikrųjų tiesiog persidengia atskirų institucijų nepakankamai tarpusavyje derinami projektai.“
Pateikę klausimą dėl šios perėjos įmonei VIA LIETUVA, išgirdome, kad pėsčiųjų perėja aptariamoje vietoje įrengta rūpinantis pėsčiųjų saugumu ir atsižvelgus į tai, jog artimiausius keletą metų kitokie darbai šioje vietoje nenumatomi. Pasak VIA LIETUVA, ateityje vykdant kapitalinį gatvės remontą, vieta, kur įrengta naujoji pėsčiųjų perėja, gali būti išbraukta iš projekto, jei tai netrukdys viso gatvės remonto kokybės užtikrinimui. Kitaip tariant, visą gatvę tvarkant iš pagrindų, gabalėlis su pėsčiųjų perėja liktų nejudinamas, kuo sunku patikėti, ypač jei susiderinus su požeminių inžinerinių tinklų savininkais bus keičiamos po gatve esančios komunikacijos. Taip ir vyksta darbai, kuomet gatvė viena, o tai, kas joje, turi daug šeimininkų.
