Šeštadienį Gargžduose šurmuliavo gausybė žmonių. Jie atvyko pažiūrėti, kaip savo išmonę demonstruoja sumaniausi Žemaitijos cepelinų virėjai. Tradicinis, jau penktasis, Gargždų cepelinų virimo čempionatas skatino bendruomenes suremti pečius ir pasivaržyti dėl cepelinų virimo čempiono vardo. Skaniausiai cepelinus verdančios bendruomenės vardą pelnyti siekė net trylika komandų.
Bulvės augintos spirito gamybai
Cepelinų atsiradimas yra susijęs su bulvių ir bulvių valgymo kultūros plitimu Europoje. Kaip žinia, šis patiekalas gaminamas iš bulvių tešlos. Tačiau gargždiškiai neabejoja, cepelinai – Žemaitijos kulinarinio paveldo dalis, tradicinis šių kraštų patiekalas. XIX amžiuje bulvės daugiausia augintos dvaruose, spirito gamybai, ne tiek maistui. Labai jau didelė spirito išeiga būdavusi iš bulvių, lyginant su kita spirito žaliava – javais. Tačiau, jau XVIII amžiuje turime ir bulvių valgymo įrodymų. Tarpukario laikotarpiu, pradėjus auginti bekonus eksportui, bulvių auginimas Lietuvoje tapo masiniu. Kartu plito ir bulviniai patiekalai, taip pat ir cepelinai.
Svarbiausia su meile
Europos kulinarinėse tradicijose žinoma dvejopa – virtų ir žalių bulvių – tešla. XX amžiuje ne kartą Gargžduose besisvečiuodamas kompozitorius B. Gorbulskis pasakė, kad „Su meile reikia rašyti eiles… Su meile reikia eiti pas žiūrovus… Su meile reikia gaminti cepelinus“. Gargždų valgykloje „Bulvė“ iš pradžių buvo gaminami tik bulviniai patiekalai. Farmacininkės ir kulinarės Valerijos Gedžienės iš Gargždų 1960 m. receptai buvo išspausdinti žurnaluose „Kooperatininkas“ ir „Tarybinė moteris“ ir todėl per metus išplito po visą Lietuvą. Šis patiekalas jau tapo šio Žemaitijos miestelio simboliu, mat Gargždai kasmet organizuoja cepelinų virimo čempionatus.
Stebino išradingumu
Čempionato dalyviai privalėjo pateikti cepelinų porciją komisijai taip, kad šie net neįtartų, kieno patiekalą ragauja. Kol pusantros valandos komisija aiškinosi, tad kurios komandos cepelinai gardžiausi, ilgiausios eilės nusidriekė prie komandų palapinių, kur šventės dalyviai galėjo paragauti cepelinų nemokamai. O ragautojų buvo tikrai daug. Kiekviena bendruomenė stengėsi nustebinti savo išradingumu, cepelinų dydžiu, skoniu, eksperimentavo spalva. Čempionato organizatorius Vaclovas Macijauskas pastebėjo, kad išvirti gardžius cepelinus yra tikras menas. Renginio vedėja Violeta Mičiulienė šmaikščiai pristatė komisijos narius, renginio rėmėjus ir atlikėjus.
Išvirtų cepelinų vertinimo komisija: Vaidas Vyšniauskas – komisijos pirmininkas, Indrė Žiedienė, Vytautas Kundrotas, Dovilė Gečienė, Stanislovas Adomavičius stengėsi nustatyti verčiausius nugalėtojo vardo. Renginyje netrūko muzikos, pramogų vaikams. Cepelinų virėjai kūrė nepakartojamą reginį. Čia kunkuliavo puodai, virė aistros, kiekvienas stengėsi kuo šmaikščiau prisistatyti.
Karūna – Jakų bendruomenei
Visi su nekantrumu laukė galutinio vertinimo komisijos verdikto, kurie turėjo paskelbti, kam, tauragiškai šiemet perduos geriausio cepelinų virėjo karūną.
O ji atiteko Jakų bendruomenei. Ne veltui bendruomenės virėjai buvo pasipuošę marškinėliais su užrašu „Jakai… Ne juokai…“ . Rimtas nusiteikimas, gabios šeimininkės ir teisingai parinkta eceptūra sužavėjo komisijos narius. 2-oji prizinė vieta teko cepelinų virėjų komandai – „Ugningosios blezdingos”, 3 vieta – Birbinčių bendruomenė. Praėjusių metų čempionato nugalėtojai, komanda iš Tauragės „Raktas”, šiemet liko ketvirti. Už svorį apdovanoti ir giliogiriškiai.
Cepelinai iš kurorto
Na, o man asmeniškai skaniausi juodos spalvos cepelinai, kurie, kaip aiškino jų virėji, sugrįžo į Gargždus iš kurorto, kuriame deginosi saulėje. Todėl įdegę, todėl juodi. Patiekti jie su krevečių įdaru ir prieskoninėmis žolelėmis. Juos gamino „Pajūrio DPE – rinktinė komanda“. Be abejo, kaip ir pridera tikriems profesionalams šio įdegusio cepelino receptūros jie neišdavė, tačiau savo išmone ir išradingumu tikrai stebino. „Tik su kiekvienu kąsniu prašiau Dievo, kad kalorijos nukeliautų į krūtinę, – juokavo renginio vedėja Violeta Mičiulienė, kuri prisipažino tiek cepelinų per visą savo gyvenimą nėra suvalgiusi. Šventės dalyvius linksmino Veiviržėnų vokalinis instrumentinis ansamblis, Violeta ir Vilius Tarasovai, Kęstutis Jablonskis ir kiti atlikėjai.
Cepelinai iš kurorto
