Artėjant kitąmet prasidedančiam Švedijos pirmininkavimui ES Tarybai, Europos verslą vienijančių organizacijų atstovai lapkričio 24–25 d. susitiko Stokholme. Penktadienį čia vyko „BusinessEurope“ Prezidentų tarybos posėdis, kuriame daugiausiai diskutuota apie priemones ES konkurencingumui didinti.
40-ies „BusinessEurope“ narių prezidentai, tarp kurių ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, vienbalsiai patvirtino Stokholmo deklaraciją. Pagrindinė jos siunčiama žinutė Europos Sąjungos sprendimų priėmėjams – Europos įmonėms reikia įgalinančio sprendimo ir efektyvesnių politikos priemonių energetikos situacijai pakeisti bei konkurencingumui užtikrinti.
Deklaracijoje Europos verslo lyderiai atkreipia dėmesį į:
- energetikos krizės sprendimų ieškojimą ir sėkmingą perėjimą prie pramonės žalinimo;
- poreikį užtikrinti reguliacinę aplinką, kuri leidžia įmonėms „kvėpuoti“;
- ES bendrosios rinkos stiprinimą ir gilinimą;
- taisyklėmis pagrįstos tarptautinės prekybos svarbą;
- skaitmeninimo spartinimą;
- inovacijų skatinimą ir sprendimus įgūdžių spragoms užpildyti.
Pasak LPK prezidento, per dvi dienas vykusias diskusijas ir susitikimus nuskambėję akcentai uždavė labai aiškų toną – norint, kad būtų sušvelnintos sparčiai augančios energijos kainos ir užtikrinta, kad Europa išliktų patraukli vieta verslui, reikalingas skubus sprendimas ES lygmeniu.
Kalbėdamas „BusinessEurope“ Prezidentų tarybos posėdyje, V. Janulevičius pabrėžė, kad vien šiais metais Europa išleido subsidijoms 700 mlrd. eurų tiek verslui, tiek žmonėms. Beveik 1,6 trilijonų eurų Europa šiais metais sumokės trečiosioms šalims už importuotą iškastinį kurą. Tai yra tikrai ženklios sumos, kurios galėtų būti panaudotos kuriant didesnę pridėtinę vertę pačios Europos viduje.
Diskusijoje LPK prezidentas atkreipė dėmesį į faktą, kad tiek Kinija, tiek JAV teikia labai ženklias subsidijas mažindamos energijos kainų augimo poveikį ir taip didina savo verslo konkurencingumą globaliose rinkose. Labai svarbu, kad Europa atkreiptų dėmesį į šį faktorių, nes ES verslo konkurencingumo išsaugojimas globaliose rinkose šiandien yra vienas iš opiausių klausimų.
Susitikime su už ES vidaus rinką atsakingu eurokomisaru Thierry Breton, V. Janulevičius pažymėjo, kad Europos Komisija ir Taryba turėtų aktyviau veikti skatindamos Europos bendradarbiavimą. Pokalbyje atkreiptas dėmesys į tai, kad Europos Komisijos pasiūlytas dujų kainų apribojimo modelis ES šalių netenkina – dujų kainų „lubos“ turi būti tokios, kad dujų kainos nebepasiektų rugpjūčio mėnesio aukštumų.
„Negalime leisti, kad susiskaldymas pakirstų Europos bendradarbiavimą ir solidarumą. Akivaizdu, kad kalbant apie energetikos situaciją valstybėse narėse, trumpalaikiu laikotarpiu sunku rasti vieną visiems tinkantį sprendimą. Kiekviena rinka turi skirtingus energijos šaltinius ir priklausomybes dabartinėje situacijoje. Esu tikras, kad artimiausiu metu sprendimas dėl energijos „kainų kepurės“, t. y. kainų viršutinės ribos, būtų saugus pasirinkimas kaip trumpalaikė priemonė, siekiant stabilizuoti padėtį visose Europos šalyse ir pramonės šakose“, – sakė V. Janulevičius.
„BusinessEurope“ prezidentas Fredrikas Perssonas akcentavo, kad dabartinė krizė smarkiai didina Europos deindustrializacijos riziką. Kaip sprendimą, kuris padėtų sušvelninti sparčiai augančias energijos kainas, jis pažymėjo galimybę laikinai atsieti elektros energijos kainas nuo dujų kainų.
„Pirmininkaujanti (nuo 2023 m. sausio mėn. – aut. past.) Švedija turi suvienyti jėgas su Komisija ir Europos Parlamentu, kad sumažintų įmonėms tenkančią teisinę naštą, pavyzdžiui, užtikrindama, kad būsimos ES taisyklės dėl deramo patikrinimo būtų įveikiamos didesnėms įmonėms ir pakeliamos MVĮ“, – pabrėžė F. Perssonas.
„BusinessEurope“ pirmininkų tarybos Stokholmo deklaracija.
