Šiomis dienomis visame pasaulyje švenčiama pinigų savaitė. Atidarydama jos renginius Lietuvos banke, kalbėjau, kad dažnai mes nepažįstame dalyko, kuris yra mūsų kasdienybės dalis – mūsų kišenėse, rankinėse, piniginėse. Neretas žmogus galvoja, kad be pinigų pasaulis būtų geresnis ir teisingesnis, o žmogus jame būtų dorovingesnis, dosnesnis.
Elena Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.
Todėl pinigų savaitė – gera proga prisiminti, kad pinigai atsirado žmonijos istorijoje tam, kad paženklintų mus supančių gėrybių ir išteklių ribotumą. Ir padėtų su juo tvarkytis. Juk tam, kad tais ištekliais galėtume mainytis, būtina suteikti jiems vertę, kažkaip juos išmatuoti, įvesti bendrą vardiklį, ir tas matas bei bendras vardiklis yra pinigai. Jie leido žmonijai pakilti virš natūralių mainų, kiekvienam žmogui susitelkti į tai, kaip panaudoti savo gebėjimus gėrybėms kurti, o ne sukti galvą, kaip išmainyti savo sumedžiotą fazaną į žemdirbio turimą duoną, o mūsų laikų aktualijomis kalbant – kaip išmainyti savo sukurtą programinę įrangą į tolimuose kraštuose auginamus avokadus, gaminamas mikroschemas ir išmaniuosius telefonus.
Todėl pinigų patikimumas yra svarbu. Juk mes nenorėtume, kad liniuotė ar svarstyklės būtų nuolat keičiamos. Tik įsivaizduokime, jeigu metro ilgis ir kilogramo svoris būtų tai toks, tai anoks, kiek nepatogumų mūsų gyvenime atsirastų dėl tos kaitos.
Paradoksas, bet pagrindinis reikalavimas pinigų patikimumui – jie turi likti riboti, o mums, žmonėms, norisi, kad pinigų būtų gausu. Iš čia kyla mūsų nuolatinis vidinis susipriešinimas su pinigais. Kartais mes jų nemėgstame vien dėl to, kad jų niekada neturime pakankamai. Dažnai mes nemėgstame ir tų, kurie tarsi pastoja mums kelią į pinigų gausumą. Bet pagalvokime: jeigu visiems iš dangaus pinigai kristų kaip mana, juk išteklių dėl to nepadaugėtų. Įvyktų tai, kas ištiko pasaulį pastaraisiais metais – gausiai padauginus pinigų kiekį, staiga viskas ėmė brangti, o pinigų vertė ėmė mažėti. Žmonija tarsi atliko eksperimentą, kuris atsakė į daugelio lūkestį, į daugelio slaptą svajonę, kad pinigų būtų daugiau.
Tad pinigas, kuris išlieka ribotas, leidžia pamatuoti geležies kainą, ir kaip mainyti geležį į kavą, jis leidžia nustatyti visas proporcijas mus supančioje ekonominėje tikrovėje. Tik toks pinigas yra geras, kuris yra ribotas. Todėl tvarumas, kuris yra šios „Pinigų savaitės“ moto, prasideda nuo pinigų tvarumo ir ribotumo. Tik tuomet kiekvienas žmogus gali – kaip laisvas kūrėjas – gausinti gėrybes ir tokiu būdu turėti daugiau pinigų.
Pinigų savaitė mus moko, kaip puoselėti santykį su pinigais, kurie yra riboti, kaip likti laisvu žmogumi pinigų atžvilgiu, rasti jų teisingą vietą ir savo asmeninėje tikrovėje, ir apskritai žmonijos ekonominiuose santykiuose, kurie beveik visada išreikšti tais pačiais – ribotais – pinigais.
Originaliai publikuotas lrt.lt
