Artėjant šiandien prasidedančiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui, Europos verslo konfederacijų sąjunga „BusinessEurope“, kurios narė yra Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), išplatino Europos vadovams skirtą kreipimąsi. Jame be raginimų EVT siekti sutarimų, padėsiančių Europai išlikti globalia jėga, užtikrinti jos gebėjimą ginti savo vertybes ir siekti žaliosios bei skaitmeninės transformacijos, taip pat pristatomas „BusinessEurope“ parengtas Reformų barometras.
„Verslas akcentuoja kritinį momentą – būtent dabar formuojasi naujas pasaulio energijos pasiūlos ir paklausos balansas, įsibėgėja žvėriška technologinė konkurencija, aštrėja kova dėl žaliavų, rinkų, talentų. Europos bendrovės, žvelgdamos ir vertindamos savo bei kai kurių savo konkurentų startines pozicijas, turi nemenką pagrindą nerimauti. Tiesa, neseniai Europos Komisijos pristatytas Žaliojo kurso pramonės planas rodo, kad esame bent jau teisingoje trasoje, bet ilgalaikiam Europos konkurencingumui reikia platesnės pramonės strategijos. Jeigu Europa nori pasiekti klimato neutralumą, kelia skaitmeninės ateities ir strateginės autonomijos tikslus – visi pramonės sektoriai turi būti Europos transformacijos dalimi”, – pažymi LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„BusinessEurope“ Reformų barometras vertina verslo aplinką valstybėse narėse ir verslo požiūrį į nacionalines bei ES politikos priemones. Jis parodė, kad maždaug 90 proc. „BusinessEurope“ priklausančių asocijuotų verslo organizacijų mano, jog, palyginti su mūsų pasauliniais konkurentais, ES investicinė aplinka yra mažiau patraukli, nei buvo prieš trejus metus.
„BusinessEurope“ atkreipia dėmesį, kad tiesioginių užsienio investicijų įplaukos į ES 2021 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 66 proc., o JAV per tą patį laikotarpį padidėjo 63 proc. Plyno lauko investicinių projektų skaičius ES nuo 2021 m. iki 2022 m. sumažėjo 15 proc., o JAV tuo pačiu laikotarpiu padaugėjo 18 proc.
Beveik 90 proc. „BusinessEurope“ narių energijos kainas laiko didžiausiu iššūkiu Europos investicinei aplinkai ir pagrindiniu per pastaruosius trejus metus prastėjančio ES konkurencingumo priežastimi. Nuo 2019 m. iki 2022 m. piko didmeninės dujų kainos ES padidėjo daugiau nei 1100 proc., palyginti su maždaug 200 proc. padidėjimu JAV ir 100 proc. Japonijoje. Todėl „BusinessEurope“ ragina EVT, Europos Komisijos ir Europos Parlamento vadovus pristatyti elektros rinkos projektavimo reformą, kuri stiprintų konkurencingumą ir būtų pagrįsta 5 pagrindiniais principais:
- tiekimo saugumo stiprinimu,
- užbaigta rinkos integracija per tarpvalstybinę prekybą,
- ribojamu didelių dujų kainų poveikiu elektros kainoms vartotojams,
- investicijų į lanksčius šaltinius skatinimu,
- vartotojų įgalinimu.
Beveik 60 proc. „BusinessEurope“ narių reguliacinę aplinką nurodo kaip antrą iš trijų didžiausių iššūkių. Taip pat dauguma Europos verslo konfederacijų mano, kad reguliavimo našta ES yra didesnė nei kitose didžiosiose išsivysčiusiose šalyse. Europos pramonės atstovai pastebi, kad pastaraisiais metais pablogėjo ES geresnio reglamentavimo priemonių taikymo kokybė.
„BusinessEurope“ kreipimesi, pavadintame „Plataus užmojo ir veiksmingos ilgalaikės ES konkurencingumo strategijos poreikis“, ragina EVT atsižvelgti į neatidėliotiną poreikį suteikti „reguliacinę kvėpavimo erdvę“ verslui, tai reiškia mažiau naujų įstatymių iniciatyvų, sunkinačių reguliacinę naštą. Raginama remti perėjimą prie ekologiškos ekonomikos pasitelkiant tikslines ES programas ir lankstesnę bei paprastesnę valstybės pagalbos sistemą.
Kreipimesi taip pat akcentuojami ilgalaikiai iššūkiai, pavyzdžiui, dideli mokesčiai, nebrandžios kapitalo rinkos bei investicijų į mokslinius tyrimų ir eksperimentinę plėtrą stoka.
Išsamus nacionalinių verslo konfederacijų narių pateiktų vertinimų sąrašas (atsakymai gauti 2023 m. vasario pabaigoje).
