Vilniaus rajono meras, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas ir LSDP rinkimų štabo vadovas Robertas Duchnevičius LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ teigė, kad dabar partija ruošiasi Europos Parlamento rinkimams, o po jų bus priimami sprendimai dėl Seimo rinkimų. Jis taip pat pabrėžė, kad partijos lyderė kol kas svarsto, kokią poziciją užims per Seimo rinkimus.
– Ar socialdemokratai padėjo laimėti Gitanui Nausėdai rinkimus? Kaip jūs galvojat?
– Manau, kad iš dalies padėjo, nes tikrai aktyviai agitavo, dalyvavo prezidento kampanijoje. Išreiškėme palaikymą, mūsų žmonės ėjo į debatus, kaip matėme, ir partijos pirmininkė buvo debatuose išreikšdama palaikymą. Tai iš dalies mes irgi prisidėjome prie to, bet prezidento reitingai buvo aukšti. Jis ir pats labai gerai padirbėjo.
– Ar dabar prezidento pasiūlymas arba pasvarstymas, kad Vilija Blinkevičiūtė galėtų būti premjerė, socialdemokratams kažką reiškia ar ne?
– Mums tai yra irgi pasitikėjimo ženklas. Tai rodo, apie ką mes kalbėjom prieš pat išreikšdami palaikymą, kad ta sinergija tarp prezidento ir būsimo Seimo yra labai svarbi. Turbūt mes matome, kad prezidentas irgi nori bendradarbiavimo su būsima Vyriausybe. Kadangi mes turime tikslą, kaip ir kiekviena politinė partija, laimėti rinkimus, jei mes juos laimėsime, tai tas prezidento pasakymas dabar yra tikrai ženklas, kad tą pasitikėjimą turime ir bendradarbiavimas ateityje yra galimas.
– Bet pati V. Blinkevičiūtė į prezidento tokį pasvarstymą tarsi sako, kad ne, ji nebus premjerė, nesiruošia ja tapti.
– Manau, kad čia labiau yra išpūsta dėl to, kad V. Blinkevičiūtė konkrečiai nieko neatsakė. Visus sprendimus priimsime konferencijoje, kuri vyks birželio 15 dieną. Ten bus jau sudėliotas sąrašas į Seimą, bus aiškūs visi kandidatai, nes dabar mes turime tikrai dar nemažai nežinomųjų. Galiu pasakyti, kad bus dar papildomų žmonių, kurių reitinguojamame sąraše šiuo metu dar nematome. V. Blinkevičiūtė logiškai priims vieną ar kitą sprendimą, dabar kol kas tikrai anksti apie tai kalbėti. Jeigu kalbėtume apie premjerą, tai manau, kad viščiukus rudenį reikia skaičiuoti. Iš pradžių reikia laimėti rinkimus, turėti pasitikėjimo mandatą, tada formuoti valdančiąją daugumą ir dalintis postus.
– Bet kai kas tarsi lyg ir aišku, bent jau Europos Parlamento rinkimų debatuose V. Blinkevičiūtė pasakė, kad neatsisakys Europos Parlamento mandato, jeigu bus išrinkta ten, ir, sakykime, sąlygos lemtų, kad visi norėtų, jog ji taptų arba sąrašo lydere, arba premjere. Kaip čia tada?
– Matote, V. Blinkevičiūtė, kaip supratau, ten buvo pakėlusi lentelę, tai galėjo truputį ir suklysti, o galbūt jos pozicija buvo šią dieną tokia. Ji turi visokiausių pasvarstymų ir aš manau, kad kai kurie politikai, žinote, vieną dieną sako vienaip, kitą dieną kitaip išvis pasielgia. V. Blinkevičiūtė nemėgsta meluoti, tai aš galiu patvirtinti, ir turbūt tai yra geras politiko bruožas, kad ji neapgaudinėja rinkėjų. Kitas dalykas, kad jos visi žingsniai, sprendimai dėl Seimo rinkimų bus pasakyti būtent birželio 15 dieną, kai mes priimsime sprendimus, kas būtų sąrašo vedlys, kaip atrodys sąrašas. Turbūt tada ir galėsime jau rimčiau apie tai pakalbėti, nes dabar mes neturime sprendimo ir konkrečios iki galo pirmininkės pozicijos, nes mes svarstome, kaip geriausia surikiuoti mūsų kariauną į Seimo rinkimus.
– Bet ką mąsto pačioje partijoje jūsų bičiuliai? Ar jie vertina, kad V. Blinkevičiūtė, tarsi susidaro įspūdis, vengia užimti vidaus politikoje pareigas?
– Manau, kad V. Blinkevičiūtė tikrai nevengia dalyvauti vidaus politikoje. Visų pirma, mes turime prisiminti, kad V. Blinkevičiūtė atsakingu laikotarpiu ryžosi pirmininkauti partijai, tai yra svarus žingsnis. Ji nuolat yra Lietuvoje, nepaisant to, kad jos darbas yra Briuselyje, ji nuolatos yra lėktuve, skraido tarp Briuselio, Strasbūro ir Lietuvos, nuolat dalyvauja laidose, komentuoja, eina, susitikinėja su bendruomenėmis, susitikinėja su profsąjungomis, su visokiausių organizacijų atstovais. Ji Lietuvos politiniame gyvenime dalyvauja daugiau nei kai kurie parlamentinių partijų lyderiai. Tai, mano nuomone, tikrai nepelnytai kartais nuvertiname mūsų pirmininkę, jos aktyvumas, tikrai noriu pasakyti, mus tempia į priekį ir neabejotinai ji trečioje vietoje pagal pasitikėjimą, kaip matome, po eksprezidento Valdo Adamkaus ir dabartinio prezidento Gitano Nausėdos. Nepaisant to, kad kai kurie kritikai sakė, jog ji suklydo, kad nedalyvavo prezidento rinkimuose, ji tik pasitikėjimą užaugino.
– Bet jūs, partijos nariai, kaip nors raginate V. Blinkevičiūtę užimti tas pareigas ar vis dėlto leidžiat jai pasirinkti pačiai, kas jai labiausiai patinka?
– Mes svarstome, bet tikrai per prievartą negalime nei vieno, nei kito žmogaus, nesvarbu, ar tai yra V. Blinkevičiūtė, ar kažkoks kitas narys, priversti užimti kažkokių pareigų. Mes tarpusavyje, tikrai galiu patikinti, tariamės, diskutuojame, kas vienas ar kitas pareigas galėtų užimti, bet supraskite, tai kol kas yra mūsų strateginiai veiksmai. Kol kas mes net nepaleidom Seimo rinkimų starto, nes dabar vyks Europos Parlamento rinkimai, kurie yra labai svarbūs. Noriu pabrėžti, kad mums labai svarbus ir aktyvumas, kad aktyviai mūsų piliečiai dalyvautų šiuose rinkimuose, nes matote kaip Europoje visokiausi radikalūs judėjimai sparčiai įgauna pagreitį, tai tas pasitikėjimas tradicinėmis partijomis yra kaip niekad svarbus. Mes tikrai norime parodyti Lietuvos visuomenei, kad į Europos Parlamento rinkimus reikia labai rimtai žiūrėti, todėl apie Seimo rinkimus kalbėsim tikrai tik po to, kai jau turėsime rezultatus po šitų rinkimų.
– Kaip jūs galvojate, ar pirmininkės atsisakymas dalyvauti, sakykime, vedant sąrašą į rinkimus, kirstų per partijos reitingus?
– Sunku pasakyti, mes turbūt nekvestionuojame, kad partijos pirmininkė, turėdama didžiausią pasitikėjimą, būdama viena iš labiausiai matomų politikių, būtų tinkama sąrašo vedlė, bet neatmetu ir kitų alternatyvų, nes mes turime ir Seime dirbančių politikų, kurie yra patyrę, turime galų gale partijos bičiulių per 14 tūkst., iš kurių tikrai mes rastume, kas galėtų tą sąrašą vesti. Aišku, kas yra partijos lyderis, tai turbūt ginčytis nereikia.
– Šią savaitę iškilo Mindaugo Sinkevičiaus dilema, teismai nesibaigia, aišku, jų dar bus turbūt daugiau, bet pirmos instancijos teismo sprendimas tam tikra prasme kerta per pasitikėjimą. Turbūt skausmingai sutikote tokį sprendimą, bet kokie jūsų tolimesni veiksmai, koks pačios partijos bendravimas su M. Sinkevičiumi? Ar dabar jau jį išbraukėte iš galimų kandidatų į kažkokias pareigas? Kaip jūs elgiatės?
– Žiūrėkite, M. Sinkevičius sustabdęs narystę nuo to laiko, kai jam pareikšti įtarimai, tai nuo rudens. Partija tikrai prie kryžiaus jo nekalė ir nieko nekaltino, kol nebuvo teismo sprendimo. Mes sakėme, jis reitinguojamame sąraše buvo paliktas ir mes į visus procesus žiūrėjome demokratiškai. Dabar mes turime atitinkamas procedūras. M. Sinkevičius pats yra subrendęs politikas ir per tą laiką, kol mes dėliojame galutinį sąrašą, jis priims vieną ar kitą sprendimą, artimiausiu metu jau tai matysime. Partijos pirmininkė turbūt jau poziciją yra išreiškusi, Mindaugas ir pats turbūt sprendimą priims tokį, koks būtų palankiausias ir mūsų politinei organizacijai.
– Jūsų pavardė taip pat yra tarp galimų kandidatų užimti premjero postą. Kaip jūs į tai žiūrite?
– Vertinu, kad kažkas mini mano pavardę, kad galų gale turiu kažkokį augantį politinį autoritetą, be nežinau, iš kur tai atsirado. Tiesiog galbūt kolegos kokie nors prie kavos puodelio kur nors su žurnalistais pabendravo ir, žinot, po to jau tas gandas sklinda.
– Jus stebina, kad būtent jūsų pavardė – vicepirmininko ir vieno didžiausių rajonų merų – minima?
– Manęs kaip ir labai nestebina, aš labai paprastai į viską žiūriu. Tikrai matėme visokiausių premjerų per Lietuvos istoriją, aš nemanau, kad tai yra sunkiausios pareigos, kokios galėtų būti. Mano gyvenimiška pozicija visada tokia, kad kai esu geriausiai pasiruošęs toms pareigoms, aš jas sutinku užimti. Šiuo atveju aš ne vieną kartą esu kartojęs, kad jeigu būtų, tarkime, kažkokia krizinė situacija, tokių situacijų neramiais geopolitiniais laikais gali būti visokių, tai aš atsakomybės niekad nevengiau. Aš nuo nulio esu padaręs Vilniaus rajone savo politinį kelią, todėl žinau, koks atsakingas yra tas darbas. Dabar esu Vilniaus rajono meras ir kažkaip apie kitas pareigas kol kas negalvoju.
– Bet sutiktumėt, jeigu partija paprašytų?
– Sutikčiau tik tuo atveju, jeigu būtų tikrai krizinė situacija ir nebūtų alternatyvų. Aš atsakomybės prisiimti nebijau, bet šiuo atveju noriu pabrėžti, kad mūsų partija tikrai alternatyvų turi.
– G. Nausėdos užuominos po prezidentavimo likti politikoje – galbūt jis kažkaip ar jūs svarstote susieti savo ateitį, nors dar toli tai?
– Manau, G. Nausėda, visų pirma, yra Lietuvos Respublikos prezidentas. Aš, kaip Lietuvos pilietis, nebūtinai tik kaip partijos narys, noriu, kad G. Nausėda būtų tas asmuo, kuris sugebėtų bendrauti su visomis politinėmis jėgomis, rasti konsensusą svarbiausiais klausimais – gynyba, užsienio politika – ir kažkaip taikytų tas politines jėgas, kurios dažnai dėl menkniekių gali konfliktuoti. Tai šiuo atveju aš nemanau, kad metas kalbėti apie tai, ką G. Nausėda darys ateityje. Galbūt kažkur ta informacija ir nuskambėjo, bet dar penkeri metai ir tada tik G. Nausėda turbūt priims sprendimą. Dabar jis yra Respublikos prezidentas, o LSDP tikrai kažkokio tokio politinio ryšio su prezidentu kol kas neturi. Taip, mes išreiškiame pasitikėjimą, parėmėme jį rinkimuose, bet kaip kai kurie sako, tai tikrai nelaukėme kažkokios ten grąžos ar panašiai.
– Jūs kalbėdamas kaip rinkimų štabo vadovas sakėte, kad ten kalbėta apie įvairias koalicijas, su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija tarsi ir galėtų būti koalicija, bet be Igno Vėgėlės. Kuo užkliuvo jums I. Vėgėlė?
– Ir tai labai supykdė vienos partijos pirmininką. Ne tai, kad užkliuvo, aš tiesiog konstatuoju faktą, turbūt tai yra normalu, kad aš kalbu atvirai. I. Vėgėlės deklaruotos vertybės ir tai, ką mato socialdemokratų partija, jei jis būtų prezidentas, aš pasakiau, kad būtų sudėtinga dėliotis tuos darbus. Mes matome dabar, kaip G. Nausėdai yra sudėtinga dirbti su konservatorių Vyriausybe. Aš nesakau, kad konservatoriai kažkuo yra labai blogi ar panašiai, bet tiesiog jiems nesidėlioja, nesuranda bendros kalbos. Mes manome, kad mes su dabartiniu prezidentu rasime bendrą kalbą ir sugebėsime priimti sprendimus. Šiuo atveju su I. Vėgėle mums būtų tikrai, mano asmenine nuomone, sudėtinga. Aš nesakau, kad mes negalime dirbti su „valstiečių“ ar demokratų partijomis, tiesiog yra pavienių žmonių, kurie kartais išsiskiria iš visos komandos. Vėlgi, priklausomai nuo to, kokie parlamentarai bus išrinkti į Seimą, taip turbūt ir dėliosis parlamentinės daugumos, nes kiekviena frakcija turi savo perliukų.
– O konservatoriai koalicijoje?
– Žinote, sunku įsivaizduoti socialdemokratų su konservatoriais koaliciją.
– Bet buvo.
– Juolab kad Lietuvos žmonės nori pokyčių valdančiojoje daugumoje ir mes tikrai tuos pokyčius matome ir matome, kad jie rudenį turi ateiti. Tai šiuo atveju sunku įsivaizduoti. Aš nematau, kad koalicija su konservatoriais galėtų būti. Ne paslaptis, jeigu būtų tikrai kažkokia force majore situacija, būtų kalbama apie valstybės saugumą ir kitus rimtus reikalus, kartais tokiose situacijose tokios koalicijos yra galimos. Dabar aš tokių galimybių nematau. Konservatoriai jau parodė, kaip jie gali nuvairuoti valstybę kažkur į apačią.
