Ankstyvą pavasarį draugija ,,Veikiam.Lt“ kartu su ,,Klaipėdos krizių įveikimo centru“ kvietė visus, neabejingus šeimos vertybių puoselėjimui dalyvauti rašinių konkurse ,,Darni šeima – stipri valstybė“, tai padaryti buvo ypatingai svarbu šiemet, kuomet tradicinės vertybės pamažu naikinamos net aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Skaudu matyti, kaip kai kurie Europarlamentarai savo retorika, tarytum liepia tautai sumodernėti, pamiršti tai, kas sava, priimtina, kas dora, sveika, gražu. Raginama pamiršti tai, kas daro stiprią tautą. O juk tradicinė šeima – tai pamatinė valstybės ląstelė.
Prieš išvyką laivu
Neatsidurti už ribos
Visuomeninės organizacijos, šiuo rašinių konkursu siekė atkreipti visuomenės dėmesį į tradicinės šeimos vertybes. Rašinio turiniu skatinti žmones domėtis istoriniu, kultūriniu savo krašto kontekstu, tradicinėmis šeimos vertybėmis. Kvietėme neatsidurti kultūros, tradicijų puoselėjimo ir vertybinių nuostatų ribos. Konkurso dalyvių prašėme atkreipti dėmesį į paprastus krašto žmones, šeimas, kurie savo gyvenimu, veikimu, tradicijų puoselėjimu nulemia savo gyvenvietės, savo krašto likimą, kuria tautos tapatybę.
Kapitonui Ričardui Ramanauskui poetės Ritos Staršelskienės eilės
Išdrįso atsiverti
Kūryba nebuvo reglamentuota, griežtai nurodyti žanrai teksto apimtis. Tiesa, tema buvo parinkta. Tai mintys apie šeimą, šeimos vertybių vietą žmogaus vertybių sistemoje. Tai galėjo būti publicistinis kūrinys, eilėraštis, novelė, refleksija. Įdomesnius rašinius talpinome internete, portale „ Mūsų žinios: Žemaitija, kraštas ir žmonės“. Kadangi kūrybą siuntė įvairūs tekstų kūrėjai, įvairaus amžiaus ir įvairią gyvenimo patirtį turintys žmonės kūrinius palyginti nebuvo lengva. Taip pat nelengva buvo numatyti kriterijus. Todėl nutarta ne skaičiuoti vaizdingumo priemones, o vertinti tą kūrinio savybę, kuri sukuria autoriaus ir skaitytojo dvasinę, emocinę bendrystę. Vertinamas saiko jausmas, žodžio įtaigumas, žodynas, požiūrio originalumas, sugebėjimas apibendrinti. Kiekvienas kūrinys turi savito grožio. Norėtųsi pasveikinti visus tuos, kurie išdrįso žengti pirmą žingsnį, nugalėjo baimę atsiverti.
Sudėtingas žmogaus gimimas
Antai kūrėjas Bronius Puidokas atsiuntė labai lyriškų, nostalgiškų eilėraščių apie tėviškę, kur lakstyta, džiaugtasi gyvenimu, būta laimingu. Eilėraštyje ,,Gimtinės namas“ aprašomas tėvelių ilgesys:
Nebėr tėvelių – kas pašauks pro langą,
Kas antklode užklos ir veidu prisiglaus.
Nebėr gimtinės, na o mes
Užaugom jau. Seniai užaugom…
,,Onorė” restorano vaišės įteikiamos poetui Broniui Puidokui
Tikrai, tie, kurie užaugo kaime, ar tarp kaimo ir miesto pajunta graudulį, tų gražių dienų ilgesį. Eilėraštis ,,Motinai“ yra atpasakojimas apie tikrą įvykį, akušerės žūtį, vykstant žiemą pas gimdyvę artėja prie baladės žanro. Autorius perteikia, ką galėjo jausti medikė, kai mažėjo vilties išgyventi. Eilėraščio pabaigoje randame išvadą, kad žmogaus gimimas yra sudėtingas vyksmas, gali sukelti pavojų mamai ar net medikui ir kai gamtos suteiktą stebuklą motina nepasitinka su motinos meile – tai žiaurus poelgis, kurio neturėtų būti. Taigi, autorius skaitytojui teikia senelio patarimą, kuris sukelia bendruomeniškumo jausmą, primena viską reginčio, dėl visų jaučiančio rūpestį bendruomenės ąžuolo dėmesį.
B. Puidokas su draugijos ,,Veikiam.lt“ pirmininke Dana Lukauskiene
Prieš motinos dieną
.Publicistiniame rašinyje ,,Svarbiausia šeimos židinio saugotoja – mamytė“ V. Rušinskienė vaizduoja mamą, šeimos sielą, kokia ji svarbi ir gerbiama šeimoje. Tai ji lietuvė mama sukuria jaukią namų aurą, visus randa laiko paguosti, visiems yra vietos jos širdyje, visus apgaubia rūpesčiu. Neatsitiktinai šis kūrinys publikuotas prieš Motinos dieną.
Klaipėdos krizių įveikimo centro vadovė Rita Saršelskienė
Voratinkliais apraizgė
Laivas ,,Brabander“
Užimtumas – mūsų laikmečio žmogaus bruožas. Daugeliui trūksta pastovumo gyvenime. Keičiasi darbinė veikla, atnešdama įgūdžių kaitos poreikį. Nauja veikla, nauji pažįstami, nauji mokymai, vis kartojasi adaptacijos poreikis. Taip ir sukamės informacijos sraute, kuris atima laiką ir galimybę pasikalbėti. Apie nūdienos aktualijas ir šeimos vietą dabartiniame politiniame kontekste raiškiai eilėmis pasisako poetė Janina Samuilienė, kurios eilės sulaukė didžiausio skaitytojų susidomėjimo, jai skirta I-oji prizinė vieta. Ponios Janinos eilės jausmingos, lyriškos, labai lietuviškos. Jos perteikia tą nerimą, kurį sukelia nepasiruošusiam žmogui užklupę globalizacijos pokyčiai trikdantys pasaulėjautos darną:
Juk savo laisvę mes krauju aplaistėm,
Prieš tankus ėjom su karšta malda,
Gal veltui žuvo mūsų sesė, broliai,
Nes Lietuvoj paniekinta šeima.
Naujais įstatymais parklupdė mūsų tautą,
Ir vėl jie savo duoklės reikalaus,
Tai, kaip voratinklis apjuosdamas, iš lėto,
Atims visas vertybes iš žmogaus
Šeimos vertybių puoselėtojams restorano ,,Onorė“ palaikymas
Konkurso organizatoriai dėkingi visiems, kurie kūrė, siuntė, nepagailėjo savo energijos, taip pat ir rėmėjams, kurie praskaidrino mūsų kasdienybe pramogomis. Už šeimą ir šeimos vertybes aiškiai pasisakė ir ,,Onorė“ restoranas Palangoje, kuris kūrėjus ir šio konkurso organizatorius pavaišino nuostabiais pietumis. Malonus aptarnavimas, gera atmosfera, unikalūs jūriniai patiekalai – antrekoto ir aštuonkojo pietūs, nepakartojamos salotos – maistingos ir skanios, gardintos prisirpusių mangų ir sunokusių avokadų kremais, klevų sirupo užpilu, tinka ir pietums, derinyje su krevetėmis, nealkoholinio vyno taurė leido aptarti bendras vertybes. Geras maistas, turiningas pokalbis ir malonus aptarnavimas – abejingų nepaliko. Šeimos tradicijas versle taikantys Onorė restorano savininkai taip pat remia ir puoselėja tuos, kurie vienija tradicines šeimas, kuria, dalijasi savo kūryba. ,, Tvirta šeima yra valstybės pamatas. Mes visada esame už šeimas, todėl ir remiame tokias gražias iniciatyvas, kaip antai – rašinių konkursą ,,Darni šeima – stipri valstybė“, – kalbėjo viena iš Onorė restorano savininkių Jolita Rimavičienė.
,,Onorė” restorane Palangoje
Restorane ,,Onorė“ Palangoje
Nepakartojamas laikas burlaivyje ,,Brabander“
Klaipėdos universitetas taip pat liko neabejingas šiai visuomeninei iniciatyvai. Jis pakvietė visus pasiplaukioti istoriniu burlaiviu ,,Brabander“ po uosto akvatoriją. Nors oras pasitaikė lietingas, tačiau kultūros žmonėms – smulkus lietutis nebaisus. Geresnė apranga ir gera nuotaika – praskaidrina ir nuveja virš galvos besikaupiančius debesis. Kiekviena diena mums leidžia išmokti kažko naujo, tad kelionė, pažintis su uosto akvatorija – smalsiems, kuriantiems ir rašantiems žmonėms buvo unikali pramoga. Klaipėdos universiteto atstovė Ana Timonina – Mickevičienė papasakojo, kad laivas ,,Brabander“ Klaipėdos universitete šiemet skaičiuoja 15-ąjį sezoną, nors jo gimimo data nukelią mus į 1977. Laivas buvo pastatytas Nyderlanduose. Pats pavadinimas ,,Brabander“ reiškia žemės gyventoją. Su šiuo laivu Klaipėdos universitete atlikta gausybė mokslinių tyrimų, jis dalyvavo visoje eilėje tarptautinių regatų. prof. habil. dr. Vladas Žulkus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Apdovanojimas šiam mokslininkui, Baltijos jūros povandeninės archeologijos ir povandeninio marinistinio paveldo pradininkui ir ilgamečiam aktyviam tyrėjui, skirtas 2020 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. Daugelis jo ekspedicijų vyko žymiuoju mokomuoju – tiriamuoju laivu ,,Brabander“. Plaukėmė po Klaipėdos uosto teritoriją nuleistomis burėmis, mat kelti burias čia neleidžia saugios laivybos taisyklės. Praplaukėmė pro Mėmelio žirafomis vadinamus kranus, tolumoje galėjome matyti rekonstruojamus molus, Klaipėdos švyturį, iki kurio, pasak A. Timoninos kažkada veždavo tramvajus, apžiūrėjome žymųjį ,,Independence“ laivą – suskystintų dujų terminalą. Akimirkai galėjome pajusti buriavimo kultūrą, džiaugtis galimybe pabūti moksliniame – tiriamajame laive.
Pabūti bendrystėje vieni su kitais
Dėkojame restoranui ,,Onorė“ už išskirtinę vakarienę bei Klaipėdos universiteto komandai už iškylą ypatingu burlaiviu ,,Brabander“. Ypatingai esame dėkingi rektoriui gerb. Artūrui Razbadauskui, vyr. specialistei Anai Timoninai – Mickevičienei, buvusiai laive gide, kapitonui Ričardui Ramanauskui už suteiktą galimybę daugiau pažinti jūrinį gyvenimą, skaityti eiles ir pabūti bendrystėje vieni su kitais.
