Lietuviškos daugiabalsės sutartinės jau daugiau nei dešimtmetį pripažintos tarptautiniu mastu, įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, Lietuvoje jos labiau vertinamos tik folkloro puoselėtojų. Siekiant populiarinti sutartines, norima įtraukti jas į atmintinų dienų sąrašą ir lapkričio 16-ąją minėti sutartinių dieną.
Susidomėjimą sutartinėmis pastaruoju metu vėl atgaivino Monika Linkytė, laimėjusi „Eurovizijos“ nacionalinę atranką su daina „Stay (Čiūto tūto)“. Akstiną davė ir iniciatyva „Pridainuojam Europą“, kuria siekiama atlikėją palaikyti gegužę Liverpulyje įvyksiančiame konkurse.
Kad nuslopus „Eurovizijos“ bangai nedingtų noras ir toliau puoselėti lietuviškos daugiabalsės sutartinės tradiciją, Seime siūloma į kalendorinių dienų sąrašą įtraukti ir sutartinių dieną. Ta diena galėtų tapti lapkričio 16-oji, nes 2010-ųjų lapkričio 16 dieną sutartinės buvo įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, tačiau iki šiol bet kokios iniciatyvos įtvirtinti sutartines Lietuvoje patyrė fiasko.
„Man irgi sunku suprasti, kodėl taip ilgai teko laukti, nes sutartinės įtrauktos į UNESCO jau 2010 metais. Inspiravo, ko gero, tai, kad yra eurovizinė daina – Monika Linkytė į savo dainą įdėjo sutartinę <...> .Tai ir lėmė spendimą greičiau pateikti, kol neprasidėjo „Eurovizija“, – sako Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas.
Seimui ši idėja bus pristatyta gegužės 9-ąją. Tai, kad lapkričio 16 d. kalendoriaus lapelyje jau greitu metu bus pažymėta ir kaip sutartinių diena, mažai kas abejoja. Puoselėjantys šią tradiciją sako, kad įrašas kalendoriuje – džiugina, tačiau tai turėtų būti ilgo kelio pradžia.
„Tikrai dėmesio turi būti daugiau ir ne tą vieną dieną, jis turėtų prasidėti nuo mokyklos, turėtų būti muzikos pamokos, etninės kultūros pamokos, kur būtų sutartinių sklaida“, – teigia folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė Inija Trinkūnienė.
Šiuo metu į UNESCO sąrašą įtrauktos ne tik lietuvių sutartinės, bet ir kryždirbystė bei Dainų šventė. Pastaroji turi net savo įstatymą, kryždirbystė – nors ir neturi savo dienos kalendoriuje, puoselėjama tarptautiniuose pleneruose, o štai sutartinės jomis susidomėjusiems užsieniečiams sunkiai pasiekiamos.
„Renginių yra įvairių, bet tam tikru metu, o kad būtų sutartinių centras, atviras visą laiką, – čia reikia padirbėti. Bet įtraukim į atmintinų dienų sąrašą ir tuomet pasauliui paskelbkim, kad lapkričio 16 dieną, kur beatvyksite, rasite giedant sutartines“, – sako Nematerialaus kultūros paveldo specialistė Loreta Sungailienė.
Tikimasi, kad šių metų gale UNESCO į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauks ir lietuvių šiaudinių sodų tradiciją.
