2019 m. Šiaurės Korėjos ambasadoriaus Kuveite pareigas ėjęs Ryu Hyun-woo pabėgo iš Šiaurės Korėjos ir šiuo metu gyvena Pietų Korėjoje. Pateikiame ištrauką iš jo interviu „Radio Free Asia“ (RFA).
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) padalinio „Radio Free Asia“ (RFA) originalus kūrinys.
2019 m. laikinai Šiaurės Korėjos ambasadoriaus pareigas Kuveite ėjęs Ryu Hyun-woo perbėgo į Pietų Korėją. Šiaurės Korėjos elitui priklausęs pareigūnas turėjo teisių ir privilegijų, kurių paprasti piliečiai neturi. Tačiau, pasak jo, tuo pat metu jis ir kiti į jį panašūs asmenys buvo dar labiau kontroliuojami nei eiliniai piliečiai.
Ryu Hyun-woo gyveno Pchenjane esančiame daugiabučių komplekse, kur visi jo kaimynai buvo aukšto rango Šiaurės Korėjos pareigūnai. Interviu RFA Korėjos tarnybai jis paaiškino, kad aukšto rango pareigūnai „gyvena viena koja pragare“, nes yra nuolat stebimi ir be skrupulų sunaikinami, jei vadui reikia, kad kas nors prisiimtų kaltę.
– Ar galite šiek tiek papasakoti apie save?
– Gimiau Pchenjane. Baigiau Pchenjano užsienio kalbų institutą ir Pchenjano užsienio studijų universitetą, kur mokiausi arabų kalbos. Vėliau įsidarbinau Užsienio reikalų ministerijoje ir ten dirbau daugiau kaip 20 metų. Dirbęs diplomatu Sirijoje ir Kuveite, 2019 m. rugsėjį atvykau į Pietų Korėją. Čia įsikūriau ir gana gerai gyvenu.
– Kai dar buvote Šiaurės Korėjoje, gyvenote išskirtiniame Pchenjano rajone, tiesa? Ar visas elitas gyvena tame pačiame rajone?
– Šis administracinis rajonas vadinasi Uiam-dong, Taedonggango rajonas, Pchenjanas. Ši daugelio pareigūnų rezidencija tapusi vietovė dar vadinama Eundoko kaimu. Gyvenamąjį kompleksą sudaro šeši pagrindiniai pastatai. Keturiuose pastatuose gyvena Šiaurės Korėjos liaudies armijos generolai. Vienas pastatas skirtas aukšto rango Centrinio komiteto pareigūnams. Likusiame gyvena aukšto rango administracinio departamento pareigūnai.
– Dažnai girdime, kad Šiaurės Korėjoje nuolat trūksta elektros. Ar šiuose pastatuose kartais išsijungdavo liftai, kaip visiems kitiems daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms?
– Jūs teisus. Šiaurės Korėjos elektros energijos tiekimo sistema gana prasta. Dėl to kartais nustoja veikti liftai. Tačiau būna atvejų, kai jie veikia normaliai. Pavyzdžiui, piko valandomis elektros energijos tiekimas yra užtikrinamas, nors būna sutrikimų ir šiuo laikotarpiu.
Mano butas buvo ketvirtame aukšte. Operacijų skyriaus vadovas Oh Guk Ryolis gyveno penktame aukšte, o direktorius Kim Yang Gonas – trečiame aukšte. Buvęs Jungtinio fronto darbo departamento vadovas ir Oh Guk Ryolis kartą leidosi iš viršaus, o aš ir mano uošvis (buvęs 39-ojo biuro – įslaptintos organizacijos, valdančios Kimų šeimos slaptus fondus, – vadovas Jon Il Chunas) įlipome į tą patį liftą. Mums leidžiantis žemyn, į jį dar įlipo Kim Jang Gonas.
Liftui pasiekus antrą aukštą, jis staiga sustojo. Aš, kaip jauniausias iš visų ten buvusių, neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik atidaryti avarinį liuką lifto lubose. Tai tarsi ventiliacijos anga. Užlipau į trečią aukštą ir pamačiau kažką panašaus į velkę, atidarančią lifto duris. Ja atidariau duris, susisiekiau su vadovybe ir išgelbėjau kitus lifte buvusius pareigūnus. Elektros tiekimas buvo labai prastas.
– Ar tame Pchenjano rajone gyvenantys žmonės tuo didžiuojasi?
– Tai galima interpretuoti kaip didelį pasitikėjimą ir lojalumą. Tačiau yra ir privalumų, ir trūkumų. Įžengęs į tą vietą esi pasiklausomas, sekamas ir atidžiai stebimas. Namuose negali nieko kalbėti.
Juk žinote, kad, pavyzdžiui, štabo viršininkas Ri Yong Ho buvo nušautas? Taip įvyko todėl, kad jis namuose su žmona šaipėsi iš Kim Jong Uno. Buvo valymo operacija ir jis dingo. Mano uošvė vis rodydavo į burną, kai bandydavau dėl ko nors skųstis. Ji liepdavo man tylėti ir nieko nesakyti, nes visko klausomasi.
Pokalbių klausomasi 24 valandas per parą. Todėl teko ieškoti kitų būdų dalytis mintimis. Mano žmonos tėvai keldavosi apie 5.30 val. ryto. Aš pabusdavau apie 6 valandą. Tada eidavome kartu pabėgioti arba pasivaikščioti. Tuo metu mano uošvis užduodavo man įvairiausių klausimų, mes kalbėdavomės.
Pavyzdžiui, būdamas Sirijoje išgirdau, kaip vienas pietų korėjietis pavadino mano uošvį „Kim Jong Ilo sergėtoju“ – perdaviau tai savo uošviui.
– Papasakojote savo uošviui tai, kas buvo rašoma Pietų Korėjos žiniasklaidoje?
– Pasakiau savo uošviui, kad Pietų Korėjoje jis vadinamas „Kim Jong Ilo sergėtoju“. Mano uošvis nusijuokė. Pasakiau jam tuos dalykus, slaptus dalykus, kurių nevalia kalbėti, kai tavęs klausosi. Tokiomis istorijomis keisdavomės vaikštinėdami lauke arba būdami ten, kur pasiklausymas neįmanomas.
– Ar gyvenant ten teko patirti kokių nors baisių incidentų?
– Artimiausiai bendravome su Šiaurės Korėjos valdančiosios partijos Planavimo ir finansų departamento direktoriaus Park Nam Ki šeima. Prisimenate 2009 m. įvykdytą valiutos reformą? (Tuomet Šiaurės Korėja įvedė naujus banknotus, bet leido žmonėms išsikeisti tik tam tikrą sumą, taip sunaikindama daugumos gyventojų santaupas.)
Dėl šio incidento 2010 m. sausį Park Nam Ki buvo nušautas. Tų pačių metų vasarį visi Park Nam Ki šeimos nariai atsidūrė politinių kalinių stovykloje. Prisimenu, kad viskas vyko apie 1 ar 2 valandą nakties. Atvažiavo sunkvežimis iš Valstybės saugumo ministerijos. Atvažiavo dideli kariniai sunkvežimiai, sukrovė visą mantą ir susodino šeimą.
Atrodė, kad nuo moterų ir vaikų klyksmo nubus visas rajonas. Man drebėjo širdis. Nemiegojome visą naktį. Supratau, kad ir mus gali ištikti panašus likimas. Ar Park Nam Ki būtų galėjęs savo nuožiūra įvykdyti valiutos reformą? Kaip jis būtų galėjęs tai padaryti be Kim Jong Ilo nurodymų? Nors tai padarė Kim Jong Ilas, žmonių pyktį ir pasmerkimą jis nukreipė į Park Nam Ki.
– Kaip tvarkomasi su aukšto rango pareigūnais, kai jie išeina į pensiją?
– Jei esate daug paslapčių žinantis asmuo, pavyzdžiui, jei dirbate 39-ajame biure, žinote viską apie lėšų srautus, Kim Jong Uno ryšius su fondais, kokio dydžio yra tie fondai ir kas su jais nutiko. Pavyzdžiui, (buvęs valstybės saugumo ministras) Kim Won Hongas 100 proc. žino, kaip Valstybės saugumo ministerijos direktorius atlieka valymus opozicijoje, kaip jis pasiklauso pokalbių ir visa kita. Taigi neįmanoma garantuoti, kad patekę į visuomenę šie žmonės neatskleis to, ką žino.
– Tokie žmonės privalo saugoti paslaptis. Ar Šiaurės Korėjos valdžia gerai su jais elgiasi, kad jie tylėtų?
– Tikrai ne. Ji tik suteikia namą, kurį saugo ginkluoti sargybiniai. Negalite ateiti ir išeiti, kada panorėję. 2019 m. vasarį mano uošvis patyrė miokardo infarktą, jam buvo atlikta operacija. Mano žmona apie tai sužinojo mums būnant Kuveite. Po to mano uošvis išėjo į pensiją.
Mano žmona pareiškė norinti grįžti namo ir slaugyti tėvą, tad leidau jai važiuoti. Ji išvyko namo mėnesiui – nuo 2019 m. liepos iki rugpjūčio. Grįžusi ir apžiūrėjusi namą, kurį gavo mano uošvis, pamatė, kad jame nėra nė vienos spintos. Ji kartu su mano uošve nuvyko į paskirstymo centrą ir gavo 2 kilogramus bulvių – šešių mėnesių maisto davinį. Taigi, kartu jos iš viso gavo 4 kilogramus bulvių visam pusmečiui.
Jei galėčiau pakartoti savo gyvenimą, norėčiau gyventi kaip paprastas žmogus. Aukšto rango pareigūnai gyvena viena koja pragare. Nežinai, kada mirsi. Geriau gyventi ramybėje.
Buvome nuolat pasiklausomi, stebimi ir sekami. Ar tai laisvė? Ar tai gyvenimas? Mano uošvis iš darbo išeidavo 23 val. Kartą paklausiau, kodėl pareigūnai taip vėlai baigia darbą. Jis atsakė, kad laukia, nes gali paskambinti maršalas (valstybės vadovas). Reikia visą laiką laukti. Jis sakė: „Kai didysis vadas tau skambina, negali atsiliepti namuose, tiesa?“
– Bet juk priklausantieji elitui turi privalumų ir privilegijų?
– Žmonės galvoja, kad aukšto rango Šiaurės Korėjos elitas ir Kim Jong Unas gyvena panašiai, bet tai netiesa. Jei Šiaurės Korėjoje įvykdoma mirties bausmė, tai ji greičiausiai įvykdoma elito atstovui, padariusiam menkutę klaidą, kuri sukėlė Kim Jong Uno nepasitenkinimą.
Gynybos ministras Hyon Yong Cholas buvo sušaudytas už tai, kad suvažiavimo metu snūstelėjo. Ar tai logiška? Jam buvo apie 70 metų. Apėjus ir apžiūrėjus visą karinę bazę, ar nėra normalu šiek tiek nusnūsti? Nėra prasmės sušaudyti septyniasdešimtmetį žmogų vien dėl to, kad jis užmigo. Manau, kad klaidinga manyti, jog elito gyvenimas panašus į šalies lyderio.
Be abejo, turime sunaikinti pagrindinius (Šiaurės Korėjos Vyriausybės nusikaltimų) kaltininkus, kurie kartu su Kim Jong Unu yra atsakingi už Šiaurės Korėjos gyventojų egzekucijas ir priespaudą. Tačiau negalime beatodairiškai smogti visiems elito atstovams.
Tie žmonės taip elgiasi ne dėl to, kad taip nori. Tarp šių žmonių yra kurstytojų ir yra tokių, kurie nenoriai vykdo iš viršaus gautus nurodymus. Pastarieji į savo pusę patraukia vis daugiau žmonių.
Manau, kad labai svarbu paspartinti Korėjos susivienijimą ir siekti taikaus situacijos Korėjos pusiasalyje sureguliavimo po susivienijimo. Šiuo atžvilgiu norėčiau dar kartą pabrėžti, kad pareigūnų gyvenimas nėra itin prašmatnus.
