Gegužės 13 d., pirmadienį, 18 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus skyriuje „Meno fortas“ įvyks teatrologės Rasos Vasinauskaitės dviejų knygų – „Eimunto Nekrošiaus teatras. Pokalbiai, recenzijos, straipsniai / 2012–2018“ ir „(Ne)pilkoji zona. Lietuvių teatro kritika 1920–1980“ pristatymas-diskusija. R. Vasinauskaitė įsitikinusi – E. Nekrošius buvo gyvenantis čia ir dabar, ir kartu – amžinybėje, rašoma Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pranešime žiniasklaidai.
Knygą „Eimunto Nekrošiaus teatras. Pokalbiai, recenzijos, straipsniai / 2012–2018“ išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Tai – antroji taip staiga ir per anksti 2018 m. mus palikusio teatro menininko kūrybai skirta rinktinė (pirmoji, LKTI išleista 2012 m., aprėpė 1991–2010 m. laikotarpį). Naujojoje rinktinėje rasime Lietuvoje statytų dramos spektaklių – „Dieviškoji komedija“, „Rojus“, „Jobo knyga“, „Borisas Godunovas“, „Bado meistras“, „Cinkas“, „Kalės vaikai“, „Inferno – Paradiso“ – pristatymus, recenzijas, režisieriaus ir aktorių mintis bei pasisakymus apie juos.
Anot knygos sudarytojos R. Vasinauskaitės, E. Nekrošiaus spektaklių prigimtis – ne tiek teatrališka, kiek žmogiška, o tai darė juos nepavaldžius nei laikui, nei erdvei. „Toks buvo ir pats režisierius, – gyvenantis čia ir dabar, ir kartu – amžinybėje, itin jautriai jausdamas ir žmogaus kelionės šioje žemėje trapumą, ir trumpumą“, – pastebi teatrologė.
Rinkinyje „Eimunto Nekrošiaus teatras. Pokalbiai, recenzijos, straipsniai / 2012–2018“ pateikiami itin vertingi šio laikotarpio skirtinguose leidiniuose pasirodę interviu su režisieriumi. Čia jis drąsiai kalba ne tik apie kūrybos, bet ir gyvenimo, politinius iššūkius, Rusijos invaziją į Ukrainą, patriotizmą. Režisieriaus biografiją apibendrina Valdo Vasiliausko straipsnis „Legendos pradžia. E. Nekrošiaus pažadėtoji žemė Jaunimo teatre“, Rasos Vasinauskaitės „Scenos fenomenologija. E. Nekrošius skaito K. Donelaitį ir Dantę“ ir Ramunės Marcinkevičiūtės „Menininkas kaip spektaklio personažas Eimunto Nekrošiaus teatre. Režisieriaus pasaulėžvalgos retrospekcija“. Prieduose – režisieriaus kūrybai skirtų renginių sąvadas (pro memoria), bibliografija ir filmografija.
Knygos pratarmėje teatrologė rašo: „Kaupiant ir ruošiant šiuos tekstus, kurie turėjo pratęsti prieš dešimtmetį parengtą tokį patį rinkinį, niekas nė negalvojo, kad 2018-ieji taps paskutiniais Eimunto Nekrošiaus gyvenimo ir kūrybos metais. Pasirodantis po dar penkerių, šis rinkinys yra ir atminties duoklė režisieriui“.
Kitas R. Vasinauskaitės leidinys „(Ne)pilkoji zona. Lietuvių teatro kritika 1920–1980“ – tai lietuviškos teatro kritikos ir teatrologijos raidos fragmentai iš tarpukario, vokiečių ir sovietinės okupacijos metų. Tai – tekstai, kurie įsirašė į profesionalaus teatro kūrimo ir gyvavimo istoriją kaip žvilgsnis iš kitos rampos pusės.
Ši „kita rampos pusė“ – nuo Balio Sruogos, jo Teatro seminaro klausytojų, taip pat nepriklausomų recenzentų, tarp kurių: Faustas Kirša, Juozas Albinas Herbačiauskas, Juozas Keliuotis, net Juozas Miltinis, iki sovietmečiu į kritikos lauką įsiliejusių naujos kartos teatrologų ir recenzentų. Visi jie monografijoje pateikiami kaip ne mažiau aktyvūs, įdomūs, prieštaringi ir kūrybingi nei pati scena bei jos kūrėjai.
Monografijos autorė stabteli prie kritikų ir kritikių biografijų, analizuoja spektaklių recenzijas ir jų atsiradimo aplinkybes, lygina istorinius laikotarpius. Tokiu būdu ji pateikia platų kultūrinį, skirtingomis ideologijomis paženklintą, teatrinės kūrybos ir jos refleksijos kontekstą. Viešas kritikos diskursas įgyja išskirtinę nacionalinio tapatumo, ideologinio atsparumo ir kūrybinės autonomijos vertę.
Monografijos autorė iškelia šiandienos scenos meno tyrėjams aktualius klausimus. Ar turime lietuvių teatro kritikos, teatrologijos mokyklą, tradiciją, istoriją? Apie kokį teatrą svajojo, kokį gynė ir ko iš teatro kūrėjų reikalavo tarpukario, vokiečių ir sovietinės okupacijos metų kritika? Kiek ir kaip kritika priklausė nuo teatro, o šis – nuo kritikos? Kaip šiandien skaitome senąsias recenzijas? Kaip rašėme ir kaip šiandien skaitome apie Eimunto Nekrošiaus spektaklius? Ką reiškė rašyti apie E. Nekrošiaus teatrą?
Renginyje-diskusijoje dalyvaus teatrologai Rasa Vasinauskaitė, Audronė Girzdijauskaitė, Audronis Liuga, moderuos menotyrininkas Helmutas Šabasevičius.
Įėjimas į renginį nemokamas.
Teatrologės Rasos Vasinauskaitės straipsnių rinkinio „Eimunto Nekrošiaus teatras. Pokalbiai, recenzijos, straipsniai / 2012–2018“ ir monografijos „(Ne)pilkoji zona. Lietuvių teatro kritika 1920–1980“ pristatymas teatre „Meno fortas“ – gegužės 13 d. 18 val.
