Sostinės vaikų ir jaunimo centrui nusprendus, kad sergantieji epilepsija nebegalės dalyvauti grupinėse plaukimo treniruotėse, kilo diskusija, ar tokie žmonės nėra diskriminuojami. Seimo nariai ir nevyriausybinės organizacijos sprendimą kritikuoja, tačiau įstaiga pabrėžia – prasidėjus priepuoliui, sudėtinga užtikrinti saugumą. Be to, kai kurie tėvai apie ligą apskritai neinformuoja, o patiems gauti tokios informacijos – neįmanoma.
Sostinės vaikų ir jaunimo centro baseine vienu metu treniruotis gali iki 60 žmonių. Tačiau į grupines treniruotes nuo šiol pateks ne visi norintys. Centras nusprendė – epilepsija sergantys vaikai grupinių treniruočių lankyti nebegalės.
„Nuo epilepsijos priepuolio neapsaugo net ir tėvelių buvimas kartu. Yra buvę, kad epilepsijos atvejis buvo 4 kartus iš eilės“, – nurodo Sostinės vaikų ir jaunimo centro atstovė Asta Bucevičiūtė.
Centro atstovės teigimu, toks sprendimas priimtas, nes per priepuolį pavojus gresia ne tik sergančiajam – nepilnametis gali nesąmoningai pradėti skandinti plaukiančius šalia. Be to, kai kurie tėvai apskritai neperspėja, kad jų vaikui diagnozuota epilepsija. Centro atstovė sako, kad sergantieji baseiną galės lankyti ir toliau, tačiau turės rinktis individualius užsiėmimus.
„Mes negalime rinkti duomenų apie savo ugdytinių sveikatą ir mes tiesiog kaip faktą sužinome jau ištikus traukuliams arba priepuoliui. Ir tada rizikų valdymas yra tiesiog neprognozuojamas, o pas mus plaukia virš 4 tūkstančių klientų“, – aiškina Sostinės vaikų ir jaunimo centro atstovė.
„Jie – nepatogūs. Reikia daugiau dėmesio, reikia daugiau laiko, reikia daugiau žinių. Mokymams reikia daugiau pinigų“, – tvirtina Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos „Epilė“ vadovė Donata Balčikonienė.
„Epilės“ vadovės teigimu, sąlygos lankyti grupines treniruotes turėtų būti sudarytos visiems. Esą daugiau nei pusė sergančiųjų ligą kontroliuoja vaistais ir priepuolių nepatiria.
„Epilepsijos priepuolis gali ištikti bet kurį žmogų, nepaisant amžiaus, nepaisant lyties. Jis gali pirmasis būti bet kada“, – pabrėžia ji.
Santaros klinikų neurologė sako – jei nėra galimybių užtikrinti papildomos priežiūros per grupines treniruotes, centras priėmė teisingą sprendimą.
„Priepuolis visada yra netikėtas. Dauguma žmonių nepatiria jokio įspėjamojo ženklo, o jei kalbam apie vaikus, tai tuo labiau. Jiems sunku įvertinti savo savijautą, savo simptomus, kurie gali pranašauti priepuolį“, – komentuoja Vilniaus universiteto profesorė Rūta Mameniškienė.
Seimo narių teigimu, sprendimą galima laikyti diskriminacija, o ar nepilnametis gali dalyvauti treniruotėje, turi spręsti ne įstaiga.
„Ar gali, ar negali vaikas ar suaugęs asmuo lankyti baseiną, turi spręsti medikas, turi būti reikalaujama medicininės pažymos“, – nurodo Seimo Socialinių reikalų komiteto narė Monika Ošmianskienė.
„Jei galima taisyklėse įrašyti, kad vaikai, sergantys epilepsija, plaukia individualiai, tai lygiai taip pat galima įrašyti, kad tėvai, kurie augina vaikus su epilepsija, privalo informuoti apie tuos vaikus“, – sako Seimo Socialinių reikalų komiteto vicepirmininkas Linas Kukuraitis.
Parlamentarai akcentuoja – nors vidaus taisyklės pasikeitė, tėvai vis tiek gali neinformuoti darbuotojų apie ligą.
„Taip ir privedama prie galimų slėpimų. Su tokiais draudimais tai tikrai gal jų padaugėti“, – M. Ošmianskienė.
Lietuvoje epilepsija serga 25 tūkstančiai gyventojų, iš jų beveik 5 tūkstančiai yra nepilnamečiai.
