„Lietuvoje Aliaksandro Lukašenos šalininkų dažniausiai sutinku tarp taksi vairuotojų. Jie sako: „A. Lukašenka – geras vadovas. Žinoma, jis galėjo nemušti žmonių, bet svarbiausia, kad įvedė tvarką.“ Dažniausiai tokius pokalbius nutraukiu“, – interviu LRT.lt sakė jauna baltarusių aktyvistė Sabina Alijeva.
Tekstą galite skaityti ir rusų kalba.
Sabina jau ketverius metus gyvena Lietuvoje. Vilniuje iš pradžių studijavo Europos humanitarinio universiteto (EHU) Teisės fakultete, o vėliau prisijungė prie Siarhejaus Cichanouskio projekto „Šalis gyvenimui“ komandos.
„Baigiau mokyklą ir man reikėjo kur nors stoti. Nuo 15 metų dalyvauju įvairiose ne pelno organizacijose Baltarusijoje, aiškiai supratau, kad mūsų universitetai nėra ta sistema, kurioje norėčiau studijuoti“, – sako ji.
Mergina ieškojo galimybių mokytis ne Baltarusijoje, į galvą iškart atėjo mintis apie Lietuvą.
„Tai buvo EHU Vilniuje. <...> Iš pradžių įstojau ir į tarptautinę teisę, ir į Europos Sąjungos teisę. Turėjau tapti teisės magistre. Bet tada supratau, kad tai ne mano sritis ir kad teisė apskritai neveikia“, – juokiasi ji.
Problemos prasidėjo beveik nuo pradžių, kai Sabina tapo studentų atstovybės prezidente.
„Praėjo gal mėnuo nuo tada, kai įstojau, ir mes išėjome protestuoti, nes buvo daug problemų universitete – tarp studentų, administracijos ir dėstytojų. Po to prasidėjo represinė kampanija prieš mane. Aš tik 2,5 metų ten pasimokiau, tik tiek ištvėriau. Nusprendžiau nebekentėti“, – sako ji.
Išėjusi iš EHU, S. Alijeva dirbo rinkimų pažeidimus stebinčioje internetinėje balsavimo procesų Baltarusijoje stebėjimo platformoje „Zubr“.
2020 metų rugsėjį S. Alijeva prisijungė prie projekto „Šalis gyvenimui“, kurį sukūrė šiuo metu kalintis žinomas tinklaraštininkas ir politikas S. Cichanouskis. Ji taip pat tapo sporto leidinio „Tribūna“ žurnaliste.
Opozicionierius S. Cichanouskis 2020 metų gegužę paskelbė apie ketinimą artėjančiuose rinkimuose kandidatuoti į Baltarusijos prezidento postą. Vyriausioji rinkimų komisija jo nepatvirtino, tada į kampaniją įsijungė jo žmona Sviatlana. Gegužės 29 dieną S. Cichanouskį sulaikė policija, o 2021 metų gruodžio 14 dieną teismas skyrė 18 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią savaitę Baltarusijos tyrimo komitetas S. Cichanouskiui iškėlė dar vieną baudžiamąją bylą. Jis kaltinamas piktybišku pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymu, už tai jam gali grėsti papildomi dveji metai nelaisvės.
„Į projektą „Šalis gyvenimui“ atėjau po rinkimų, kai S. Cichanouskaja jau buvo persikėlusi gyventi į Lietuvą, kai Vilniuje pradėjo formuotis biuras. <...> Tai S. Cichanouskio kanalas, bet jam persikėlus, žinoma, buvo labai sunku, nes S. Cichanouskis sulaikytas 2020 metų gegužę ir per kelis mėnesius pasirodydavo tik pavieniai žmonos įrašai“, – pasakoja S. Alijeva.
„Buvo aišku, kad reikia tęsti S. Cichanouskio darbą. Stengėmės iš baltarusių gauti kokios nors informacijos, pasakoti, kas vyksta regionuose, kol dar buvo tokia galimybė. Tačiau šiandien gauti informacijos iš žmonių yra lygu sukelti jiems didelį pavojų“, – aiškina pašnekovė.
Baltarusiai vis dar dalijasi informacija, tačiau S. Alijeva su bendradarbiais ją naudoja labai atsargiai, nuodugniai tikrina ir stengiasi neišduoti žmonių.
„Kodėl svarbu tęsti projektą? Baltarusijoje jau 2020 metais pradėta blokuoti informaciją piliečiams. Baisiausia, kai piliečiai neturi prieigos prie informacijos. S. Cichanouskio auditorija išsiskiria tuo, kad tai visiškai paprasti žmonės, žmonės iš regionų. Iš tiesų labai svarbu dirbti su šia auditorija. Juk iš laikraščių jie negaus tikros informacijos, valstybinė žiniasklaida rašo vien melą. Todėl siekta sakyti tiesą ir suteikti žmonėms bent kokią prieigą prie informacijos“, – sako baltarusė.
Laisviems sunku paaiškinti, kas yra teroras
Paklausta, su kuo bendrauja Lietuvoje, Sabina sako, kad su čia gimusiais baltarusiais nebuvo susitikusi.
„Su vietos baltarusiais nesusidūriau. Manau, su jais galėjo susidurti S. Cichanouskaja. Daugiausia bendrauju su baltarusiais, kurie atvyko pastaruoju metu arba prieš 14–15 metų ir čia gyvena jau gana seniai. Be to, turiu draugų lietuvių. Labai aktyviai mokausi lietuvių kalbos, tai tarsi duoklė šaliai, kurioje gyveni“, – atvirauja Sabina.
Anot jos, vietos lietuviams dažnai tenka aiškinti įvykių Baltarusijoje kontekstą.
„Laisvoje šalyje gimusiems žmonėms kartais labai sunku paaiškinti, kas yra teroras, ką reiškia, kai valstybė atsisuka prieš žmones. Žiūrėjau dokumentinį filmą apie „Memorialą“, pelniusį Nobelio premiją. Vienas jo įkūrėjų – Arsenijus Roginskis – pasakė labai teisingą frazę, kad žmonėms lengviau apkaltinti kaimyną, kuris įdavė jų močiutę, uošvę ar panašiai, nei pripažinti, kad visa tai padarė valstybė“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Anot jos, dialogas su lietuviais įmanomas dėl to, kad Lietuva ir Baltarusija turi bendrą istoriją bei lietuviams pažįstama Rusijos teroro istorija.
„Tikrąją Lietuvos istoriją sužinojau būdama ne Baltarusijoje, o iš pažįstamų ir draugų, kurie pasakojo senelių istorijas. Baltijos šalių jaunimas, Lietuvos jaunimas unikalus, nes galėtų stoti mūru už kultūrą, šie žmonės pasirengę ginti istoriją, nes supranta, kaip brangiai visa tai kainavo jų tėvams ir seneliams. Ir jie tai vertina. Visi žinome, kaip Baltarusijoje vertinta atmintis – gegužės devintąją būdavo išvežami tankai ir tai tiesiog baisu“, – sako Sabina.
„Aš taip mylėjau „Batką“, bet jis gi išvien su Putinu“
Per ketverius gyvenimo Lietuvoje metus Sabina sutiko ir aktyviai pokyčius Baltarusijoje remiančių žmonių, ir A. Lukašenkos šalininkų.
„Lietuvoje Aliaksandro Lukašenos šalininkų dažniausiai sutinku tarp taksi vairuotojų. Jie sako: „A. Lukašenka – geras vadovas. Žinoma, jis galėjo nemušti žmonių, bet svarbiausia, kad įvedė tvarką.“ Dažniausiai tokius pokalbius nutraukiu, sakydama: „Parašykite 1441 laišką politiniams kaliniams Baltarusijoje, tada pasikalbėsime“, – neslepia apmaudo Sabina.
Kartą jai teko kone pusvalandį kalbėtis su taksi vairuotoju, kuris, pažiūrėjęs laidą „YouTube“ kanale, entuziastingai dalijosi įspūdžiais apie „kietą“ A. Lukašenką.
„Iš pradžių jis daug kalbėjo apie tai, koks šaunus A. Lukašenka, nes viename „YouTube“ kanale pasakojo, kad jis puikus, tik baltarusiai keisti. Ir aš visas tas 25 minutes, kol važiavome, jam pasakojau, kas vyksta nuo 2020 metų pradžios, kiek žmonių buvo įkalinti, už ką jie buvo įkalinti. O jis man sako: „Taip išeina, kad pas jus diktatūra? Jam tik kokie 40–45 metai. Jau tada pagalvojau, nieko sau, kodėl jis, būdamas tokio amžiaus, žiūri tuos kanalus? Juk gali bet ką žiūrėti“, – stebisi Sabina.
Anot jos, Ukrainoje prasidėjus karui, tokių atvejų sumažėjo. Rečiau istorijų apie tai, „koks šaunuolis Lukašenka“ buvo galima išgirsti ir po 2020 metų prezidento rinkimų.
„Tada įvykiai buvo dar karšti, tarkime, rugpjūčio 11 ar 12 dienomis A. Lukašenkos šalininkų iš viso nebuvo matyti. 2021 metais jo rėmėjų buvo galima sutikti ganėtinai stabiliai, kartą per mėnesį. Dabar kartais pasitaiko sakančių: „Aš taip mylėjau „Batką“, bet jis gi išvien su Putinu. Nebepatinka man jis“, – teigia baltarusė.
Ar įsivels Lukašenka į karą?
Jau keletą mėnesių žiniasklaidoje diskutuojama apie tai, kad Rusija gali vėl bandyti pulti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos. Kad ši galimybė yra, netiesiogiai patvirtina ir Baltarusijos kariškiai. Tačiau sausio 12 dieną Ukrainos gynybos pajėgų vadas sakė, kad Ukraina pasienyje su Baltarusija iš lėto didina gynybinius pajėgumus, nors situacija kol kas grėsmės nekelia.
S. Alijeva mano, kad A. Lukašenkai būtų labai rizikinga įsitraukti į atvirą karą su Ukraina.
„Tai gali itin stipriai nuteikti gyventojus prieš jį patį. Tai tiesa. Ir čia iškyla rimtas klausimas – ar A. Lukašenka žais va bank? Tiesą sakant, jis jau ir taip pusiau pasilaidojęs. Tai svarbus ir reikalingas klausimas, tačiau į jį gali atsakyti tik A. Lukašenka“, – sako pašnekovė.
„Čia net tikima ne A. Lukašenka, nes juo netikima, tikima kariuomene. Jei palaiko A. Lukašenką ar palaikė 2020 metais, nemanau, kad tokie kvaili, jog nematytų, kas iš tikrųjų vyksta Ukrainoje ir kaip Ukrainos kariuomenė naikina Rusijos kariuomenę“, – svarsto S. Alijeva.
Ji įsitikinusi, kad korupcija užvaldžiusi ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos kariuomenę.
„Kai prasidėjo karas Ukrainoje, visas pasaulis pamatė, kokia išvogta Rusijos kariuomenė. Baisu ir pagalvoti, kaip viskas išvogta Baltarusijos kariuomenėje. Ir ačiū Dievui! Tikiuosi, kad jie patys tai supranta ir tam nesiryš. Ir tai bus geriausias sprendimas. Tokiu būdu A. Lukašenka bent jau apsisaugos nuo savižudybės. Nuo teismo Hagoje neišsisuks, bet nuo savižudybės išsigelbės“, – sako baltarusė.
Nors diktatoriškas režimas Baltarusijoje ne tik nežlunga, bet netgi stiprėja, Sabinos teigimu, baltarusiai jos aplinkoje pasiduoti neketina.
„Kad ir kaip būtų sunku, randi būdų palaikyti gyvenime pusiausvyrą. Nes labai sunku trejus metus gyventi vien mintimis apie namus. Stengiesi neprarasti ryšio su realybe, gauti informacijos iš Baltarusijos. Tokiu būdu save padrąsini, neleidi pulti į neviltį“, – sako ji.
Sabina nėra linkusi spėlioti, kas bus ateityje.
„Visų pirma, Lietuva mano širdyje amžiams išliks antraisiais namais. Darysiu viską, kad turėčiau galimybę čia dar sugrįžti. Bet kokiu atveju tai labai sunku planuoti. Mes, baltarusiai, šiandien negalime planuoti ilgiau nei savaitei“, – teigia pašnekovė.
„Kai keli labai didelius tikslus, labai dideles svajones, jos gali lengvai sudužti ir bus itin sunku save vėl surinkti iš gabalėlių. Įsivedžiau taisyklę to nedaryti. Tačiau susidėlioju savo planus – toliau dirbu ir darau viską, kad žmonės Baltarusijoje taptų laisvi, o Ukrainoje daugiau nebežūtų ir šalis susigrąžintų visas teritorijas“, – savo pasakojimą baigia Sabina.
2022 metų antrojo pusmečio duomenimis, Lietuvoje gyvena daugiau nei 189 tūkstančiai užsieniečių – tai didžiausias skaičius per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį. Daugiausia Lietuvoje gyvenančių užsieniečių – ukrainiečiai (daugiau nei 94 tūkst.), toliau rikiuojasi baltarusiai (beveik 49 tūkst.) ir rusai (daugiau nei 15 tūkst.).
„LRT Novosti“ jūsų dėmesiui pristato projektą „Naujieji ir senieji: ukrainiečiai, rusai, baltarusiai“, jo rėmuose pasakosime naujų (neseniai atvykusių) ir senų (čia gimusių ar ilgai gyvenančių) skirtingų tautybių Lietuvos gyventojų istorijas. Mus taip pat domina, ar tarp jų užsimezgė kontaktas – ar naujieji ir senieji bendrauja tarpusavyje?
