Interneto platybėse galima rasti visko, net ir kanalų, kuriuose diskutuojama apie narkotikų vartojimą. Iš pažiūros tai gali atrodyti nieko rimto, tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad pagal asmeninę patirtį kalbantys žmonės gali suklaidinti kitus. Pašnekovai taip pat beda pirštu į oficialių narkotikų žalos mažinimo kanalų trūkumą.
Internautams gerai žinomame „Discord“ serveryje galima rasti įvairių kanalų skirtingomis temomis, o viena iš jų – narkotikai. Įprastai šios kategorijos kanale žmonės dalijasi savo asmeninėmis patirtimis ir patarimais, prisimena anekdotines situacijas ir t. t. Kai kur vieni pasisakymai kelia juoką, kitur gali kilti ir abejonių.
Kai kurie kanalo nariai perspėja kitus, kad yra perdozavimo rizika dėl į Lietuvą patekusių užterštų narkotikų. Pasitaiko ir nerimtų atsakymų, kaip, pavyzdžiui, į klausimą, ar nėščiajai galima vartoti amfetaminą, arba buitiškai tariant „ratų“.
Tai yra informacijos poreikis, kuris nėra užpildomas
Kriminologas Mindaugas Lankauskas LRT.lt komentavo, kad tokios grupės nėra kažkas naujo. Panašių kanalų galima rasti tokiose populiariose svetainėse kaip „Reddit“, kur taip pat yra specializuoti forumai. Tiesa, jie labiau skirti užsienio auditorijai.
„Tai yra anoniminiai kanalai ir nelabai ten gali pritaikyti teisinį mechanizmą, kad tą užkardytum pagal kažkokį įstatymą“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, tokiuose forumuose ir kanaluose galima rasti ir anekdotinių patirčių, gandų, „gatvės išminties“, o kartais ir ekspertinių pozicijų.
„Tik tos ekspertinės pozicijos nebūtinai atitinka kažkokią oficialią politiką. Tai yra labiau pro-drugs perspektyva ir panašiai. Labai priklauso, kas ten per žmonės yra ir kokiomis žiniomis jie dalijasi“, – kalbėjo M. Lankauskas.
Kriminologas teigė, kad policija tokius kanalus tikrina ir gali pradėti atitinkamus veiksmus – tai yra įprasta veikla. Visgi, jeigu pats kanalas veikia ne Lietuvoje, tai vargu, ar tokį turinį galima išimti ar panaikinti.
M. Lankausko vertinimu, žmonės vartoti narkotines medžiagas vis tiek nori. Tad, jeigu oficialios valstybės institucijos per savo kanalus neaiškina, kaip žalą mažinti, žmonės informacijos ieško tokio pobūdžio forumuose ir kanaluose.
„Tai yra informacijos poreikis, kuris nėra užpildomas. Iš dalies turbūt ir dėl ideologinių priežasčių, nes pas mus yra tokia nuomonė dažnai, kad, jei kalbame apie tokius dalykus, tai yra kažkoks skatinimas“, – kalbėjo M. Lankauskas.
Visgi jis pabrėžė, kad visa ta informacija dažniausiai būna ne ekspertinio, o asmeninio pobūdžio.
„Bet ta patirtis vėlgi, vienus žmones medžiagos vienaip veikia, kitus kitaip. Priklauso ir nuo kiekių, medžiagų grynumo. Tai kiekvienas pagal save įsivertinęs pateikia nuomonę, bet nebūtinai ji yra teisinga. Tai gali būti kartais ir klaidinanti [informacija – LRT.lt]“, – komentavo kriminologas.
Kalbėti tokiomis temomis – vis dar tabu
Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vyriausiosios specialistės Emilijos Kvieskaitės-Makovejevos vertinimu, minimi kanalai labiau primena bandymus kalbėtis apie sveikatą su žmonėmis, kurie šioje srityje neturi ekspertinių žinių. Pasak jos, reikia atsižvelgti į specialistų nuomonę. Ji taip pat antrino, kad oficialių kanalų trūksta.
„Yra didelis tabu. Po truputį jų [oficialių kanalų – LRT.lt] kuriasi, po truputį ir verslai, ir nevyriausybinės organizacijos į tai atsižvelgia ir apie tą problemą kalba, ypatingai kalbant apie renginius, kur vyksta naktinis gyvenimas. Bet vis tiek to nėra daug ir dėl to žmonės pradeda remtis tokiais šaltiniais“, – sakė ji.
„Mes tą problemą išspręstume, jei turėtume truputį daugiau prieinamų žalos mažinimo priemonių“, – pridūrė E. Kvieskaitė-Makovejeva.
Čia yra žymiai platesnis klausimas, kodėl jaunas žmogus nori svaigintis, kokios priežastys tai lemia, ką valstybė ir visuomenė gali pasiūlyti, kad jis nesisvaigintų.
Renatas Požėla
Pasak jos, kai kurie žmonės gal ir randa norimos pagalbos tokiuose kanaluose, bet sunku pasakyti, kiek ta pagalba iš tikrųjų yra naudinga.
„Tą patikimumą sunku patikrinti, kai yra nereguliuojama rinka. Žmogus gali būti apgautas, kaip pavyzdžiui, ar nėščiajai galima vartoti amfetaminą. Aišku, kad negalima, o kažkas pasiūlė, kad galima. <...> Gal nerimtai pasižiūrėjo, bet reikia atsižvelgti, kad tas žmogus, kuris parašė, gal buvo nepilnametė nėščia mergina, kuriai tikrai reikėjo to atsakymo ir ji nežinojo, kur kreiptis“, – kalbėjo E. Kvieskaitė-Makovejeva.
Pasak specialistės, nors Lietuvoje ir trūksta oficialių kanalų dėl valstybės politikos, pastaraisiais metais apie tai vis tiek daugiau kalbama. Pašnekovės tvirtinimu, garsesni atvejai, kaip, pavyzdžiui, fentanilio banga Lietuvoje, visgi išjudina visuomenę ir klausimai pradedami kelti į paviršių.
„Aš matau kaip gerą dalyką, kad mes pradedame apie tai šnekėti. Ar mes dabar pradėsime apie tai kalbėti, ar būsime užsimerkę, tai vis tiek ateis. Pas mus ateina tokios tendencijos, kurios prasideda Amerikoje, Europoje. Tai viskas, ką galime padaryti, – pasimokyti iš klaidų, kurios atsitiko Vakaruose ir pasistengti pasiruošti, nusimatyti strategiją, kaip su tuo kovoti“, – komentavo E. Kvieskaitė-Makovejeva.
Objektyvi informacija gali išgelbėti gyvybes
Psichoaktyvių medžiagų žalos mažinimu užsiimanti organizacija „Jaunoji banga“ LRT.lt raštu atsiųstuose atsakymuose teigė, kad internete iš tiesų randama daug abejotinos ir žalingos informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas.
„Kaip žinia, Lietuvoje medijų raštingumas ir gebėjimas kritiškai vertinti informaciją yra gana žemas. 2021 m. Narkotikų, tabao ir alkoholio departamento (NTAKD) tyrimo duomenimis, kas septintas 15-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojas bent kartą vartojo nelegalias psichoaktyviąsias medžiagas. Grupėje iki 34 m. amžiaus tokių buvo beveik ketvirtis (23,8 proc.) Nenuostabu, kad dalis šių žmonių ieškos informacijos ir domėsis tuo, ką ketina vartoti“, – tikino organizacija.
Organizacijos vertinimu, visuomenės dalis yra stigmatizuojama, nes Lietuvoje psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra kriminalizuotas, už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Akcentuojama, kad pati visuomenė dar nesupranta, jog objektyvi, pagrįsta informacija apie psichoaktyviąsias medžiagas gali gelbėti gyvybes.
„Pavyzdžiui, vieno politiko pasekėjai mūsų svetainę ne per seniausiai buvo apskundę teisėsaugai, šitaip kuriam laikui sumažindami prieigą prie objektyvesnės, žalą mažinančios informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas“, – teigė „Jaunoji banga“.
„Nenuostabu, kad esant tokiai situacijai Lietuvoje kuriasi grupės, kuriose gali plisti nepagrįsti, žalingi patarimai ar mitai, susiję su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu“, – tvirtino organizacija.
Požėla: narkotikų vartojimo mastas neramina
Policijos vyriausiasis komisaras Renatas Požėla LRT.lt teigė, kad pareigūnai tokias grupes žino ir stebi jas. Pasak R. Požėlos, šiuo metu policijai nėra neįveikiamų barjerų.
„Čia vyksta toks savotiškas žaidimas „kas ką“ ir, be abejo, ana barikadų pusė imasi visų maksimalių priemonių, kad išvengtų teisėsaugos dėmesio. Iš kitos pusės, teisėsauga irgi turi tam tikrus įrankius, planus, sumanymus ir galimybes. Policija turi galimybę pasiekti tuos uždarus tinklus ir kanalus, kad ir kokie jie bebūtų“, – sakė jis.
Komisaras pridūrė, kad narkotikų vartojimo mastas neramina ir su tuo turi kovoti ne vien policija.
„Tai neturėtų būti vienos ar kelių institucijų kova, ypač su pasekmėmis. Čia yra žymiai platesnis klausimas, kodėl jaunas žmogus nori svaigintis, kokios priežastys tai lemia, ką valstybė ir visuomenė gali pasiūlyti, kad jis nesisvaigintų. Čia yra kompleksinės priemonės“, – kalbėjo R. Požėla.
Pasak jo, visuomenėje dažnai kyla pasipiktinimas, kad policija kalta, jog ji nesužiūri narkotikų vartojimo problemos tarp jaunimo, ypač mokyklų ribose.
„Mes nesikratome savo atsakomybės, bet mes sakome, kad problema yra daugiabriaunė ir todėl mes kviečiame visus suinteresuotus asmenis ir institucijas veikti kartu išvien tiek prevenciškai, tiek reaktyviai“, – tvirtino R. Požėla.
