Pristatyta į lietuvių kalbą išversta renesanso lenkų poeto Jano Kochanowskio knyga „Niekai“. Be kasdienių šmaikščių ir filosofinių įžvalgų kūriniuose atsiskleidžia Lenkijos karaliaus ir didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro, kurio sekretoriumi buvo autorius, aplinka.
Aktorių Vlado Bagdono ir Birutės Mar skaitomos J. Kochanovskio eilės – iš pirmą kartą lietuvių kalba išleisto poezijos rinkinio „Niekai“. Iš gausios žanrų įvairovės – mįslių, himnų, maldų, aforizmų – rinkinyje vyrauja epigramos.
„Kas yra epigrama? Tai yra trumpas kūrinėlis, kurio esmė atsiskleidžia užveriamąja eilute. <...> sudėtingos tos eilutės, bet čia ir yra esmė epigramos, užveriamosios eilutės – nustebinti, pritrenkti, išgirsti tai, ko nesitikėjai“, – sako vertėja habil. dr. Regina Koženiauskienė.
J. Kochanowskis – vienas garsiausių Renesanso epochos poetų, mokslus baigęs Krokuvoje, Karaliaučiuje ir Paduvoje. Dėl savo plataus išsilavinimo ir talentų jis taip pat buvo ir Žygimanto Augusto dvaro sekretorius. Kartu su juo keliavo ir regėjo dvaro gyvenimą ir aplinką.
„Ne veltui skaitydami J. Kochanawskio „Niekus“ arba trumpąsias eilėraščio eilutes rasime ir Vilniaus, ir Vilnios vandenų, ir to kolorito lietuviško. Jis suvokė ir matė, ir Lietuvą, ir Žemaitiją. Galėjo palyginti Prūsų Lietuvos ir Lietuvos gyventojus, ir visa tai mes galime pajusti per Renesanso žmogaus pasaulėvaizdį. <...> kurią pateikia J. Kochanowskis, būdamas Žygimanto Augusto aplinkoje“, – pasakoja Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.
„Niekai“ paremti paties J. Kochanowskio patirtimis ir kitų autorių literatūros kūriniais.
„Tas pavadinimas yra J. Kochanovskio sielos filosofija visa, ir jis būtent mato pasaulį, kaip nieką, jis yra niekas ir kartu viskas, ir šitie niekai, kuriuos jis aprašo, jis vadina tik niekais, o iš tikrųjų jis sako – jie neįkainojami, mano niekai, brangieji, aš į jus visas paslaptis esu sudėjęs“, – tikina rinkinio vertėja.
Knygoje – 319 kūrinių. Jų temos – sveikata, tikėjimas, meilė, laikinumas, garbė. Čia filosofinės mintys bei šmaikštūs ir ne visai padorūs tekstai. Autorius sąmojį pina su rimtais dalykais ir apmąstymais.
„Jis pavaizdavo tą Renesanso žmogų, labai man panašu, kaip gobelenuose, visokį – nuo gimimo iki mirties. Ir tas pasaulis Renesanso iš jo kūrybos mums kaip gyvas“, – aiškina R. Koženiauskienė.
Knygą Iliustravo Marius Jonutis, ją lenkų ir lietuvių kalbomis išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
