LBA reguliariai atnaujinama statistika rodo, kad šių metų antrąjį ketvirtį dar bankų sąskaitose sustabdytų ir į sukčių rankas nepatekusių lėšų suma sudarė net 1,7 mln. eurų. Apie 200 tūkst. eurų per šį laikotarpį pavyko atgauti iš nusikaltėlių.
Iš viso per šių metų balandį – birželį finansų įstaigose užfiksuoti 2951 sukčiavimo atvejai, kai nusikaltėliams pavyko išvilioti gyventojų ar įmonių pinigus, tuo pat metu pernai jų įvykdyta 2454.
„Nors sukčiavimo atvejų nemažėja, viena po kitos ritasi naujos sukčiavimo bangos išnaudojant naujus metodus ir technikas, stebime tendencijas, kad rezultatus duoda finansų įstaigų ir kitų institucijų taikomos priemonės, siekiant apriboti sukčiavimo galimybes. (…)“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
LBA duoemnimis, lyginant šių metų antrąjį ketvirtį su atitinkamu laikotarpiu pernai, bendras sukčiavimo atvejų skaičius padidėjo nuo 2454 iki 2951, tačiau reikšmingai mažėjo vidutinė išviliota suma. Praėjusių metų balandį–birželį ji sudarė 1588 eurus, analogišku laikotarpiu šiemet – 856 eurus.
Populiariausias sukčių naudojamas apgaulės metodas ir toliau išlieka „fišingas“, kai gyventojams siunčiama suklastota SMS žinutė ar elektroninis laiškas, apgaulės būdu siekiant išvilioti asmens duomenis ir šitaip pavogti pinigus iš sąskaitos. Šių metų antrą ketvirtį užfiksuoti 1698 „fišingo“ atvejai, tuo pat metu pernai jų įvykdyta 1533.
Per antrąjį 2023 metų ketvirtį taip pat dvigubai padaugėjo investicinio sukčiavimo – tokių atvejų fiksuota 440, palyginti su 204 atvejais atitinkamu laikotarpiu pernai. Tokių atakų metu sukčiai gyventojams siūlo investuoti į patrauklią grąžą generuojančius investicinius produktus, pažymima pranešime.
Nurodoma, kad vertinamu laikotarpiu finansų įstaigoms pavyko iš sukčių atgauti apie 200 tūkst. eurų. Apie 1,7 mln. eurų buvo sustabdyti dar finansų įstaigose įtarus, kad lėšos galėjo tapti sukčių taikiniu.
Saugumo ekspertai primena, kad bankai, valstybės institucijos klientams nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į e. bankininkystės skiltį ar sutrumpintų nuorodų, taip pat ragina įsidėmėti savo finansinių paslaugų teikėjo oficialios interneto svetainės adresą ir visada patikrinti naršyklėje, ar tikrai jungiamasi prie jos.
Naudojantis „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, kaskart reikia įsitikinti, kokią operaciją tvirtinate savo PIN kodais.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
