Tamsus laikas, šalta, gerokai mažiau saulės, o tai paveikia ir žmogaus psichiką. Žmonės dažnai bando prislopinti savo jausmus: slėpti liūdesį, nerimą, pyktį. O juk gyvenime būna momentų, kuomet reikia išliūdėti dėl artimojo netekties, leisti sau išjausti. Niūrios nuotaikos aplanko ir tuos, kurie sėdi namuose, prie televizijos ekranų ir išgyvena dėl veiklos stokos. Kaip įveikti niūrias nuotaikas, karantino depresijas?
Sezoninis nuotaikų sutrikimas (angl. SAD, Seasonal Affective Disorder) dažnai atsiranda spalio ir lapkričio bei žiemos mėnesiais, kartais vadinamas „žiemos depresija”. „Rudens ar žiemos depresijai“ būdingi simptomai: liūdna, prislėgta nuotaika didžiąją dienos dalį, beveik kasdien, energijos stoka, nuovargis, nuolatinis mieguistumas, nenoras bendrauti, nerimas, bejėgiškumo jausmas, anksčiau džiuginę pomėgiai tampa nebeįdomūs, neteikiantys džiaugsmo, negalėjimas sukoncentruoti dėmesio ir apetito pokyčiai (sumažėjęs arba padidėjęs). Paprastai žmogus priauga svorio, nes nuolatos nori maisto, praturtinto angliavandeniais.
Vienkartinis liūdesys ar depresija?
Reikia suprasti tai, kad vienkartinis liūdesys nėra depresija. Mūsų nuotaikas gali veikti tarpasmeniniai santykiai, konfliktai su kitais, gyvenimo pokyčiai ir dar daug kitų dalykų. Įvairūs stresai ir pokyčiai gali paveikti ir trumpalaikius miego, apetito pasikeitimus ar net gebėjimą dirbti ar mėgautis įprasta veikla kaip anksčiau. Depresija yra sutrikimas, turintis aiškius kriterijus. Pirmiausia būdinga depresinė triada: liūdna nuotaika, sumažėjusi energija ir padidėjęs nuovargio jausmas, sumažėję interesai ir pasitenkinimas. Šalia šių simptomų būdingi ir kiti: susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys, sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi, kaltės ir bevertiškumo idėjos, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas, savęs žalojimas ir savižudybės idėjos arba veiksmai, sumažėjęs apetitas, sutrikęs miegas, sumažėjęs seksualinis potraukis. Simptomai tęsiasi ne trumpiau nei dvi savaitės, tuomet būtina ieškoti specialistų pagalbos.
Perdega
Taip pat vertinama ar žmogus išgyvenantis šiuos simptomsus patiria sunkumų jam įprastame socialiniame ir darbiniame aktyvume. Svarbu patiems žmonėms neužsiimti depresijos diagnostika, bet įtarus šį sutrikimą – būtina kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą, kuris įvertinęs būklę nustatys koks tai sutrikimas ir kokia pagalba konkrečiu atveju bus reikalinga. Viena iš svarbių prevencinių priemonių stiprinant psichikos sveikatą – be darbų turėti ir mėgstamą veiklą. Daryti tai, kas žmogų atpalaiduoja, nuramina. Svarbu nepamiršti, darbo ir poilsio ręžimo. Žmonėsdažnai perdega, kuomet yra labai užimti, persidirba. Tuomet nebematoma nei šeima, nebelieka nei mėgstamos veiklos.
Gyvena kūne
Svarbu rasti pakankamai laiko poilsiui, mėgstamai veiklai: vieni sodininkauja, kiti sportuoja, treti skaito. Svarbiausia, kad žmogus neužsidarytų vienumoje. Nepamirštų, kad be darbo yra ir kitos veiklos. Judėjimas, fizinis aktyvumas, buvimas lauke, bendravimas su kitais žmonėmis, labai padeda ir leidimas sau išgyventi tas emocijas, kurios tuo metu aplanko, ar tai būtų liūdesys, pyktis ir tt., o nesistengti nuo jų padėgti. Bėgant emocijos niekur nedingsta, jos lieka gyventi žmogaus kūne. Gyvenime svarbu vengti kraštutinumų. Per didelis užimtumas, ar darbo nebuvimas taip pat skatina niūrias mintis, krintančią savivertę, o jei darbų per daug – tikėtinas išsekimas, nebelieka laiko miegui, poilsiui. Natūralu, kad žmogus jaučia liūdesį, džiaugsmą, ar nusivylimą.
